ELTA glaustai: JAV kariai Lietuvoje, ginčas dėl referendumo ir diskusijos dėl mokesčių politikos

Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad į Lietuvą papildomai atvyksiantys apie 50 JAV karių rodo Vašingtono pasitikėjimą partneryste su Lietuva, tačiau derybos dėl ilgalaikio amerikiečių karių buvimo šalyje dar tęsiasi.

M. Sinkevičius taip pat atmeta valstiečių reikalavimą sieti valstybės biudžeto priėmimą su referendumu dėl šeimos sampratos, tokį spaudimą vadindamas nepriimtinu.

Tuo metu valdantieji kitą savaitę ketina apsispręsti dėl galimų mokestinių pakeitimų – svarstoma didinti cukraus mokestį ir peržiūrėti kai kurias mokestines lengvatas. Diskusijas kelia ir galimas energetikos įmonių, įskaitant „Orlen Lietuva“, viršpelnio apmokestinimas, kuriam bendrovė įžvelgia riziką savo investicijų planams.

Užsienio aktualijose – šią savaitę vėl pasikartoję melagingi grasinimai susprogdinti daugybę lėktuvų Europoje, pranešimai apie į JAV plaukusių tanklaivių su rusišku dyzelinu pakeistą kursą, nauja laisvės atėmimo bausmė vienam žinomiausių Honkongo demokratijos aktyvistų ir bausmė du Suomiją ir Estiją jungiančius povandeninius kabelius sugadinusio laivo kapitonui bei įgulos nariui.

Į Lietuvą iš Lenkijos papildomai atvyks apie 50 JAV karių. Premjero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, tai rodo, kad Vašingtonas vertina partnerystę su Lietuva. Kartu jis pabrėžė, kad amerikiečių karių dislokavimo klausimas nėra siejamas su baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimu ar sankcijų Minskui švelninimu. Pasak M. Sinkevičiaus, Lietuva nėra sulaukusi oficialaus JAV spaudimo keisti sankcijų politiką Baltarusijos atžvilgiu. Premjeras taip pat pažymėjo, kad derybos dėl ilgalaikio JAV karių buvimo Lietuvoje užtrunka, nes sprendimai priklauso ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo pačių JAV strateginių tikslų.

„Valstiečių“ reikalavimas sieti biudžetą su referendumu dėl šeimos sampratos – nepriimtinas. M. Sinkevičiaus teigimu, koalicijos partneriai neturėtų šantažuoti valdančiųjų dėl patariamojo referendumo, siejamo su jų balsavimu dėl valstybės biudžeto. Pasak jo, koalicijos taryboje sutarta nesudaryti dirbtinių kliūčių šiam klausimui svarstyti Seime, tačiau įsipareigojimo referendumui pritarti nėra. M. Sinkevičius tikisi, kad parlamentas dar rudens sesijoje apsispręs, ar referendumas turėtų vykti kartu su savivaldos rinkimais.

Lietuva su JAV dar nederino siūlymų paketo dėl ilgalaikio amerikiečių karių buvimo šalyje. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad dokumentas jau parengtas, tačiau tarp atsakingų institucijų derinamos paskutinės detalės. Pasak jo, tai ne tik Krašto apsaugos ministerijos, bet ir socialinių klausimų klausimas. Kada paketas bus galutinai suderintas ir perduotas JAV, ministras neįvardijo.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui išplėsti pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumą. Pataisomis numatoma šias paslaugas leisti teikti ne tik susituokusioms ar partnerystę įregistravusioms poroms, bet ir nesusituokusiems vyrui ir moteriai bei vienišoms moterims. Taip pat siūloma valstybės lėšomis finansuoti vaisingumo išsaugojimo paslaugas asmenims, kurių vaisingumui grėsmę kelia ligos, sveikatos sutrikimai ar gydymas, įskaitant nepilnamečius. Šių paslaugų finansavimą siūloma pradėti nuo 2027 m. Galutinį sprendimą dėl pataisų Seimas priims įstatymo priėmimo stadijoje.

