Lietuvos visuomenę šiemet itin smarkiai audrino teisėsaugos ikiteisminiai tyrimai dėl aukšto rango politikų galimai korupcinių nusikaltimų, jų sulaikymai, apklausos, įpareigojimai dėvėti apykoję.

Buvo galima spėti, kad augantį žmonių pasipiktinimą korupcija atspindės kasmet Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu atliekamas „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ tyrimas, per kurį apklausiami verslo atstovai – būtent jie turėtų dažniausiai susidurti su institucijų kyšininkavimu, nesąžininga konkurencija, valstybės konkursų neskaidrumu.

Bet tyrimas parodė, kad kyšį davusių įmonių dalis per metus sumažėjo 2 proc., o 4 iš 5 apklaustųjų teigia, jog kyšio neduotų jokiomis aplinkybėmis.

Maža to, 46 proc. tyrime dalyvavusių įmonių nurodė, kad taiko bent vieną antikorupcinę priemonę. Tai STT leidžia daryti išvadą, kad verslo atsparumas korupcijai stiprėja.

[[ge:lrytas:lrytas:44217508]]

Daugiausia korupcijos rizikų verslas įžvelgia dėl savivaldos sprendimų, kurių priėmimas ne visuomet būna skaidrus, pažeidžia sąžiningą konkurenciją.

Negana to, jei įmonės netiki, kad skundais galės apginti savo interesus, jos linkusios nutylėti pastebėtus pažeidimus.

[[ge:lrytas:lrytas:44481971]][[ge:lrytas:lrytas:44677137]][[ge:lrytas:lrytas:44675760]][[ge:lrytas:lrytas:44451157]]

Tai gali jas pačias pastūmėti ieškoti korupcinių kelių siekiant norimo rezultato.

Savivaldybių veiklą neskaidria pavadino 64 proc. apklaustų verslo atstovų – tai prasčiausias veiklos rodiklis tarp visų institucijų.

Gerokai skiriasi korupcijos rizikos vertinimas savivaldybėse pagal kreipimosi į jas sritis.

Dažniausiai kyšio lūkesčiai stebimi sprendžiant statybų klausimus – 11 proc. apklaustųjų čia mato korupcijos požymių, taip pat tvarkant žemėtvarkos bei infrastruktūros ir aplinkos problemas (po 9 proc. įmonių įžvelgia šiose srityse korupciją).

Visose institucijose procedūrų skaidrumui smarkiai kenkia ir landas korupcijai sukuria teisinių aktų, procedūrų aprašų neaiškumai, netikslumai arba dviprasmiškumai.

Naujausias pavyzdys – ne iš verslo veiklos sričių, o dėl individualios pagalbos neįgaliesiems nustatymo.

Parengtas tokios pagalbos klausimynas, kuris laikomas pagrindiniu įrankiu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai įvertinti, kaip žmogui sekasi atlikti kasdienius darbus ir nustatyti, kokios pagalbos jam reikia.

STT sukritikavo šį dokumentą dėl galimos korupcijos rizikos. Mat nėra tiksliai apibrėžta klausimyno pildymo balų skyrimo procedūra, o tai sudaro galimybę piktnaudžiauti, nes sprendimas dėl paramos skyrimo pernelyg priklauso nuo vertintojo.

Korupcijai palankias sąlygas kuria ne tik teisės dokumentų netikslumai, bet ir tai, kad sprendimai, ypač politiniai, priimami pernelyg uždarai. Taip mano 43 proc. apklaustų verslo atstovų.

Atkreipia dėmesį, kad nors naujausias korupcijos žemėlapio tyrimas parodė kiek sumažėjusį kyšininkavo mastą, nuo 43 iki 67 proc. išaugo verslo atstovų, kurie girdėjo apie bandymus daryti įtaką politiniams sprendimams ir teisėkūrai, dalis, o 81 proc. iš jų mano, jog tai daroma iš dalies neteisėtais būdais.

Dažniausiai minimi neoficialūs, kartais net slapti susitikimai, naudojimasis pažintimis, taip pat svarbiu įtakos svertu laikomas politinių partijų, jų rinkimų kampanijų finansinis rėmimas.

Nustatyta, kad labai stipriai skiriasi verslo atstovų nusiteikimas pranešti apie pastebėtus korupcijos atvejus ir realus elgesys iš tiesų susidūrus su šiuo reiškiniu.

Atsakydami į tyrimo klausimus 52 proc. apklaustųjų teigė, kad praneštų apie korupciją ją užkardančioms institucijoms, tačiau tik 16 proc. iš tų, kurie iš tiesų ją įžvelgė ar įtarė, tai ir padarė.

Kodėl nebuvo pilietiški ar principingi, verslo atstovai aiškino jau anksčiau ne kartą išsakytais argumentais: juos stabdė nenoras veltis į teisinius procesus, jie netikėjo, kad pažeidėjai sulauks pasekmių, kartais kildavusios ir abejonės, ar pastebėtas atvejis iš tiesų korupcinis.

Vis dėlto tokie apklausos rezultatai nesignalizuoja, kad dažniausiai ne su buitine, o su sistemine korupcija susiduriantis verslas matytų prastėjančią situaciją, nepaisant visuomenę audrinančių teisėsaugos operacijų, nukreiptų prieš aukšto rango politikus ar valstybės tarnautojus.

Užsieniečiai dažnai sako, kad lietuviai gal net per daug kritiškai vertina Lietuvą, jos politinę ir ekonominę padėtį, o tokią nuomonę patvirtina tarptautinis tyrimas, kurio duomenimis remiantis sudaromas pasaulinis ekonominės laisvės indeksas.

Opozicija pliekia valdančiuosius, kad jie trukdo verslui, smukdo ekonomikos konkurencingumą ir šalis, tarptautiniais vertinimais, vis ritasi žemyn, bet naujausias ekonominės laisvės indeksas parodė priešingą kryptį: Lietuva per metus tarp 165 vertintų valstybių pakilo iš pernai paskirtos 27 vietos į 22-ąją šiais metais.

Atsiliekame tik nuo Estijos, bet lenkiame Latviją, kuriai skirta 29 vieta, taip pat – Lenkiją, atsidūrusią tik 65 indekso pozicijoje.

Žinoma, visokie indeksai ar tyrimai gerokai subjektyvūs, priklausomi nuo pasirinktų vertinimo kriterijų ir kaip šventos teisybės neverta jų paisyti, tad nėra jokio reikalo skubiai pliekti oponentus ar užsiimti saviplaka išvydus kokį nepalankų Lietuvai skaičių.

Geriausiai sekasi tada, kai energija skiriama ne švilpukui, o racionaliai ieškoma būdų, kaip spręsti problemas.

Skandalai purto Lietuvą, bet skaičiai rodo kitką: ar kyšių era versle jau baigiasi?