R. Budbergytė apie VK išvadą ir įspėjimus dėl augančio biudžeto deficito: demonstruoja drąsą

Anot jos, išvada turėtų paskatinti Vyriausybę ir Seimą ieškoti būdų geriau subalansuoti biudžetą – ne tik didinti pajamas, bet ir sumažinti išlaidas.

„Tikrai noriu pasidžiaugti, kad turime tokią stiprią, brandžią, nepriklausomą fiskalinę instituciją. (...) Ji elgiasi nepriklausomai, demonstruodama tą savo stiprybę ir pasakydama, kad pateiktas Seimui ir šiuo metu svarstomas biudžeto projektas neatitinka nei europinių, nei, svarbiausia, mūsų valstybės patvirtintų naujų Fiskalinės drausmės įstatymo taisyklių. Tai tikrai sveikinu tokią drąsą“, – Eltai penktadienį sakė R. Budbergytė.

Pasak jos, auditorių išvada pateikta tinkamu metu, nes biudžetas dar gali būti koreguojamas.

„VK tikrai mus skatina – pirmiausia Vyriausybę, Finansų ministeriją ir Seimą, kuriame gruodžio mėnesį jau turi būti priimtas biudžeto projektas – ieškoti galimybių, kaip tą biudžeto projektą pagerinti, kad jis iš tiesų kuo mažiau galėtų sukelti mums tam tikrų rizikų, kad pažeistume nustatytus reikalavimus“, – teigė parlamentarė.

Ji pabrėžė, kad biudžetas rengiamas sudėtingomis aplinkybėmis – dėl didelių išorės grėsmių Lietuva ir kitos regiono valstybės planuoja didesnius deficitus.

Vis dėlto, anot R. Budbergytės, ilgalaikį spaudimą viešiesiems finansams didina ir anksčiau prisiimti įsipareigojimai – atlyginimų didinimas, pensijų ir socialinių išmokų indeksavimas.

„Mes esame kaip ir tam tikruose spąstuose, kad turime metai iš metų indeksuoti tuos dalykus. Ir nesakau, kad tai yra blogai, tačiau bet kokie tokie dalykai kainuoja. Svarbiausia, kad tai ne tik kainuoja, bet taip pat ir kaitina mūsų ekonomiką“, – sakė buvusi finansų ministrė.

R. Budbergytės teigimu, Lietuvos ekonomikai artėjant potencialių augimo lubų, valstybė turėtų atsargiai vertinti naujų išlaidų didinimą ir turėti tvarius pajamų šaltinius arba mažinti išlaidas.

„Į tai orientuoja mus ir ši Valstybės kontrolės, fiskalinės institucijos, išvada. Ji mums sako „Žiūrėkite, atkreipkite dėmesį“, – teigė parlamentarė.

Socialdemokratė atkreipė dėmesį ir į valstybės biudžeto pajamas mažinančias mokestines lengvatas. Pasak R. Budbergytės, dėl įvairių PVM, akcizų ir gyventojų pajamų mokesčio lengvatų valstybė negauna beveik 4 mlrd. eurų.

„Mes gyvename galbūt ne pagal tą kišenę, į kurią šiandien reikėtų žiūrėti ir kaip joje iš tiesų viską labai racionaliai turėti. Ir Valstybės kontrolė, ačiū jai, atkreipia į tai dėmesį“, – sakė ji.

Parlamentarė taip pat teigė, kad būtina rimčiau vertinti valstybės skolos valdymą. Anot jos, reikėtų parengti aiškią strategiją, numatančią, kaip būtų mažinamos perteklinės išlaidos, optimizuojamas valstybės turtas ir valdoma auganti skola.

„Mes turime turėti aiškias kryptis, aiškų planą, ką mes darome, kaip mes valdome tą skolą“, – sakė R. Budbergytė.

Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako, kad VK išvados patvirtina būtinybę ieškoti ilgalaikių sprendimų valstybės biudžeto tvarumui užtikrinti.

