„Pasitikime savo profesionalais (...). Na, ateis gražūs jubiliejai, ir, tikiuosi, kad Vytauto metams būsime pasiruošę, palaikus būsime radę“, – žurnalistams Seime sakė M. Sinkevičius.
Paklaustas, ar jį tenkina didžiojo kunigaikščio palaikų paieškų tempas, Vyriausybės vadovas tikino, jog tai – profesionalumo ir kvalifikacijos darbas, dėl kurio turėtų spręsti šios srities profesionalai.
„Tos (Vytauto Didžiojo – ELTA) paieškos – palikime jas profesionalams. Čia ne tas pats, kas butą suremontuoti, ateiti su kuvalda, išdaužyti sienas ir paieškoti, kur tie kaulai ar kieno tie kaulai – čia turi būti profesionalus, kvalifikuotas darbas“, – pabrėžė premjeras.
Susiję straipsniai
Atlikus gręžinį rado „riedulių krūvą“
Mažos apimties invazinio tyrimo darbus Vilniaus arkikatedroje pradėję archeologai lapkričio 4-osios vakarą pranešė, kad, remiantis preliminariais duomenimis, tiriant ertmę prie Šv. Kazimiero koplyčios nebuvo rasta įrodymų, jog šioje vietoje galėjo būti perlaidoti kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai.
Tyrimų grupės archeologo Ryčio Jonaičio, sienos nišoje nebuvo rasta nei „sarkofago, kas įrodytų buvus perlaidojimą“, nesimatė ir kaulų. Jo teigimu, tyrimą vykdę mokslininkai aptiko „kažkokios organikos, liekanų, metalo“ riedulių krūvą.
Kaip skelbė ELTA, gavusi reikalingus leidimus ir įrangą Lietuvos istorijos instituto suburta tarpdisciplininė mokslininkų grupė trečiadienį pradėjo mažos apimties invazinio tyrimo darbus Vilniaus arkikatedroje.
Tyrimo metu daromas gręžinys, imami mikrobiologiniai mėginiai, o pasiekus ertmę jos vidus fiksuojamas 3D skeneriu ir 3D kamera. Siekiant kuo mažiau pažeisti autentišką katedros mūrą, darbai vykdomi iš lauko pusės, kad nebūtų pažeistas tarpukariu mauzoliejuje įrengtas hidroizoliacijos sluoksnis.
Minimalaus invazinio tyrimo vertė – apie 35 tūkst. eurų.
Kaip Eltai teigė kultūros ministras Lukas Alsys, Vytauto Didžiojo palaikų paieškos ir ištyrimas yra valstybės garbės reikalas. Pasak jo, ministerija aktyviai dalyvauja Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikų paieškose, tačiau į patį procesą ir mokslinių hipotezių tyrinėjimą nesikiša – palieka tai šios srities ekspertams.
ELTA primena, kad liepą Vyriausybė pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui, kuriame numatyta atlikti istorinius, šaltiniotyrinius, architektūrinius, mūro, bioarcheologinius, paleogenetinius ir meno tyrimus. Plane taip pat numatyta patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos, tam pasiūlius atlikti bandomąjį minimalų invazinį tyrimą.
Pirmasis hipotezę dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos Vilniaus arkikatedros požemiuose iškėlė restauratorius Saulius Poderis, teigęs, kad istorinio Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikai galėtų būti palaidoti Vilniaus arkikatedros mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančio, XVII a. įrengto įėjimo nišoje. Tiesa, jis į minėtąją darbo grupę nebuvo įtrauktas.