Vilniaus arkikatedros tyrimai nepatvirtino hipotezės, kad joje galėtų būti Vytauto Didžiojo palaikai. Lietuvos istorijos instituto duomenimis, šalia Šv. Kazimiero koplyčios esančioje mūro ertmėje atlikus apžiūrą 3D kamera ir skeneriu, žmogaus palaikų ar sarkofago požymių neaptikta, užfiksuota tik akmenų sankaupa. Tyrimų rezultatai leidžia atmesti archeologų Vytauto Urbanavičiaus ir Sauliaus Poderio keltą hipotezę dėl galimos Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaidojimo vietos. Papildomai paimti mikrobiologiniai mėginiai bus tiriami Vilniaus universitete, jų rezultatų tikimasi ne anksčiau kaip po mėnesio.

Lietuva ir Latvija surengs bendras gyventojų evakuacijos pratybas. Ketvirtadienį bus imituojamas gyventojų evakavimas iš Latvijos į Lietuvą maršrutu Daugpilis–Pasvalys, o antradienį – priešinga kryptimi, iš Šiaulių į Kekavą. Per abi pratybų dienas jose dalyvaus iki 100 savanorių, kurie autobusais bus vežami per valstybių sieną. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teigimu, bus tikrinamas visas evakuacijos procesas – nuo gyventojų perspėjimo ir registravimo iki jų priėmimo, laikino apgyvendinimo bei būtinųjų poreikių užtikrinimo. Pratybos skirtos Lietuvos ir Latvijos institucijų pasirengimui koordinuotai veikti galimų krizių atveju įvertinti ir nėra susijusios su konkrečia grėsme gyventojams.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad valdantieji kitą antradienį ketina priimti galutinį sprendimą, kokius mokestinius pakeitimus siūlys – kol kas iš esmės sutariama nuo kitų metų didinti šiemet įvestą cukraus mokestį, peržiūrėti kai kurių lengvatų taikymą. Anot Finansų ministerijos vadovo, kitą antradienį suplanuotas kitas darbo grupės posėdis, o trečiadienį numatomas koalicinės tarybos posėdis. Pasak T. Valio, šį ketvirtadienį vykęs darbo grupės posėdis buvo konstruktyvus, tačiau galutiniai sprendimai jame dar nebuvo priimti. Anot finansų ministro, nuo kitų metų padidintas cukraus mokestis galėtų atnešti apie 19–24 mln. eurų papildomų pajamų. Tiesa, T. Valio teigimu, keičiant įstatymą cukraus mokesčio bazės plėsti neplanuojama. Finansų ministras taip pat pažymėjo, kad darbo grupė ketina koncentruotis į skirtingų lengvatų mažinimą – šiuo metu dėl jų taikymo valstybės biudžeto surinkimas mažėja daugiau nei 3,8 mlrd. eurų. Anot jo, darbo grupėje taip pat ieškoma sutarimo dėl koalicijos partnerių „valstiečių“ siūlymų didinti akcizus tabakui, alkoholiui. Primename, kad valdančiosios koalicijos atstovų sudaryta darbo grupė svarsto galimybes didinti biudžeto pajamas.

Naftos koncernas „Orlen Lietuva“ Vyriausybei yra nurodęs, kad papildomi mokesčiai galėtų paveikti bendrovės investicijų planus. Premjeras Mindaugas Sinkevičius patvirtino, kad Vyriausybė neatsisako planų svarstyti energetikos įmonių, tarp jų ir „Orlen“, viršpelnio apmokestinimą ir ministrams pavedė parengti galimus sprendimus. Pasak jo, vertinant mokestį reikės atsižvelgti į įmonių pelno augimą, jo taikymo trukmę ir poveikį energetikos rinkai. Premjeras taip pat nurodė, kad „Orlen Lietuva“ Mažeikių gamyklos modernizavimui jau investavo daugiau kaip 800 mln. eurų, tačiau projektui užbaigti gali prireikti dar iki 500 mln. eurų.

Kęstutis Budrys sako, kad JAV nespaudžia Lietuvos atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzito. Užsienio reikalų ministras teigė esantis nusivylęs leidinio „Politico“ publikacija, kurioje remiantis Europos pareigūnais skelbta, kad JAV pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as neoficialiai teiravosi Lietuvos diplomatų apie galimybę švelninti tranzito apribojimus. Pasak K. Budrio, pokalbiuose su JAV pasiuntiniu buvo aptartas sankcijų Baltarusijai klausimas, tačiau trąšų tranzito tema nebuvo keliama. Ministras tikino, kad leidinys prieš publikaciją kelis kartus tikrino informaciją su Lietuvos institucijomis, tačiau visais atvejais ji buvo paneigta.

