ELTA glaustai: VK įspėja dėl didesnio biudžeto deficito, G. Pangonis nuteistas „Grigeo“ taršos byloje

Penktadienį Valstybės kontrolė (VK) paskelbė prognozuojanti didesnį biudžeto deficitą, nei numato Vyriausybė – auditorių teigimu, kitąmet jis sieks 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2028 ir 2029 m. išaugs atitinkamai iki 5,8 ir 5,9 proc. BVP. Tuo metu Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje dėl Kuršių marių taršos kaltais pripažino „Grigeo“ grupei priklausančią bendrovę „Grigeo Klaipėda“ bei grupės prezidentą Gintautą Pangonį.

Užsienio aktualijose – Airijos pareiškimas apie Europoje šią savaitę besikartojančius melagingus grasinimus susprogdinti, naujas JAV prezidento pareiškimas apie netrukus galbūt pasieksimą susitarimą dėl Ukrainos ir NATO narės Turkijos parlamento ratifikuotas Aljanso 5-ojo straipsnio pavyzdžiu parengtas Mekos gynybos susitarimas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako nesuprantanti, kokiu pagrindu skelbiamas mokytojų streikas. Taip ji kalbėjo apie šią iniciatyvą pranešus Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS). Profsąjunga skelbė, kad nepasiekus bendro sutarimo dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo lapkričio 16 d. pradės nacionalinį mokytojų streiką. LŠDPS netenkina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlomas 7,56 proc. atlyginimų augimas kitąmet. Profsąjunga reikalauja 10 proc. didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientą.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda pasisako už patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos realizavimą. Tačiau, anot Prezidentūros, G. Nausėda nevertina iniciatyvos autorių pasiūlytos formuluotės. Diskusijos šiuo klausimu pastaruoju metu atsinaujino iniciatyvos svarstymui užstrigus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga praėjusią savaitę pareiškė, kad „valstiečių“ balsavimui dėl biudžeto didelę įtaką turės tolesnė šio klausimo eiga Seime.

Iš Lietuvos išsiųsti ukrainiečiai nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes nebuvo nustatyti visi galimos nusikalstamos veikos požymiai, įgalinantys baudžiamąjį persekiojimą. Tai atsakyme Eltai perdavė Valstybės saugumo departamentas (VSD). Anot jo, sprendimas priimtas „atsižvelgus į aplinkybių visumą ir detales, kurios nėra viešai skelbtinos“. VSD šią savaitę skelbė, kad trys Ukrainos piliečiai, vykdę priešiškų žvalgybos tarnybų užduotis, pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išsiųsti iš šalies. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sakė, kad priešiškų žvalgybos tarnybų užduotis šalyje vykdę ukrainiečiai buvo gavę užduotis nufilmuoti tam tikrus objektus, paimti interviu iš tam tikrų asmenų.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja didesnį biudžeto deficitą, nei numato Vyriausybė. Auditorių vertinimu, kitąmet jis sieks 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2028 ir 2029 m. išaugs atitinkamai iki 5,8 ir 5,9 proc. BVP. VK teigia, kad biudžeto projekte neįvertintos dalis tikėtinų išlaidų, įskaitant geležinkelių infrastruktūros ir paramos Ukrainai finansavimą, o numatytos papildomos 197 mln. eurų pajamos iš geresnio mokesčių administravimo yra neapibrėžtos. Auditorių skaičiavimais, valstybės skola 2029 m. priartės prie 60 proc. BVP ribos, o jos aptarnavimo išlaidos išaugs iki 2,1 mlrd. eurų. VK konstatuoja, kad 2027–2029 m. biudžeto projektas neatitinka fiskalinės drausmės taisyklių ir ragina Vyriausybę pateikti planą, kaip bus mažinamas deficitas. Skaičiuojama, jog norint 2029 m. neviršyti 3 proc. BVP deficito ribos, jis turėtų būti daugiau kaip 3 mlrd. eurų mažesnis.

Politikai teigia, jog VK išvada įpareigoja ieškoti būdų mažinti biudžeto deficitą. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė laidoje „ELTA Kampas“ pabrėžė, kad Vyriausybei neužteks deficito aiškinti augančiomis gynybos išlaidomis – ji turės pateikti konkretų planą su priemonėmis, terminais ir jų poveikio vertinimu. Socialdemokratė Rasa Budbergytė savo ruožtu ragina ne tik didinti biudžeto pajamas, bet ir mažinti išlaidas, peržiūrėti mokestines lengvatas bei parengti valstybės skolos valdymo strategiją. Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius siūlo partijoms susitarti dėl ilgalaikio biudžeto tvarumo plano. Jis taip pat įžvelgia galimybių papildomai surinkti pajamų geriau administruojant mokesčius, ypač pridėtinės vertės mokestį (PVM), tačiau pripažįsta, kad tam reikės didelių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pastangų.

Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje dėl Kuršių marių taršos kaltais pripažino „Grigeo“ grupei priklausančią bendrovę „Grigeo Klaipėda“ bei grupės prezidentą Gintautą Pangonį. G. Pangoniui skirta 120 tūkst. eurų bauda, įmonei „Grigeo Klaipėda“ – 2 mln. eurų bauda, baudos skirtos ir kitiems kaltinamiesiems. Tiesa, nuosprendis dar neįsiteisėjo – tai yra ne galutinis, o pirmos instancijos teismo sprendimas, kurį dar galima skųsti Apeliaciniam teismui. Tai daryti ketina „Grigeo Klaipėda“, G. Pangonis sprendimo dar nepriėmė. Byloje gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis „Grigeo Klaipėda“ pareiškė daugiau nei 48 mln. eurų siekiantį civilinį ieškinį, kurį teismas patenkino. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė šį sprendimą pavadino svarbiu precedentu užtikrinant aplinkosaugos reikalavimus.

