„Rinko informaciją apie strateginius objektus, filmavo. Tai nesuderinama su teisiniu buvimu Lietuvoje ir yra veikimas prieš Lietuvos interesus, dėl to priimti tokie sprendimai“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė M. Katelynas.
„Norint surinkti informaciją, ją turbūt paskui galima panaudoti sabotažui ar kitoms grėsmėms“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, asmenų verbavimas įprastai vyksta įvairių programėlių susirašinėjimuose.
Susiję straipsniai
„Tai dažnai vyksta įvairiose programėlėse, vadinamuosiuose chatuose (liet. susirašinėjimuose), kur prieinama prie žmogaus, pasiūlomas tam tikras atlygis. Žmogus sutinka tą veiklą atlikti ir atsiduriame ten, kur ir dabar atsidūrėme“, – sakė jis.
Tiesa, M. Katelynas kol kas neturi informacijos, ar grėsme nacionaliniam saugumui pripažinti asmenys jau išsiųsti iš Lietuvos.
„Negaliu patikslinti, čia reikėtų pasiaiškinti su Migracijos departamentu, kada tie veiksmai bus atliekami, ar jie jau atlikti“, – sakė ministras.
„Šiuo metu negaliu pakomentuoti, tikrai pakankamai šviežia naujiena, tokios tikslios informacijos neturiu“, – pabrėžė jis.
VSD pranešė, kad trys Ukrainos piliečiai, vykdę priešiškų žvalgybos tarnybų užduotis, pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išsiųsti iš šalies, jiems pritaikytas draudimas sugrįžti penkerius metus į Lietuvą.
Šie asmenys už piniginį atlygį vykdė priešiškų žvalgybų tarnybų nurodytas plataus spektro užduotis, kurios jiems buvo pateikiamos per platformą „Telegram“ ir kitas susirašinėjimo bei žinučių platformas. Departamentas įspėja, kad priešiškos žvalgybos tarnybos verbuodamos asmenis dažnai naudojasi tokiomis platformomis.
ELTA primena, kad rugsėjį VSD pranešė apie 22 Baltarusijos piliečius, dirbusius technologijų įmonėje, kurie buvo pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikinti, o patys asmenys išsiųsti iš šalies, jiems uždrausta penkerius metus atvykti į Šengeno erdvę.
Kaip tuomet skelbė VSD, šie asmenys dirbo įmonėje, įsitraukusioje į Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (EUSPA) projektą, ir apgaulės būdu įgijo beveik 0,5 mln. eurų.
Galima provokacija Lenkijos ir Kaliningrado pasienyje su Lietuva nesusijusi
Lenkijos ministrui pirmininkui Donaldui Tuskui paskelbus apie antradienio naktį sėkmingai užkirstą kelią galimai provokacijai prie sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako, kad šis incidentas nėra susijęs su Lietuva. Situacija mūsų pasienyje, pasak jo, išlieka rami.
„Nuolatos keičiamės informacija su Lenkijos puse, bet kiek turiu informacijos, ta grėsmė, kuri buvo Lenkijoje, su mumis nesusijusi“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė M. Katelynas.
„Situacija prie mūsų sienos išlieka stabili – kaip ir anksčiau, yra pasitelkta kariuomenė prie sienos su Kaliningradu. Viskas vyksta sava eiga, kažkokių neramumų nefiksuota“, – nurodė vidaus reikalų ministras.
Tiesa, paklaustas, kokia tai buvo provokacija, ministras teigė negalintis atskleisti, nes ši informacija nėra vieša.
D. Tuskas daugiau informacijos apie įvykį taip pat neatskleidė, tačiau pranešė, kad pasienio ruože buvo pastebėti „asmenys su žibintuvėliais“. Anot jo, Lenkijos pasieniečiai užkirto kelią kokiam nors incidentui.
Lenkija, didžiausia NATO valstybė rytiniame Aljanso sparne, šiaurėje ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi, o rytuose – su artima Maskvos sąjungininke Baltarusija.
Lenkijos policija, bendradarbiaudama su kariuomene, pasieniečiais ir žvalgybos tarnybomis, pastaruoju metu vykdo papildomas priemones saugumui prie Lenkijos sienų su Rusija ir Baltarusija stiprinti, taip pat netoli Rusijos Kaliningrado srities.
Policijos atstovas naujienų agentūrai AP pranešė, kad prevencinės priemonės vykdomos šiaurės rytinėse Varmijos Mozūrų ir Palenkės vaivadijose.
Antradienį D. Tuskas patvirtino, kad abiejuose pasienio regionuose vykdoma policijos koordinuojama specialioji operacija.
D. Tusko teigimu, į Lenkijos šiaurės rytinius pasienio regionus neseniai buvo pasiųsta papildomų policijos ir kitų pajėgų, įskaitant kovos su terorizmu padalinius. Toks sprendimas priimtas pareigūnams gavus „tikslesnės“ informacijos, kad pirmoje lapkričio pusėje gali būti surengta diversijų, įskaitant galimą „ginkluotų asmenų“ įsiveržimą į Lenkiją.
Lenkijos ministras pirmininkas jau kelis mėnesius perspėja, kad Rusija gali rengti rimtesnę hibridinę ataką prieš kurią nors NATO valstybę. Pasak jo, jo perspėjimai tampa vis konkretesni, nes jis gauna žvalgybinės informacijos iš NATO, Ukrainos ir JAV slaptųjų tarnybų, įskaitant Centrinę žvalgybos agentūrą (CŽA).
Tiesa, jis pabrėžė, kad negalima visiškai užtikrintai patvirtinti, jog šis incidentas buvo mėginimas surengti provokaciją. Jis teigė, kad Rusija toliau intensyviai didins įtampą ir greičiausiai vien šiuo incidentu apsiribota nebus.