Ginčas tęsiasi: J. Šovienė atkirto ją su vaiku palyginusiam susisiekimo ministrui J. Taminskui

Ministras kartoja, kad su J. Šoviene jam dirbti „beprotiškai sunku“, o situacija net ir po judviejų susitikimų nesisprendžia.

Savo ruožtu su vaiku ministro palyginta RRT vadovė atkerta – tokie pareiškimai nepadeda spręsti valstybei svarbių klausimų. Anot jos, Susisiekimo ministerija turi teisę kritikuoti, tačiau tai nereiškia, kad RRT su girdimais priekaištais sutinka.

„Vertiname visų, įskaitant Susisiekimo ministerijos, argumentus. Tačiau išgirsti argumentus nereiškia pareigos su jais sutikti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė J. Šovienė.

„Kaip organizacijos vadovė jaučiu pareigą ginti RRT nepriklausomumą, neleisti menkinti jos komandos profesionalumo ir užtikrinti, kad institucija, vykdydama įstatymų jai pavestas funkcijas, kurtų vertę valstybei“, –  patikino ji.

J. Taminskas nenori atsakyti, ar pasitiki RRT pirmininke – sako, jog tai šalies vadovo Gitano Nausėdos prerogatyvos klausimas. Tačiau Prezidentūra į klausimą, ar pasitiki RRT vadove, taip pat neatsako – leidžia suprasti, kad ministras ir J. Šovienė turi skirti daugiau laiko nesutarimams išspręsti.

Ministro J. Taminsko nemalonėn RRT ir jos pirmininkė J. Šovienė pakliūva nebe pirmą kartą.

Garsiau apie problemas RRT ministras prakalbo vasaros pabaigoje – kai Lietuvoje praūžė seniai matyto smarkumo audra. Tuomet buvo sutrikęs ir mobiliojo ryšio paslaugų teikimas, kuriam atstatyti prireikė keletos dienų.

Tuomet ministras piktinosi, jog privatūs ryšio operatoriai neužtikrino, kad ryšio bokštai veiktų net ir dingus elektrai – tai, anot jo, buvo sutrikdę ir oro navigacijos antrinės oro stebėjimo sistemos veiklą. Be to, socialdemokratas pažėrė kritikos ir RRT, kuri, jo įsitikinimu, nepakankamai aktyviai dirbo su privačiais operatoriais, reikalaujant iš jų užtikrinti nepertraukiamą ryšio tiekimą.

„Yra prašymas ir RRT. Iki šio momento tas RRT aktyvumas yra tikrai nepakankamas, neskaitant to, kad ir paskutiniu metu buvo parduoti dažniai privatiems operatoriams. Tai paveiks ateičiai ir mūsų kritinį tinklą, mano vertinimu“, – rugpjūčio pabaigoje kalbėjo jis, pridurdamas kad tarnyba privalo dirbti aktyviau.

„Kieno darbotvarkę įgyvendina LR Ryšių reguliavimo tarnybos vadovė Jūratė Šovienė???“ – retoriškai socialiniame tinkle „Facebook“ tuomet klausė J. Taminskas.

„O RRT juk nepriklausoma... Man kyla klausimų, ar tikrai???“ – rašė jis.

„Bet žinote, kaip yra su vaikais – pervargsta, darželyje nemiegojo pietų miego, vakare kyla isterija ir tu ant vaiko nešauksi. (...) Vaikui kyla isterija, tai natūralu – su juo kalbiesi, ilgai ir nuobodžiai kalbiesi, ieškai, kaip prieiti, kaip nuraminti, nes jis tiesiog nieko nemato, užsiblokavo ir viskas, šakės. (...)

Su ponia Šoviene yra tas pats. Esmė tik ta, kad aš su dukra susikalbu, man pavyksta ją nuraminti ir susikalbėti. Su ponia Šoviene man nepavyksta. Galbūt reikia ilgesnės mediacijos, ne vienos ar dviejų valandų“, – portalui Lrytas kalbėjo J. Taminskas.

