Demokratams triuškinamai laimėjus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kadencijos vidurio rinkimus, Lietuvos politikai į šiuos rezultatus ir laukiančią netolimą politinę ateitį žvelgia dvejopai.

Anot jų, iš vienos pusės, besikeičiančios nuotaikos JAV gali atverti tam tikrą naują galimybių langą Ukrainai ir pačiai Lietuvai, bet iš kitos pusės – atsiranda ir naujų iššūkių. Vienas iš jų – Lietuvai reikės kažkaip naviguoti tarp Vašingtone vykstančių vidinių kovų.

„Tam, kad laimėtume Ukrainos ir mūsų visų karą, mums reikia abiejų pusių. Mums reikia suvienytos Amerikos. Tai mūsų valdžiai, kuri įpratusi lenktis pagal vėją ar plaukti pasroviui, bus labai sunku, nes srovės bus bent dvi, ir jos bus labai smarkiai besiginčijančios“, – Lrytas sakė konservatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.

Anot jo, Lietuva dabar turėtų dar labiau stiprinti savo pozicijas už Atlanto: „Yra daugybė būdų padvigubinti ar patrigubinti mūsų veikimą, nes jeigu mes toliau plauksime pasroviui, ta srovė mus tikrai nuneš į nežinia kokias puses.“

[[ge:lrytas:lrytas:44775284]]

Socialdemokratas Ruslanas Baranovas dėl JAV rinkimų rezultatų pasidalijo dviem spėjimais – kuri hipotezė pasitvirtins, kalbėjo parlamentaras, greičiausiai išryškės dar šiemet.

„Dabar atsiveria šioks toks langas, kaip ir turbūt Lietuvai, pažiūrėti, ką mes galime šioje situacijoje išlošti, kokią mes galime turėti įtaką JAV politikai per senatorius, per administracijos darbuotojus sau naudinga linkme“, – pažymėjo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:44777378]][[ge:lrytas:lrytas:44777380]][[ge:lrytas:lrytas:44777194]]

Gali būti sunkiau?

Kaip jau skelbė Lrytas, prognozės rodo, kad demokratai triuškinančiai laimi JAV vidurio kadencijos rinkimus. Atstovų Rūmuose „Decision Desk HQ“ prognozuoja 252 vietas demokratams ir 183 respublikonams. Jei prognozės pasitvirtintų, tai būtų triuškinama demokratų partijos pergalė prieš respublikonus.

JAV gubernatorių rinkimuose demokratai taip pat pasiekė reikšmingą pergalę ir perėmė keturių iki šiol respublikonų kontroliuotų valstijų vadovų postus.

Netikėta demokratų pergalių banga tapo skaudžiu smūgiu prezidento Donaldo Trumpo ir jo Respublikonų partijos politikai. Kongreso kontrolė suteiks demokratams galią blokuoti D. Trumpo darbotvarkę ir paskutinius dvejus jo prezidentavimo metus tirti įtariamos korupcijos atvejus.

Balsavimas atspindėjo didelį rinkėjų nepasitenkinimą pragyvenimo išlaidomis, muitais ir D. Trumpo pradėtu karu su Iranu, dėl kurio smarkiai pabrango degalai ir dar labiau išaugo nepasitenkinimas jau ir taip itin nepopuliariu prezidentu.

Kokius signalus šių rinkimų rezultatai galėtų siųsti Lietuvai ir Ukrainai? Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovo, Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Ž. Pavilionio, Lietuvos darbą ši situacija greičiausiai kiek apsunkins, nes Vašingtonas tarpusavyje pradeda „labai rimtai kovoti“.

[[ge:lrytas:lrytas:44777621]]

„O tam, kad laimėtume Ukrainos ir mūsų visų karą, mums reikia abiejų pusių. Mums reikia suvienytos Amerikos.

Tai mūsų valdžiai, kuri įpratusi lenktis pagal vėją ar plaukti pasroviui, bus labai sunku, nes srovės bus bent dvi, ir jos bus labai smarkiai besiginčijančios“, – prognozavo konservatorius.

Ž. Pavilionis priminė ir tai, kad po šių rinkimų iš esmės jau prasidės dar vieni – JAV prezidento rinkimai.

„Jau šiandien įvairių laimėjusių senatorių kalbos man panašėjo į tokius pirminius pareiškimus pirminiuose prezidento rinkimuose. Tai mums dar ir su būsimais kandidatais reikėtų dirbti, kad bent vienas ar keli atsirastų, kurie, pavyzdžiui, paremia Ukrainos pakvietimą į NATO, kas jau seniai yra pribrendęs reikalas.