Kęstučio Mažeikos teigimu, griežtesnę rusiškų grūdų kontrolę stabdo įmonių teisinės pretenzijos. Pasak žemės ūkio ministro, Lietuva pasirengusi įvesti tvarką, pagal kurią grūdai Klaipėdos uoste būtų sulaikomi, kol paaiškėtų jų kilmės tyrimų rezultatai, o tikrinami būtų ne tik pašariniai, bet ir maistiniai grūdai. K. Mažeika teigia, kad jau sutarta dėl maistinių grūdų tyrimų su Anglijos laboratorija, kurios paslaugomis Lietuva ketina pasiūlyti naudotis ir Latvijai.

K. Budrio teigimu, galimą „Orlen Lietuva“ viršpelnio mokestį būtina vertinti ir geopolitiniu aspektu. Anot užsienio reikalų ministro, dėl galimai nedidelės naudos biudžetui nereikėtų rizikuoti santykiais su Lenkija ir Lietuvos investicine aplinka. Jis teigė, kad tarpinstitucinis derinimas dar vyksta, o mokesčio poveikis priklausytų nuo jo tarifo, taikymo pradžios ir trukmės. Pasak K. Budrio, dėl šių priemonių Lietuvai taip pat teks kalbėtis su Lenkija ir įvertinti galimybę veikti bendru Europos Sąjungos (ES) lygiu siekiant investicijų.

Ekspertai mano, kad didesni „nuodėmės“ mokesčiai biudžeto deficito situacijos iš esmės nepakeistų. Valdantiesiems svarstant galimybę didinti cukraus mokestį ir labiau apmokestinti azartinius lošimus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertas Ernestas Einoris teigia, kad iš šių priemonių surinktos papildomos pajamos būtų per mažos. Jų vertinimu, svarbiau peržiūrėti valstybės išlaidas, kurios auga greičiau nei ekonomika. E. Einoris skaičiuoja, kad sumažinus viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių iki 2019 metų lygio, būtų galima sutaupyti apie 250 mln. eurų. Anot ekonomisto, tai kur kas ženklesnė suma nei ta, kurią planuojama surinkti iš didesnių mokesčių.

Teisingumo ministerija pranešė, kad Baltarusija atsisakė patenkinti Lietuvos prašymą išduoti Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas, kuriam Lietuvoje paskirta laisvės atėmimo bausmė. Rugpjūtį, gavusi Kauno apygardos teismo prašymą, ministerija inicijavo A. Kandroto ekstradicijos procesą ir oficialiai kreipėsi į Baltarusijos generalinę prokuratūrą dėl jo išdavimo Lietuvai. Lietuvos institucijos siekia užtikrinti, kad A. Kandrotas atliktų Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę už finansinius nusikaltimus, Lietuvos pilietis taip pat yra nuteistas ir riaušių prie Seimo byloje. A. Kandrotas į Baltarusiją išvyko šiemet.

Europoje keliolika lėktuvų vėl sulaukė grasinimų susprogdinti, dalį orlaivių į Prancūzijos, Italijos ir Bulgarijos oro uostus lydėjo naikintuvai. Britų laikraščio „The Guardian“ duomenimis, grasinimų susprogdinti ketvirtadienio rytą sulaukė 19 lėktuvų, skridusių, be kita ko, iš Kopenhagos, Londono, Dublino, Helsinkio, Madrido, Milano ir Varšuvos. Dalis jų buvo nukreipti į kitus oro uostus skubiai nusileisti, o kiti saugiai pasiekė savo paskirties vietas. Per iki šiol atliktas patikras pavojingų ar įtartinų medžiagų nerasta. Už transportą atsakingas Europos Komisijos narys Apostolas Tzitzikostas pareiškė, kad „bet kokie grasinimai civiliams gyventojams yra nepriimtini“, ir pridūrė, kad Europos Komisija palaiko ryšį su incidentų paveiktomis valstybėmis narėmis. Jo teigimu, daryti išvadas, ar šie incidentai susiję tarpusavyje, dar per anksti. Anksčiau šią savaitę keli skrydžiai Europoje taip pat sulaukė melagingų grasinimų susprogdinti lėktuvus. Dėl jų teko atlikti saugumo patikras, nukreipti lėktuvus į kitus oro uostus, o vienu atveju orlaivį iki nusileidimo lydėjo Italijos karinių oro pajėgų lėktuvai. Šie incidentai vyksta po Europos šalių valdžios institucijų perspėjimų apie gausias hibridines grėsmes.

