Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos (NGSA) vadovas Martynas Matulevičius perspėja, kad Lietuvoje įrengiant priedangas neretai pradedama nuo paprastojo remonto, o ne saugios patalpos kūrimo.
Apie pavojingiausias priedangų ir slėptuvių įrengimo klaidas, sprogimo bangos poveikį ir techninius sprendimus M. Matulevičius kalbėjo portalo Lrytas organizuojamos konferencijos „Saugumo kodas“ pranešime „Klaidos įrenginėjant priedangas ir slėptuves. Įranga, sistemos, sprendimai“. Ekspertas pasidalijo patirtimi, sukaupta kartu su kolegomis aplankius daugiau kaip 40 Lietuvos savivaldybių ir apžiūrėjus daugybę jau pažymėtų priedangų.
Pavojaus atveju pasiruošti gali likti vos kelios minutės
Atskleidė pagrindines klaidas įrenginėjant priedangas ir slėptuves
M. Matulevičius pranešimą pradėjo nuo pastebėjimo, kad priedangų ir slėptuvių tema Lietuvoje vis dar prisimenama bangomis. Vos pasigirsta pranešimų apie oro pavojų, susidomėjimas išauga, tačiau po kelių savaičių dėmesys vėl nuslūgsta.
Jo teigimu, lankantis savivaldybėse išryškėjo trys pagrindinės problemos: nepakankamai suprantamas sprogimo bangos poveikis, neteisingai pasirenkami priedangų įrengimo prioritetai ir ne pagal paskirtį ar techninius rodiklius naudojamos apsaugos sistemos.
Pirmiausia NGSA vadovas aptarė, kiek laiko gyventojams liktų sureaguoti į tiesioginę grėsmę. Jis priminė „LT72“ principą, tačiau pabrėžė, kad priedangų atveju 72 valandų terminas netaikytinas. Oficialiai „LT72“ reiškia, kad žmogus turi būti iš anksto pasirengęs bent tris paras savarankiškai pasirūpinti savimi ir artimaisiais, o ne gauna tiek laiko veiksmams jau nuskambėjus signalui.
Pranešėjo pateiktame scenarijuje Šiauliuose dislokuoti oro policijos naikintuvai per maždaug 10 minučių nustatytų, ar grėsmė reali. Jeigu geltonas lygis pasikeistų į raudoną, gyventojams nusileisti į priedangą galėtų likti dar 7–8 minutės. Iš viso tai būtų apie 15–18 minučių.
Susiję straipsniai
„Mūsų priedangos turi būti paruoštos čia ir dabar“, – pabrėžė M. Matulevičius. Jo žodžiais, siekiamybė turėtų būti „LT nulis“: paskelbus raudoną pavojų žmonės galėtų iš karto slėptis jau veikiančioje patalpoje su reikiamomis saugos sistemomis.
NGSA vadovas ragino nebeatidėlioti saugos sistemų įrengimo, nes pasikeitus karo technologijoms laiko pasiruošti tiesioginei grėsmei gali būti gerokai mažiau, nei įprasta manyti.
Priedangų įrengimas dažnai pradedamas nuo netinkamų darbų
Kita didelė problema, kurią M. Matulevičius pastebi savivaldybėse, – neteisinga darbų seka. Pritaikant rūsius ir kitas patalpas priedangoms, neretai pirmiausia imamasi paprastojo remonto. Tačiau gražiai sutvarkyta patalpa dar nėra saugi.
Andriaus Ufarto (Delfi) nuotr.
Ekspertas priminė Suomijos ir Šveicarijos praktikoje taikomus principus, pagal kuriuos pirmiausia vertinamas konstrukcijų tvirtumas, o tik paskui sprendžiami kiti įrengimo klausimai.
„Pirmas dalykas – tvirtos konstrukcijos, horizontalios, vertikalios“, – aiškino jis. Antrasis prioritetas – visų angų apsauga. Tarp jų – langai, durys, oro tiekimo bei šalinimo kanalai. Pasak M. Matulevičiaus, sprogimo banga ieško silpniausios grandies, todėl langai, durys ir vėdinimo angos turi būti tinkamai apsaugotos.
NGSA vadovas atkreipė dėmesį į tarptautines slėptuvių įrengimo gaires. Pasak M. Matulevičiaus, jose atsakoma į klausimus, kurių neapima Lietuvos statybos techninis reglamentas. Naujausia šio dokumento dalis skirta apsauginei įrangai.