„VK patvirtino tai, ką demokratai sakė iš pat pradžių, kad mes turime kalbėti apie tvarų ir maksimaliai subalansuotą valstybės biudžetą. (...) Negalima tik kalbėti apie ateinančius metus. Valstybės biudžetas visgi lemia valstybės raidą kelerius metus į priekį“, – Eltai penktadienį sakė V. Sinkevičius.

Politikas priminė siūlęs sudaryti darbo grupę, kurioje trys politinės partijos parengtų bendrą ilgalaikio biudžeto tvarumo planą. Jo teigimu, toks susitarimas padėtų numatyti ne tik artimiausių, bet ir vėlesnių metų finansinius sprendimus.

„Mano siūlymas ir buvo sudaryti darbo grupę ir (...) kad trys politinės partijos susidėliotų planą dėl tvaraus valstybės biudžeto. Ne tik šiems metams, bet ir ateinantiems metams“, – teigė V. Sinkevičius.

Vertindamas VK abejones dėl beveik 200 mln. eurų papildomų pajamų, kurias tikimasi gauti gerinant mokesčių administravimą, demokratų lyderis sakė įžvelgiantis galimybių šį tikslą pasiekti.

Anot jo, didesnį pajamų augimą galėtų lemti geresnis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas.

„Aš sutinku, kad tai yra ambicingas planas, bet aš potencialo matau“, – kalbėjo politikas.

V. Sinkevičiaus teigimu, Lietuvoje PVM atotrūkis siekia apie 12 proc., kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra maždaug 8 proc. Jo skaičiavimu, priartėjus prie ES vidurkio, būtų galima papildomai surinkti apie 280 mln. eurų.

„Šiuo atveju, (...) jeigu mes priartėtume prie ES vidurkio, PVM surinkimas būtų pagerintas tais 4 proc., tai yra virš 200 milijonų, nes 1 proc. yra apie 70 milijonų“, – aiškino jis.

Vis dėlto V. Sinkevičius pripažino, kad geresniam mokesčių surinkimui užtikrinti reikės didelių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pastangų, o rezultatas nėra garantuotas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kova su šešėline ekonomika buvo ir ankstesnių Vyriausybių tikslas.

„Aišku, kad tai bus nelengvas uždavinys, (…) nes ta kova su šešėliu, ji visgi buvo praktiškai kiekvienos Vyriausybės tikslas. Ir, aišku, galimybių statinė jau yra labai smarkiai išsemta. Šiuo atveju tikrai reikės VMI didelių pastangų, kad tą surinkimą pagerintų, bet aš tą potencialą matau“, – kalbėjo politikas.

Kalbėdamas apie konkretaus plano, kaip grįžti prie fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi, trūkumą, V. Sinkevičius teigė matantis pažangą – jo teigimu, darbo grupė jau pradėjo darbą, o sprendimams reikės ir kitų ministerijų įsitraukimo.

„Jo (plano – ELTA) kol kas nebuvo, bet vakar pradėjo darbo grupė dirbti. Aš matau progresą (…) ir tikiu, kad darbo grupėje mes galime susidėlioti tą planą. Aišku, ten reikės (ne tik – ELTA) Finansų ministerijos, bet ir kitų ministerijų indėlių“, – teigė jis.

Kaip skelbė ELTA, Valstybės kontrolės (VK) penktadienį pateiktoje išvadoje dėl 2027–2029 m. biudžeto projekto įspėjo, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti sparčiau, nei prognozuoja Vyriausybė, ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tuo metu Vyriausybės parengtame biudžeto projekte 2029 metais numatomas 3,9 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.

VK vertinimu, biudžeto projekte neįtrauktos kai kurios tikėtinos išlaidos, o planuojamos pajamos gali būti mažesnės, nei numatyta. Be to, valstybės skola 2029 m. gali priartėti prie 60 proc. BVP ribos, o 2030 m. ją viršyti.

Auditoriai taip pat konstatavo, kad biudžeto projektas neatitinka fiskalinės drausmės taisyklių, todėl Vyriausybė turėtų jį patikslinti arba pagrįsti nukrypimą nuo šių reikalavimų bei pateikti planą, kaip ketinama mažinti deficitą.