Nekalbant apie sankcijas, kurias reikia atnaujinti, bet reikia jas atnaujinti taip, kad jos veiktų, kad D. Trumpas pasirašytų. O jis net ir pasirašytų Grehemo sankcijų nevykdo. Mums reikia ir karinę paramą atnaujinti, bet, kaip žinia, tai yra administracijos sprendimai.

Žinoma, per biudžetą, per įvairius kitus procedūrinius paskyrimus Kongresas gali daryti tam tikrą įtaką, bet 60-ies senatorių neužtenka priimti įstatymus be to vadinamojo filibusterio, arba 67 senatorių reikia, kad atmestum prezidento veto. O Amerikoje yra tokia situacija, kad tu priimi įstatymą, prezidentas jo nepasirašo ir jis tiesiog neįsigalioja. Viskas, amen“, – Lrytas aiškino parlamentaras.

Todėl, kartojo Ž. Pavilionis, Lietuvai bus svarbu dirbti su „abiem pusėmis“. Tik kaip turėtume elgtis, kad išlaviruotume tinkamai?

„Pradėčiau nuo to, kad reikėtų paskirti normalų ambasadorių, kuris sugebėtų veikti audros sąlygomis, o ne tik pasroviui. Jeigu Atlante vyksta audra, tai reikia kapitono, kuris sugebėtų išvairuoti tą laivelį, nes tai nėra tik mūsų laivelis – tai yra ir Ukrainos laivelis.

Nepamirškime, kad Ukraina apskritai dabar net neturi ambasadoriaus Vašingtone“, – kalbėjo Seimo narys.

Konservatoriaus teigimu, reikėtų daugiau galvoti ir apie papildomas lėšas ir resursus – anot Ž. Pavilionio, būtų gerai, jeigu „išmoktume investuoti į savo strateginę partnerę“.

„Pavyzdžiui, energetikoje, švietime, jeigu mes jau norime su dirbtiniu intelektu kažką daugiau pasiekti. Net susisiekime, jeigu mes kalbame apie įvairius projektus, kurie ne tik su keliais susiję. Be to, mes turime išmokti veikti kartu su kitomis šalimis.

Bent su Baltijos šalimis, nekalbant apie, pavyzdžiui, Liublino trikampį. Mes neturime nė vieno savo think tanko, kai lenkai turi du. Galbūt mes taip pat turėtume išmokti veikti partinėmis šeimomis. Mes, kaip krikščionys demokratai, ir manęs paties asmeniškai paprašė Europos krikdemų šeima rašyti raportą, kaip Europos krikdemai galėtų iškelti savo vėliavą Vašingtone, ir tai juk būtų ir mūsų vėliava“, – dėstė Ž. Pavilionis.

Tą patį, tęsė jis, galėtų daryti ir kitos partijos, todėl esą yra daugybė būdų padvigubinti ar patrigubinti Lietuvos veikimą.

[[ge:lrytas:lrytas:44777614]]

„Nes jeigu mes toliau plauksime pasroviui, ta srovė mus tikrai nuneš į nežinia kokias puses. Nes srovė plauks labai įvairiomis kryptimis. O kokia Amerika gims dar po kitų rinkimų, mes gi negalime pasakyti.

Vien tik tai, kad mes, pavyzdžiui, su lenkais šiuo metu neturime normalaus ryšio, tokio gražaus ryšio, kokį prezidentas V. Adamkus turėjo su įvairiais lenkų prezidentais – noriu priminti, kad lenkų Amerikoje yra nuo 10 iki 15 milijonų. Jie yra milžiniška jėga, ir mes su jais neveikiame kartu Vašingtone.

O lenkai ir kojomis, ir rankomis duris ten atidarinėja. Ką jau kalbėti apie mažesnę Suomiją, kuri irgi veikia tiesiog efektyviau ir sugeba pasiekti aukščiausius sluoksnius. O Baltijos šalys dvejus metus neapsilankė Baltuosiuose rūmuose – tai yra didžiulis signalas ir pavojus, žinant, kad Baltieji rūmai šiuo metu vis daugiau dirba su Kremliumi ir Minsku, negu su Vilniumi“, – pastebėjo konservatorius.

Visgi, komentavo Ž. Pavilionis, blogesnės situacijos Ukrainai nei dabar turbūt būti jau negali, todėl svarbiausia pakilti iš „nulinio taško ir bandyti tas stovyklas suvienyti“.

„Tokioje situacijoje be kompromisų į priekį nelabai judės nei viena, nei kita pusė. Tai gal Ukraina galėtų būti tas kompromisas? Gal ji galėtų būti tai, kas vienija abi puses, kaip, pavyzdžiui, Kanadoje arba Jungtinėje Karalystėje – galbūt jų parama irgi nepakankama, bet jie yra vieningi.

