„Vienas pagrindinių mano gyvenimo tikslų buvo matyti Lietuvą Europos Sąjungoje, apsaugotą NATO pajėgų, ir tam darbui paskyriau nemažai pastangų. Teko aplankyti daug Europos valstybių, kalbėtis su jų vadovais. Vieni tai sutiko labai šiltai ir užtikrino, kad rems Lietuvos narystę, buvo ir abejojančių. Nesakyčiau, kad buvo nusistačiusių priešiškai, bet buvo abejojančių, nenorinčių įsipareigoti, ir jie nedavė mums jokių garantijų. Todėl mūsų priėmimas į Europos Sąjungą ir NATO buvo didžiausias mano gyvenimo džiaugsmas, nes šiose organizacijose mačiau Lietuvos dalyvavimo prasmę“, – interviu naujienų portalui „bernardinai.lt“ teigė V. Adamkus.
„Šiandien, po daugelio metų, galime pasidžiaugti pasiektais laimėjimais, kad esame matomi, girdimi ir aktyvūs. O NATO yra garantas, kad nebūsime paaukoti bet kokiam naujam režimui“, – pabrėžė prezidentas.
Lietuva turi aiškų ir nesikeičiantį tikslą
V. Adamkaus ir A. Adamkienės dovana miestui įgavo ypatingą prasmę
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs V. Adamkus aktyviai rėmė integraciją į Vakarų struktūras, o šaliai įstojus į ES ir NATO siekė įtvirtinti Lietuvą kaip visavertę šių organizacijų narę.
Anot V. Adamkaus, pagrindiniai Lietuvos tikslai lieka nepakitę – išsaugoti laisvę ir nepriklausomybę, savarankiškai spręsti valstybės ateitį ir aktyviai dalyvauti laisvų tautų bendrijoje.
„Turime aiškų, nesikeičiantį nei dabar, nei ateityje tikslą: būti aktyviems, laisviems, nepriklausomiems ir patiems spręsti savo valstybės uždavinius bei žygiuoti tarp laisvų tautų. Mūsų atliktas darbas yra įvertintas ir tuo džiaugiuosi. Paimkime tą pačią Europos Sąjungą. Čia esame nariai, tačiau aktyvūs ir girdimi. Mes galime pareikšti savo nuomonę, ginti ją, jeigu ji ir skiriasi nuo bendro nutarimo. Tai yra didelis laimėjimas. Esame lygūs tarp lygių, nesėdintys posėdžiuose prie stalo, bet aktyviai reiškiantys nuomonę, kas yra geriausia, kokia yra šviesesnė ateitis“, – kalbėjo buvęs Lietuvos prezidentas.
Šimtmetis istorinių išbandymų ir laisvės troškimo
Susiję straipsniai
100-ąjį jubiliejų minintis V. Adamkus sako, jog ši data – vienas reikšmingiausių įvykių jo gyvenime. Kadenciją baigęs šalies vadovas pripažįsta, kad jo nugyventas laikotarpis nebuvo lengvas, tačiau itin prasmingas.
„Esu dėkingas likimui, kad išgyvenau tokį laikotarpį ir svarbiausia, kad jį prasmingai išgyvenau. Jis nebuvo lengvas, kaip jūs minėjote, pasaulis keitėsi, daliai mūsų teko nemaži išbandymai, tiesiogiai buvome paliesti pasaulinio karo įvykių, okupacijų. Tas išgyventas laikotarpis yra tam tikra padėka Aukščiausiajam, kad atlaikėme ir laimingu būdu išlikome gyvi“, – interviu portalui teigė V. Adamkus.
„Mano aktyvesnis gyvenimas prasidėjo paskutinėse gimnazijos klasėse, kai jau sąmoningai įsitraukėme į pogrindžio veiklą. Aišku, per pirmąją sovietų okupaciją, vėliau – nacių ir vėl sovietų, įgavome neįkainojamos patirties toje kovoje, nes buvome tvirtai nusistatę Lietuvą matyti laisvą ir nepriklausomą. Visos pastangos, kurios buvo dėtos, manau, visame pasaulyje, buvo tikrai gerai organizuotos ir mes tapome dalimi, maža šio judėjimo dalimi“, – pasakojo jo ekselencija.
V. Adamkus džiaugiasi, kad nepaisant patirtų išbandymų, pavyko sulaukti nepriklausomos Lietuvos atkūrimo.
„Kovo 11-ąją, kai buvo paskelbta Nepriklausomybė, buvau Čikagoje. Jaudinausi, kad pagaliau pastangos Lietuvai grįžti į laisvą pasaulį pasiteisino. Galiu tvirtai pasakyti: ačiū likimui, kad išgyvenome tą momentą, kad Lietuva vėl tapo laisva. Kovo 11-oji yra didinga, iškilminga visos tautos, kuri 50 metų kovojo už savo savarankiškumą, data. Mes nebuvome laisvi, buvome naikinami tikrąja žodžio prasme dviejų okupacijų, bet atlaikėme. Galime didžiuotis Kovo 11-osios diena“, – prisiminimais dalijosi kadenciją baigęs šalies vadovas.
ELTA primena, kad V. Adamkus gimė 1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune.
Karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944-ųjų liepos mėnesį su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Čia besimokydamas Eichšteto lietuvių gimnazijoje sutiko ir savo būsimą žmoną Almą. Vėliau studijavo Miuncheno universiteto Gamtos fakultete. 1949 m. atvyko į JAV ir septintajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į politinę veiklą, buvo pakviestas dirbti į naujai kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją – Aplinkos apsaugos agentūrą. Būsimas Lietuvos vadovas aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje.
Pirmą kartą prezidentu V. Adamkus buvo išrinktas 1998 m. Tą kartą jis rinkimuose įveikė buvusį generalinį prokurorą Artūrą Paulauską.
2003 m. jis siekė būti perrinktas, tačiau antrame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. Pastarajam apkaltos būdu palikus prezidento postą, V. Adamkus laimėjo pirmalaikius rinkimus 2004 m. ir šaliai vadovavo iki 2009 m.