Svarbiausia, anot eksperto, ne pasirinkti iš pirmo žvilgsnio tinkamą gaminį, o įsitikinti, kad jo savybės išbandytos būtent tokiam poveikiui, nuo kurio siekiama apsisaugoti.
Net 90 laipsnių kampu įrengtos durys saugumo negarantuoja
M. Matulevičius aptarė ir paplitusią nuostatą, kad į priedangą vedantis koridorius su posūkiu gali apsaugoti nuo sprogimo bangos, todėl durims nebūtina kelti ypatingų atsparumo reikalavimų. Jo teigimu, tai klaidingas požiūris.
Atsitrenkusi į kliūtį sprogimo banga atsimuša, o grįždama gali išplėšti tai, kas pasitaiko jos kelyje. „Tas 90 laipsnių kampas gali būti, bet jis negarantuoja saugumo“, – perspėjo NGSA vadovas.
Todėl priedangose turi būti naudojamos kinetiniam poveikiui atsparios durys. Vien tai, kad jos yra šarvuotos, dar nereiškia, kad tinka apsaugai nuo sprogimo.
Andriaus Ufarto (Delfi) nuotr.
Kai kuriais atvejais durims keliami ir papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, atsparumas ugniai. Tokiais atvejais reikia parinkti sprendimus, kurie atitiktų abu reikalavimus.
NGSA vadovas akcentavo ir durų rėmą: jį sustiprinus kinetiniam poveikiui atsparios durys gali būti įrengiamos taip, kad atsidarytų ne tik į išorę, bet ir į vidų.
Apsauginė langų plėvelė gali sukurti pavojingą iliuziją
Vieną griežčiausių perspėjimų M. Matulevičius skyrė mokyklose, darželiuose ir kitose įstaigose naudojamoms apsauginėms langų plėvelėms. Jo teigimu, tokios priemonės gali sumažinti išbyrančių stiklo šukių pavojų, tačiau tai nereiškia, kad visas langas atlaikys sprogimo bangą.
Ypač daug abejonių NGSA vadovui kelia plėvelių klijavimas ant įprastų plastikinių langų: nėra atlikta bandymų, patvirtinančių jų atsparumą sprogimo poveikiui. M. Matulevičius tokį langą palygino su bure, kurią sprogimo banga gali įstumti į patalpą.
Ekspertas ragino savivaldybių specialistus ir už priedangų įrengimą atsakingus pareigūnus reikalauti tiekėjų dokumentų ir gilintis, kaip siūlomos sistemos buvo išbandytos.
Kaip alternatyvas M. Matulevičius pristatė specialius apsauginius skydus, sklendes ir roletų tipo sistemas, skirtas langų angoms uždengti.
Tačiau net ir tokie sprendimai gali būti netinkami, jeigu neteisingai įrengiami. Pasak NGSA vadovo, pasitaiko atvejų, kai langai dengiami papildomais skydais, tačiau paliekami tarpai arba neįvertinamas tvirtinimo atsparumas. Tuomet apsauginė konstrukcija gali neatlaikyti sprogimo poveikio.
Jis aiškino, kad skydas turi tinkamai uždengti visą angą, o jo tvirtinimas turi būti apskaičiuotas pagal numatytas apkrovas. Vien išvaizdos nepakanka.
Senos sovietinės slėptuvės gali sulaukti antro gyvenimo
Kalbėdamas apie galimus sprendimus, M. Matulevičius priminė, kad Lietuvoje dar yra nemažai sovietmečio slėptuvių ir bunkerių. Kai kuriuose objektuose išsaugotos apsauginės durys, ventiliacijos angos ir atskiri evakuacijos koridoriai. Jis pateikė Vilniaus Naujamiesčio pavyzdį, kur kai kuriuose pastatuose tokios patalpos iki šiol yra gana geros būklės. Pasak NGSA vadovo, jas galima atnaujinti ir vėl naudoti.
Andriaus Ufarto (Delfi) nuotr.
M. Matulevičius taip pat pristatė įvairius esamų konstrukcijų stiprinimo būdus: plienines plokštes, specialias sprogimo bangos poveikį mažinančias medžiagas ir papildomai apsaugotas vidines patalpas.
Vienas tokių sprendimų – vadinamoji patalpa patalpoje. Tai papildomai sustiprinta erdvė jau esamo pastato viduje. Toks sprendimas gali būti aktualus, pavyzdžiui, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. Nors jos yra po žeme, įvažiavimo vartai ir kitos angos ne visada pritaikytos sprogimo poveikiui.