Tai mes turime surasti grupę įtakingų amerikiečių, kongresmenų, iš abiejų pusių, smegenų centrų, verslo atstovų, kurie susivienytų vardan Ukrainos pergalės ir jos pakvietimo į NATO.

Kai mes atšventėme mūsų pakvietimą į NATO, prieš tai gerus kelerius metus veikė toks Lietuvos ir Baltijos šalių pakvietimo į NATO komitetas, kurį sudarė Amerikos piliečiai. Mes dirbome kartu su jais, mes vykome į kiekvieno kongresmeno namus, mes dirbome juodai. O jeigu jūs šiandien Lietuvos atstovų paklausite, ar Ukrainos išgelbėjimas yra jų nacionalinis interesas Vašingtone, nenoriu cituoti vieno ar kito viceministro, kuris neseniai lankėsi Floridoje, jie sako, kad tai nėra jų interesas.

Tai jeigu Lietuva nemirs už Ukrainą Vašingtone visu kūnu ir siela ir nesuburs visų geriausių jėgų, visų bendruomenių, su kuriomis mes dirbame... Perfrazuojant V. Adamkaus žodžius: tai kas, jeigu ne mes?“ – svarstė konservatorius.

R. Baranovas: manau, kad iki Naujųjų metų jau suprasime

Pasak socialdemokrato, Užsienio reikalų komiteto nario R. Baranovo, paaiškinti šių rinkimų JAV rezultatus yra gana paprasta – valstijose atsirado didelis nepasitenkinimas, gyventojai ryškiai pajuto tarifų karą ir žymiai išaugusias degalų kainas.

„Priešrinkiminiuose debatuose viskas buvo labai aišku – demokratai tiesiog sakė, kad jūs sukėlėte karą ir dėl to pabrango dyzelis. Labai retai politikoje būna taip, kad kažkas įvyksta ir yra labai lengva parodyti, kas dėl to kaltas. Dažniausiai būna labai daug signalų, kažkokių pasaulinių veiksnių, ir rinkėjui labai sunku atsirinkti, kodėl ekonomika lėtėja, kodėl ji greitėja. O čia buvo labai aišku.

Amerikiečiai ir dėl tos pačios Kanados irgi tikrai nebuvo laimingi prezidento elgesiu, ir to, kaip jis tą darė. Tai čia gana aišku, dėl ko taip atsitiko“, – aiškino „socdemas“.

Paklaustas, kokią įtaką dabartinė politinė situacija JAV turės Ukrainai, R. Baranovas svarstė, jog kol kas tą pasakyti sunku – parlamentaras išskyrė du galimus spėjimus.

„Vieni žmonės sako, kad kai jau D. Trumpas pakliūna į tokią situaciją kaip dabar, arba kai anksčiau bankrutuodavo jo įmonės, tada jis, sakykime, susikaupia ir pradeda elgtis kitaip. Jis dabar pasakė, kad dirbs su demokratais – tai čia vienas iš tokių ženklų šiai hipotezei.

Bet manau, kad didžiausias klausimas, kaip patys respublikonai dabar į jį žiūrės. Nes jis buvo kaip akmuo po kaklu jiems rinkimuose. Tai ar jie visgi toliau bandys tęsti tą liniją ir šlietis prie jo, nes jeigu ne – tuomet jam tikrai bus sunku, greitai prasidės ir kitų rinkimų kampanija“, – komentavo politikas.

R. Baranovas teigė nemanantis, kad D. Trumpas pakeis savo požiūrį į Ukrainą ar labai stipriai koreguos savo strategiją, bet gali būti, tęsė socialdemokratas, kad jam bus labai mažai laiko tuo užsiimti.

[[ge:lrytas:lrytas:44777619]]

„Bus įvairūs tyrimai, reikės vidaus politikoje kažką daryti, ir tiesiog šiuo klausimu Amerikos matysime šiek tiek mažiau. Čia antra hipotezė. Kuri iš jų pasitvirtins – sunku pasakyti. Manau, kad iki Naujųjų metų jau turbūt maždaug suprasime, kaip D. Trumpas keis savo požiūrį, jeigu keis. Bet dabar pasakyti labai sunku“, – dėstė parlamentaras.

Visgi R. Baranovas taip pat mano, kad po šių rinkimų rezultatų Ukrainai dabar atsiveria ir tam tikras galimybių langas.

„Realiai šiandien Ukraina iš JAV gauna žvalgybos duomenis, gauna „Starlink“ paramą, ir dabar yra debatas – klausimas, kiek laiku – bet JAV parduoda ginkluotę, už kurią sumoka europiečiai. Tai yra trys dalykai.