Ministras nepatenkintas, jo žodžiais tariant, RRT ir tarybos pirmininkės užsispyrimu, nenoru matyti ir girdėti to, kas vyksta aplinkui, kokias išvadas ir rekomendacijas teikia suinteresuotos šalys.

Tačiau atsakyti, ar pasitiki J. Šoviene, ministras nesiėmė – nurodė, jog tai yra prezidento, skiriančio RRT tarybą, prerogatyva. Tačiau pridūrė, jog dirbti su dabartine tarnybos vadovybe yra „beprotiškai sunku“.

Antradienį Lrytas kreipėsi į RRT, prašant tarnybos pirmininkės J. Šovienės komentaro – teirautasi, kaip ji reaguoja į ministro reiškiamą kritiką, kaip atsakytų į argumentus dėl nenoro girdėti kitų pusių argumentų, ar J. Taminsko pareiškimai neskatina apsvarstyti atsistatydinimo galimybės, ar jaučia prezidento Gitano Nausėdos pasitikėjimą. Taip pat klausta, kaip J. Šovienė iš esmės matytų galimas išeitis iš kilusios konfliktinės situacijos.

Trečiadienio rytą J. Šovienė pasidalijo asmenine pozicija savo „Facebook“ paskyroje – atsakydama į Lrytas klausimus, RRT atstovė Virginija Žygienė portalą nukreipė į tarnybos pirmininkės įrašą.

„Prisipažinsiu atvirai, kad mano Tėveliui su manim irgi nebuvo lengva“, – mestelėjo J. Šovienė, referuodama į ministro pareiškimus, esą su savo dukra susikalba paprasčiau nei su RRT vadove.

„Jeigu rimtai, tai dalykinę kritiką priimu ir vertinu. Tačiau asmeniniai palyginimai nepadeda spręsti nei ryšio atsparumo, nei plėtros, nei kitų valstybei svarbių klausimų“, – rašė ji.

J. Šovienės teigimu, RRT yra nepriklausomas, profesionalus reguliuotojas ir vertina visų suinteresuotų pusių – taip pat ir Susisiekimo ministerijos – argumentus.

„Tačiau išgirsti argumentus nereiškia pareigos su jais sutikti“, – akcentavo ji.

„Tad iš kur galėjo atsirasti ministro minimi sunkumai bendradarbiaujant? Galiu tik spėti. Pamenu du klausimus, kuriais pozicijos išsiskyrė“, – nurodė J. Šovienė.

RRT vadovės teigimu, vienas iš tokių atvejų – susikirtusios tarnybos ir ministerijos nuomonės dėl Lietuvos pašto.

„Per visą ministro darbo laikotarpį mane kvietė tik į vieną susitikimą. Jame išgirdau lūkestį pasirūpinti, jog universaliosios pašto paslaugos teikėju būtų parinktas Lietuvos paštas. Paaiškinau, kad RRT sprendimus priima objektyviai, nešališkai, vadovaujasi įstatymais. Valstybės įmonė nereiškia privilegijuotos įmonės. Ir ši taisyklė nesikeičia keičiantis ministrams“, – savo poziciją dėstė ji.

Kitas klausimas, dėl kurio nesutarta – ryšio plėtra. J. Šovienė nurodė, kad ryšio operatorių investicijos, reikalingos užtikrinti kokybišką ryšį visoje šalies teritorijoje, turėtų viršyti 100 mln. eurų. Tokie tikslai, akcentavo ji, nėra „vienos dienos RRT sumanymas, o nuosekli kelių Vyriausybių, įskaitant dabartinę, politika“.

„Ir kalbame ne apie ryšį giriose, kaip teigia ministras, o apie gyvenamąsias teritorijas, kuriose žmonės vis dar neturi jo pakankamo. Be to, plėtra ir atsparumas nėra alternatyvos – plėsdami infrastruktūrą sudarome sąlygas regionų įtraukčiai, Lietuvos pažangai, kartu didiname galimybę užtikrinti ryšį krizių metu.