Du rusišką dyzeliną gabenantys tanklaiviai pakeitė kursą ir nebeplaukia į Jungtines Valstijas, pranešė „The Financial Times“. Skelbiama, kad Rusijos tanklaivis „Talisman“ ir Honkongo bendrovei priklausantis „Leruo“ atsisakė anksčiau nurodytos paskirties vietos JAV Atlanto vandenyno pakrantėje. Tanklaivis „Leruo“, kuriam taikomos Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos (ES) ir Kanados sankcijos, pirmadienį pakeitė savo nurodomą paskirties vietą į Braziliją. Trečiasis tanklaivis, Graikijos bendrovei priklausantis „Agioi Fanendes“, panašu, vis dar plaukia Niujorko link, nors taip pat nurodo laukiantis tolesnių nurodymų. Ketvirtasis laivas, Seišelių bendrovei priklausantis „Beast“, spalio 27 d. Rusijos Primorsko uoste pasikrovęs dyzelino, kaip paskirties vietą nurodo „Atlantą“. Tai leidžia manyti, kad jis plaukia JAV rytinės pakrantės link. Po šių pranešimų kyla abejonių dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino spalį pasiekto susitarimo tiekti rusiškus degalus JAV pirkėjams įgyvendinimo. Kremliaus pasiuntinys ir derybininkas Kirilas Dmitrijevas šiuos britų laikraščio pranešimus vadino „melagiena“, o Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad „visam dyzelinui atsiras pirkėjų“.

Vienas žinomiausių Honkongo demokratijos aktyvistų Joshua Wongas ketvirtadienį buvo nuteistas dar 10 metų kalėjimo už bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis. Per didžiulius protestus Honkonge tarptautiniu mastu išgarsėjęs J. Wongas už grotų jau praleido beveik šešerius metus, o praėjusį mėnesį jam sukako 30 metų. Anksčiau buvo tikimasi, kad buvęs studentų lyderis sausį išeis į laisvę, atlikęs ketverių metų ir aštuonių mėnesių bausmę už „ardomąją veiklą“ pagal Pekino primestą nacionalinio saugumo įstatymą. Tačiau Honkongo valdžia, remdamasi tuo pačiu įstatymu, 2025 m. birželį pateikė J. Wongui naujus kaltinimus. Jis buvo apkaltintas raginęs kitas valstybes ir organizacijas taikyti sankcijas šiam finansų centrui ir Kinijai. Rugsėjį J. Wongas pripažino savo kaltę. Žmogaus teisių organizacijos pasmerkė J. Wongui pateiktus kaltinimus bendradarbiavimu su užsienio valstybėmis, vadindamos juos sąmoningu valdžios mėginimu kuo ilgiau laikyti jį kalėjime. Pekinas laiko J. Wongą vienu pagrindinių 2019 m. įvykių, kuriuos vertina kaip atvirą maištą, lyderių.

Suomijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes krovininio laivo kapitonui rusui ir vienam iš aukštesnio rango įgulos narių už dviejų Suomiją ir Estiją jungiančių povandeninių kabelių sugadinimą vykdant diversiją. Helsinkio apylinkės teismas pranešė pripažinęs laivo „Fitburg“ kapitoną ir bocmaną kaltais dėl „sunkaus tyčinio turto sugadinimo“. Rusui kapitonui skirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o azerbaidžaniečiui bocmanui – dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 132 metrų ilgio krovininis laivas „Fitburg“, plaukęs iš Rusijos į Izraelį, buvo sustabdytas Suomijos valdžios institucijų 2025 m. gruodžio 31 d., įtarus, kad laivo inkaras Suomijos įlankoje apgadino du telekomunikacijų kabelius. Kaltinamieji buvo įtariami nutraukę du povandeninius telekomunikacijų kabelius ir mėginę sugadinti dar aštuonias povandenines jungtis, mažiausiai 130 kilometrų jūros dugnu tempdami paskui laivą pažeistą inkarą, kol laivas buvo sustabdytas.