Mobiliojo ryšio operatoriai planuoja apie 2030 metus išjungti 2G tinklą. Tam reikės iš anksto pasirengti gyventojams, verslui ir svarbių infrastruktūros sričių valdytojams. Ryšio reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį 2G tinkle veikė 290,8 tūkst. SIM kortelių. Didžiausių iššūkių gali kilti dėl senų signalizacijų, skaitiklių, liftų avarinio ryšio sistemų ir automobilių pagalbos iškvietimo įrangos. Operatoriai ragina iš anksto inventorizuoti tokius įrenginius ir planuoti jų atnaujinimą, o RRT pabrėžia, kad prieš išjungiant tinklą būtina užtikrinti kritinių paslaugų veikimą naujesnėmis technologijomis.

Teismas kaltu dėl seksualinio priekabiavimo prie 9 mergaičių pripažino buvusį Radviliškio ugdymo įstaigos karjeros specialistą Remigijų Bielskų. Jam skirta laisvės apribojimo bausmė pusantrų metų be intensyvios priežiūros. Teismas įpareigojo kaltinamąjį bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytas neturtines žalas. R. Bielskiui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – jis dvejus metus negalės dirbti įstaigose, kuriose yra nepilnamečių vaikų, arba užsiimti tam tikra veikla, susijusia su nepilnamečiais vaikais. Žiniasklaida rašė, kad į policiją su pareiškimu kreipėsi Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis, sužinojęs apie nederamus mokytojo veiksmus moksleivių atžvilgiu. Tuometė mokyklos vadovybė į skundus galimai nereagavo. Vėliau mokytojas iš darbo išėjo, kaltinimus dėl seksualinio priekabiavimo jis neigė.

Europoje nesiliaujant grasinimams susprogdinti lėktuvus, Airijos žiniasklaidos priemonėms atsiųsti melagingi pranešimai apie sprogmenis veikiausiai yra koordinuotos trikdymo kampanijos dalis, penktadienį pareiškė Airijos vyriausybė. Ji patvirtino, kad policija ėmėsi veiksmų po to, kai nacionalinis transliuotojas RTE, „Virgin Media“, radijo stotis „Newstalk“ ir laikraštis „The Irish Independent“ gavo pranešimų apie sprogmenis, kurie vėliau pasirodė esantys melagingi. Melagingi grasinimai Dubline pasirodė tuo metu, kai penktadienį grasinimų susprogdinti sulaukė ir daugiau skrydžių Europoje. Dėl naujausių šią savaitę gautų grasinimų valdžios institucijoms teko nukreipti kai kuriuos lėktuvus į kitus oro uostus arba lydėti civilinius orlaivius naikintuvais. Airijos vyriausybė pažymėjo, kad policija, siekdama nustatyti kaltininkus, bendradarbiauja su Airijos kariuomene, kibernetinio saugumo ir aviacijos institucijomis bei kolegomis kitose Europos šalyse.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė Vašingtone susitikęs su Kremliaus derybininku Kirillu Dmitrijevu ir užsiminė apie galimybę netrukus pasiekti susitarimą dėl Ukrainos. D. Trumpo teigimu, šis „plataus masto susitarimas“ bus susijęs ne tik su Ukraina, bet ir „gali turėti įtakos visai Europai“. Pasak JAV prezidento, su Ukrainos atstovais, kurie taip pat buvo atvykę į Vašingtoną, jis nesusitiko. Tuo metu D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris socialiniame tinkle „X“ pranešė apie ketvirtadienį Briuselyje vykusius JAV pokalbius su Ukrainos, NATO ir Europos partnerių atstovais. Anot jo, buvo aptarti du klausimai, kuriuos jis įvardijo kaip ilgalaikės taikos pagrindą: „saugumo garantijos Ukrainai ir platesnė Europos saugumo architektūra“. Išsamesnės informacijos apie galimą susitarimą nei D. Trumpas, nei J. Kushneris nepateikė. Europos Sąjunga (ES) penktadienį savo ruožtu pareiškė, kad siekiant taikos Ukrainoje dar reikės daug nuveikti, o dėl savo saugumo spręs pati Bendrija.

Turkijos parlamentas ratifikavo regioninį gynybos susitarimą su Saudo Arabija ir Pakistanu. Šios trys šalys rugpjūčio mėnesį pasirašė Mekos bendrąjį gynybos susitarimą, kuriuo įsipareigojo ateiti viena kitai į pagalbą, jei kuri nors iš jų būtų užpulta. Šis susitarimas susieja NATO narę Turkiją, turinčią antrą pagal dydį kariuomenę Aljanse, su Pakistanu – vienintele musulmonų daugumą turinčia valstybe, disponuojančia branduoliniu ginklu – ir Saudo Arabija, viena svarbiausių Persijos įlankos valstybių. Šis rugpjūčio 7 d. pasirašytas trišalis susitarimas buvo sudarytas vykstant JAV ir Irano karui, dėl kurio regione išplito smurtas, apimantis Irano remiamų husių sukilėlių išpuolius. Pakistano užsienio reikalų ministerija teigė, kad pagal šią sutartį vienos iš susitarimo šalių užpuolimas būtų laikomas visų trijų užpuolimu, ir pridūrė, jog ja „siekiama sustiprinti kolektyvinį atgrasymą“. Susitarime deklaruojamas „bendras įsipareigojimas toliau stiprinti kolektyvinį saugumą ir skatinti taiką, saugumą ir stabilumą regione bei už jo ribų“.