Tačiau ministerija siekia sumažinti jau nustatytus plėtros įpareigojimus, dalį jų pakeičiant pigesnėmis priemonėmis, numatomomis savanoriškame memorandume. Ką tai reikštų? Mažesnius privalomus operatorių įsipareigojimus ir silpnesnes jų vykdymo garantijas. O juk kalbame apie sąlygas, nustatytas konkurencingose radijo dažnių skyrimo procedūrose. Todėl kyla rimtų klausimų kaip tai dera su viešuoju interesu“, – aiškino J. Šovienė.

Pirmininkė priminė, kad RRT sprendimai nėra priimami vadovaujantis tik asmenine jos nuomone – tam yra sudaryta RRT taryba. Todėl ji pabrėžė, kad gins tarnybos nepriklausomumą ir neleis menkinti joje dirbančių profesionalų.

„Ministras, žinoma, turi teisę nesutikti ir kritikuoti. Tačiau tai savaime nereiškia, kad RRT sprendimai nepagrįsti ar kad RRT nenori bendradarbiauti.

Kaip organizacijos vadovė jaučiu pareigą ginti RRT nepriklausomumą, neleisti menkinti jos komandos profesionalumo ir užtikrinti, kad institucija, vykdydama įstatymų jai pavestas funkcijas, kurtų vertę valstybei. Kartu su visa RRT komanda esame visuomet pasirengę konstruktyviam dialogui“, – apibendrindama pažymėjo J. Šovienė.

RRT yra nepriklausoma valstybės institucija, prižiūrinti ir reguliuojanti elektroninių ryšių, skaitmeninės erdvės, geležinkelių transporto ir pašto paslaugas. Tarnyba skelbia, jog pagrindinis jų tikslas – sukurti konkurencingą paslaugų rinką bei užtikrinti sąžiningumą tarp gyventojų ir paslaugų tiekėjų.

Nors RRT yra nepriklausoma, jos vadovybė – taryba bei jos pirmininkas – yra skiriami prezidento, kandidatūras teikia premjeras.

Dabartinė pirmininkė ir RRT taryba penkerių metų kadencijai paskirti 2022 m. gegužę šalies vadovo G. Nausėdos dekretu.

Iki tol, kol tapo RRT vadove, J. Šovienė dirbo prezidento komandoje – ėjo vyriausiosios patarėjos teisės klausimais pareigas.

J. Taminskas atsisako vertinti, ar J. Šovienė gali tęsti vadovavimą RRT – tikina, kad tai prezidento prerogatyva.

Lrytas šį klausimą adresavo G. Nausėdos atstovams – be to, prašyta įvertinti kilusį konfliktą tarp RRT ir Susisiekimo ministerijos, kokias išeitis mato. Teirautasi, ar šalies vadovas pasitiki J. Šoviene ir visa RRT vadovybe, ar interviu metu išreikšta J. Taminsko kritika yra pagrįsta.

Prezidento komunikacijos grupė komentare raštu neatsakė į daugelį portalo užduotų klausimų. Visgi, leido suprasti, kad kilęs ginčas tarp J. Šovienės ir J. Taminsko turėtų būti išspręstas – kad ir kiek laiko tam prireiktų.

„Minėtame interviu susisiekimo ministras pažymi, kad sprendžiant ministerijos ir RRT darbinius klausimus galbūt reikėtų „ilgesnės mediacijos, ne vienos ar dviejų valandų“.

Prezidento nuomone, nepriklausomos valstybės institucijos ir jų vadovai, savo įgaliojimų ribose ginantys viešąjį interesą, tarpusavio sąveikai ir bendrų sprendimų paieškai turi skirti tiek valandų, kiek reikia“, – atsakyme raštu nurodė prezidento komunikacijos grupės atstovai.