Todėl svarbu žinoti, kuo jie skiriasi ir kuriais atvejais reikėtų ieškoti vienos ar kitos apsaugos.
„Neretai gyventojai visas vietas, kuriose galima pasislėpti kilus pavojui, apibendrintai vadina slėptuvėmis. Tai nėra visai tikslu. Priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai turi skirtingą žymėjimą ir skirtingas funkcijas“, – atkreipia dėmesį Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Žygimantas Solovjovas.
Jis paaiškina, kuo šios vietos skiriasi, kur slėptis pavojui užklupus netikėtai ir ką verta išsiaiškinti dar prieš susidarant kritinei situacijai.
Susiję straipsniai
Priedanga, slėptuvė ir kitos vietos: ką būtina žinoti?
Esminis skirtumas tarp priedangos ir kolektyvinės apsaugos statinio (KAS) – jų paskirtis.
Priedanga skirta trumpalaikei apsaugai nuo tiesioginių pavojaus veiksnių, o KAS – ilgalaikei pagalbai ir gyvybiškai svarbių paslaugų teikimui ekstremaliosios situacijos metu.
„Priedangose žmonės gali kilus oro pavojui apsisaugoti nuo nuolaužų, skeveldrų, smūgio bangų“, – aiškina pašnekovas. Dažniausiai tai rūsiai ar požeminiai garažai, pažymėti geltonu ženklu su užrašu „Priedanga“.
Jeigu kilus oro pavojui priedangos netoliese nėra, svarbu žinoti, kur ieškoti kitos saugios vietos. Ja gali tapti ir pastato viduje esanti patalpa, suteikianti bent minimalią apsaugą.
„Idealiu atveju tai yra žemiausio aukšto vidaus patalpa be langų. Tam gali tikti rūsys, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, vidinis koridorius, laiptinė, vonios kambarys, sandėliukas ar kita patalpa pastato gilumoje.
Renkantis saugią zoną rekomenduojama vadovautis dviejų sienų taisykle – tarp žmogaus ir pastato išorės turėtų būti bent dvi sienos, kuo toliau nuo langų, balkonų, vitrinų, išorinių sienų ir kitų lengvai pažeidžiamų konstrukcijų“, – pabrėžia Ž. Solovjovas.
Kitaip nei priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai nėra skirti trumpam pasislėpti nuo oro pavojaus. Jie pasitelkiami tuomet, kai gyventojams ekstremaliosios situacijos metu reikia laikinos gyvenamosios vietos ir būtiniausių paslaugų.
Kolektyvinės apsaugos statinį galima atpažinti iš mėlyno trikampio oranžiniame fone. Tokiu ženklu žymimos mokyklos, darželiai, kultūros centrai ir kiti pastatai, kurių paskirtis ekstremaliosios situacijos metu gali būti pakeista, pavyzdžiui, paskelbus gyventojų evakuaciją.
„Čia tokiais atvejais būtų teikiama ilgalaikė pagalba ir gyvybiškai svarbios paslaugos: nakvynė, maistas, vanduo. Apie galimybę gauti pagalbą kolektyvinės apsaugos statinyje gyventojai būtų informuojami atskirai“, – pažymi pašnekovas.
Taigi priedanga ir kolektyvinės apsaugos statinys atlieka skirtingas funkcijas, nors gyventojai abu neretai vadina slėptuvėmis. Tačiau ši sąvoka turi konkrečią reikšmę.
Slėptuvė – tai specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa, skirta apsaugoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų darbuotojus, kurie ekstremaliosios situacijos ar karo metu turi vykdyti jiems pavestas funkcijas ir užtikrinti šių institucijų veiklą. Slėptuvių poreikį šalyje nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Kur slėptis, priklauso nuo pavojaus
Tai, kuri vieta suteiks geriausią apsaugą, priklauso nuo grėsmės pobūdžio. Pavyzdžiui, kilus oro pavojui gyventojams gali tekti ieškoti priedangos arba saugios vietos pastato viduje.
O įvykus cheminei ar radiologinei avarijai svarbiausia gali būti patekti į pastatą ir likti viduje, kaip nurodo atsakingos institucijos. Todėl net ir iš anksto žinant artimiausias priedangas ar kolektyvinės apsaugos statinius, svarbu įvertinti konkrečią situaciją ir vadovautis oficialiais nurodymais.
„Esminė taisyklė, kurią turi prisiminti kiekvienas, kilus ekstremaliosioms situacijoms, yra klausyti oficialių nurodymų. Kaskart, kai gyventojai gauna pranešimą apie kilusią grėsmę, jame būna nurodyta, kokių veiksmų reikėtų imtis. Čia taip pat būtų nurodyta, kur reikėtų slėptis, todėl tokius pranešimus reikia vertinti rimtai ir juos atidžiai perskaityti“, – pabrėžia Ž. Solovjovas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į dažną klaidą: žmonės kartais renkasi vietą pagal patogumą ar įprastumą, neįvertinę, ar ji apsaugos nuo konkretaus pavojaus.
„Kilus pavojui svarbu ne ieškoti idealaus sprendimo, o nedelsiant rinktis saugiausią tuo metu prieinamą variantą. Pavyzdžiui, paskelbus oro pavojaus signalą „Raudona“, vykti į kitą miesto vietą ieškoti geresnės priedangos nebūtų saugu.“
3 dalykai, kuriuos svarbu išsiaiškinti, kol pavojaus nėra
Ž. Solovjovo teigimu, pasirengimas padeda greičiau apsispręsti ir lengviau susitvarkyti su nerimu, kai laiko apmąstymams lieka mažai. Tam nereikia numatyti kiekvieno įmanomo scenarijaus – svarbiau iš anksto susipažinti su artimiausia aplinka ir žinoti, kur rasti patikimą informaciją.
Kol pavojaus nėra, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas pataria išsiaiškinti kelis dalykus:
- Saugiausią vietą namuose. Iš anksto apgalvokite, kur galėtumėte slėptis, jei pavojus užkluptų būnant namuose.
- Artimiausią priedangą. Išsiaiškinkite, kur ji yra prie namų, darbo ar kitų dažnai lankomų vietų ir ar spėtumėte ją pasiekti per 5 minutes.
- Artimiausią kolektyvinės apsaugos statinį. Žinokite, kur jis yra, jei prireiktų evakuotis ar ilgalaikės pagalbos.
Sostinės gyventojams aktualią informaciją apie civilinę saugą galima rasti savivaldybės informavimo programėlėje KOVAS. Joje galima peržiūrėti artimiausių priedangų vietas, suplanuoti kelią iki jų ir susipažinti su evakuacijos maršrutais.
„Svarbu ne tik išsiaiškinti, kur reikėtų eiti, bet ir kaip ten nuvykti iš namų, darbo ar kitų vietų, kuriose praleidžiama daugiausia laiko“, – primena Ž. Solovjovas.
Jeigu norite įvertinti, ar žinote, kaip elgtis skirtingų ekstremaliųjų situacijų metu, savo pasirengimą galite pasitikrinti svetainėje pasiruosk.lt. Testas padės pamatyti, kuriuos klausimus jau esate apgalvoję, o prie kurių dar verta sugrįžti.