NGSA vadovas sprogimo bangos judėjimą palygino su vandeniu, kuris ieško silpniausios vietos. Skirtumas tas, kad sprogimo poveikis pasireiškia beveik akimirksniu. Todėl vien faktas, kad patalpa įrengta po žeme, dar negarantuoja jos saugumo.
Kai tinkamo rūsio nėra, galima įrengti antžeminę priedangą
M. Matulevičius atkreipė dėmesį, kad ne kiekvieną pastatą galima tinkamai pritaikyti priedangai. Tai ypač aktualu daug langų turinčioms mokykloms ir darželiams: tokiais atvejais reikia pripažinti, kad saugios erdvės nėra, ir ją sukurti.
Viena iš alternatyvų – specialiai įrengtos antžeminės priedangos, kurios gali būti statomos šalia mokyklų, darželių ar kitų įstaigų.
Ekspertas rėmėsi Ukrainos patirtimi, rodančia, kad saugias patalpas galima įrengti ir nesikasant giliai po žeme. Jos gali būti dvejopos paskirties.
Sprogimo banga gali patekti per vėdinimo sistemą
Ne mažiau dėmesio ekspertas skyrė oro tiekimo ir šalinimo sistemoms. Priedangoje būtina užtikrinti pakankamą šviežio oro kiekį, tačiau per neapsaugotą sistemą į vidų gali patekti sprogimo banga.
„Kiekviena anga turi būti apsaugota sprogimui atspariais vožtuvais“, – pabrėžė M. Matulevičius.
Ar priedangoje bus montuojami specialūs filtrai, pasak pranešėjo, galima spręsti pagal parengties plane numatytus pavojus. Tačiau angų apsauga nuo sprogimo bangos, jo vertinimu, turi būti vienas pirmųjų sprendžiamų klausimų.
Generatorius gali sugesti būtent tada, kai jo labiausiai reikės
Dar viena problema, kurią įvardijo M. Matulevičius, – atsarginio elektros tiekimo užtikrinimas. Vien įsigyti generatorių nepakanka. Būtina pasirūpinti, kad pats įrenginys būtų apsaugotas nuo sprogimo poveikio.
Priešingu atveju generatorius gali sugesti būtent tada, kai nutrūkus elektros tiekimui jo labiausiai reikės. Tai gali turėti pasekmių ir kitoms priedangos sistemoms, ypač ventiliacijai.
Dėl šios priežasties NGSA vadovas rekomendavo numatyti ventiliatorius, kuriuos prireikus būtų galima valdyti rankiniu būdu.
Jis taip pat trumpai aptarė evakuaciją specialiais vežimėliais, gesinimo priemones ir ryšio sistemas.M. Matulevičius ragino priedangose nenaudoti miltelinių gesintuvų, o vietoje jų rinktis anglies dioksido arba vandens ir putokšlio. Ryšiui užtikrinti M. Matulevičius siūlė įrengti kartotuvus – įrenginius, kurie priima silpnesnį signalą, jį sustiprina ir perduoda toliau, taip išplėsdamas ryšio veikimo ar belaidžio tinklo aprėpties zoną.
Savivaldybėse matytas vaizdas nenudžiugino
M. Matulevičiaus buvo paklausta, kokį bendrą įspūdį jam paliko apsilankymai Lietuvos savivaldybėse.
„Labai liūdna šiam momentui“, – atsakė NGSA vadovas. Anot jo, dalyje savivaldybių į priedangų įrengimą vis dar žiūrima pernelyg atsainiai. Kai kur merai paveda parengties pareigūnams patiems ieškoti įvairių technologijų, nors pasirinktos priemonės nebūtinai būna atsparios sprogimo bangai ar kinetiniam poveikiui.
Kita vertus, ten, kur atsakingi specialistai skaito techninę literatūrą ir domisi bandymų dokumentais, dažniau pasirenkami profesionalūs sprendimai.
Priedangos negalima vertinti vien pagal atliktus remonto darbus, įsigytą įrangą ar ant durų pakabintą ženklą. Pirmiausia būtina išsiaiškinti, kokį poveikį patalpa turėtų atlaikyti, ar tam tinkamos jos konstrukcijos ir ar apsaugotos silpniausios vietos. Priešingu atveju ji gali suteikti tik saugumo iliuziją.