Už tokį siūlymą balsavo 94, susilaikė – 2 parlamentarai.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką į aukštesnes pareigas, didesnę algą ar skatinamąsias priemones gali pretenduoti tik tie diplomatai, kurių tarnybinė veikla yra pripažįstama kaip viršijanti lūkesčius.
Pagal šį siūlymą, numatoma galimybė, jog skatinamosios priemonės bus skiriamos ir tiems diplomatams, kurių darbas traktuojamas kaip atitinkantis lūkesčius.
Susiję straipsniai
Tokiu atveju užsienio reikalų ministras galės nustatyti diplomatui didesnę pareiginę algą – taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,11 didesnį pareiginės algos koeficientą arba finansuoti diplomato kvalifikacijos tobulinimą. Tiesa, ši suma turėtų būti ne didesnė, kaip pusė metinės diplomato algos dydžio.
Be to, įstatymu įtvirtinama tiesioginės materialinės žalos atlyginimui diplomatui ar jų šeimos nariams atvejus, kuomet žala yra susijusi su jų paskyrimu, atšaukimu iš pareigų ar perkėlimu dirbti diplomatinėje atstovybėje.
Tai, kaip nurodo ministerija, šiuo metu nėra reglamentuojama.
Be to, iki šiol diplomatą iš kasmetinių atostogų buvo galima atšaukti tik gavus jo paties sutikimą.
„Taigi, staiga susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, kai nėra galimybės užtikrinti atostogaujančio darbuotojo pavadavimo, o atlikti URM pavestas funkcijas ir vykdyti uždavinius (pavyzdžiui, teikti konsulines paslaugas diplomatinėje atstovybėje) yra būtina, diplomatą iš kasmetinių atostogų galima atšaukti tik su jo sutikimu“, – teigiama įstatymo projekte.
Šiais atvejais diplomatų patiriamos finansinės išlaidos – iš savų lėšų pirkti lėktuvų skrydžių bilietai, asmeninių poilsinių kelionių atšaukimas – taip pat buvo neatlygintina.
Dėl to pataisomis siekiama sukurti mechanizmą, kuris leistų diplomatą atšaukti iš kasmetinių atostogų negavus jo sutikimo, o patiriamą materialinę žalą atlyginti jam ar jo šeimos nariams.
Taip pat bus nustatoma, kad su konkursą į diplomatinę tarnybą laimėjusiais kandidatais būtų sudaroma ne tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, o įprasta diplomato tarnybos sutartis su nustatytu 6 mėnesių bandomuoju laikotarpiu.
Tiesa, kaip teigiama, šį terminą užsienio reikalų ministras galėtų sutrumpinti iki 3 mėnesių.
Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM), toks pokytis sumažintų administracinę naštą.
„Per išbandymo terminą užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka būtų įvertinama, ar diplomatas tinka diplomatinei tarnybai atliekant asmens tinkamumo diplomatinei tarnybai vertinimą, ir pats asmuo įsivertintų, ar diplomatinė tarnyba jam tinkama“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
„Nebeliktų prievolės pasibaigus parengiamajam laikotarpiui konstatuoti terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo (t. y. nutraukti tarnybos teisinius santykius), atsiskaityti su diplomatu (pavyzdžiui, išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas) ir įdarbinti jį iš naujo, sudarant su asmeniu diplomato tarnybos sutartį“, – nurodo URM.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma suvienodinti pagal darbo sutartis diplomatinėse atstovybėse dirbančių URM darbuotojų galimybes, nustatyti tam tikrus atvejus, kuomet su jais taip pat būtų sudaromos neterminuotos darbo sutartys.
Kaip nurodo URM, darbo sutarties forma priklausytų nuo diplomatinės atstovybės poreikio, jos darbo organizavimo ypatumų, saugumo padėties šalyje, informacijos apsaugos rizikos ir kitų kriterijų.