Tai aš tikrai manau, kad šiose srityse blogiau nebus. Manau, kad Ukrainai atsiveria tam tikras galimybių langas – dabar ji buvo labai sunkioje situacijoje, JAV ją spaudė, o dabar atsiveria šioks toks langas, kaip ir turbūt Lietuvai, pažiūrėti, ką mes galime šioje situacijoje išlošti, kokią mes galime turėti įtaką JAV politikai per senatorius, per administracijos darbuotojus sau naudinga linkme“, – kalbėjo Seimo narys.

„MAGA migla sklaidosi“

Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikisi, kad po JAV vykstančių kadencijos vidurio rinkimų šalies politika taps labiau subalansuota, o tai turės teigiamos įtakos Lietuvos saugumui, paramai Ukrainai ir transatlantiniam bendradarbiavimui. Pasak jo, iki šiol prezidento Donaldo Trumpo administracijos vykdyta politika buvo pernelyg izoliacionistinė.

„Aš manau, kad mes turėsime labiau subalansuotą JAV poziciją, ypatingai dėl paramos Ukrainai, dėl bendradarbiavimo su Europos Sąjunga, nes iki šiol vykdyta politika buvo labiau izoliacionistinė – Amerika pirmiausia“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė J. Olekas.

Seimo vadovo teigimu, dabartinė JAV administracijos politika tiesiogiai paveikė ir Lietuvą – nuo amerikiečių karių rotacijos iki paramos Ukrainai bei prekybos santykių.

„Mus palietė tiesiogiai ir sulėtėjusi JAV karių rotacija į mūsų pusę, ta pati parama ginkluote Ukrainai, kad ji galėtų apsiginti ir sustabdyti Rusijos agresiją“, – sakė politikas.

„Aš galvoju, kad ši nauja situacija padės spręsti ir mūsų saugumo problemas, ir mūsų bendravimo, nes tie įvesti muitai taip pat trukdė mūsų verslui, prekybai. Tikiuosi, kad rinkimų rezultatai bus palankesni Lietuvos žmonėms“, – akcentavo jis.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė Nielsen savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad vadinamosios „MAGA migla sklaidosi“.

„Prognozės apie mėlyną demokratų bangą pasitvirtina. Respublikonai praranda daugumas Atstovų Rūmuose ir Senate. O prezidento Trumpo palaikymas tapo mirties bučiniu respublikonų kandidatams. Ypač įdomus rezultatas Teksase, kur James Talarico laimi prieš Trumpo favoritą Ken Paxton. Jei ši pergalė bus patvirtinta, ji taps istorine: Teksase demokratai nėra laimėję rinkimų nuo 1994 metų.

Ir visa tai – nepaisant milžiniškų pinigų mestų rinkimams. Vien Muskas respublikonų kandidatų paramai šiuose rinkimuose išleido apie 446 milijonų USD. Todėl šie midterms yra ir testas, ar pinigai gali nupirkti pergales rinkimuose. Pasirodo, ne.

[[ge:lrytas:lrytas:44777627]]

Beje, Ohio valstijoje Jon Husted, kurio stangrius sėdmenis tiek gyrė Trumpas, pralaimėjo savo vietą Senate demokratui Sherrod Brown. Midterms rezultatai parodo, kad netgi didžiausia banga, keliama baimės ir populizmo politikos, kažkada lūžta. Jos neišgelbsti nei puolimas, nei sąmokslo teorijos, nei milijardai. Gera žinia visoms demokratijoms.

Tai ir akivaizdi MAGA pabaigos pradžia. Vis daugiau respublikonų nusisuks nuo „lame duck“ prezidento, nes 2028-ieji čia pat, partijai reikia išgyvenimo strategijos, o dabar trajektorija priešinga“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Visgi, anot liberalės, vargu, ar galime tikėtis daugiau normalumo ir nuspėjamumo JAV santykiuose su sąjungininkais jau dabar.

„Labiausiai tikėtina, kad Vašingtone matysime veto karus tarp Kongreso ir prezidento. Patinę situacija JAV politikoje rusija greičiausiai matys kaip langą veikti dar agresyviau. Tai mums ne naujiena, tačiau dabar visiškai ne laikas kalbėt apie „kūrybišką“ 5 proc. gynybai panaudojimą. Ir aišku – dar aktyviau ir artimiau privalome dirbti su sąjungininkais, kurie prie mūsų arčiausiai ir supranta grėsmes lygiai taip pat, kaip ir mes.

Kokios mūsų galimybės? Viena iš jų – parlamentinė diplomatija. Atstovų Rūmuose keisis pirmininkas, bet galimybės atsiveria ne tik dėl demokratų pergalės, tikėtina, kad ir respublikonai, siekdami atsikovoti pozicijas, keisis. Dar vienas naujas, sudėtingas, bet vilties suteikiantis etapas“, – rašė parlamentarė.

Po audringų rinkimų JAV – politikų reakcijos: ką dabar turėtų daryti Lietuva? (2)