Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad susidariusi situacija atskleidžia sistemines kliūtis, kurios trukdo norintiems prisidėti prie šalies gynybos.
„Motyvuoti, norintieji tarnauti ar atlikti tarnybą savanoriškose pajėgose Lietuvoje yra aukso vertės žmonės, kurie yra pasirengę prisidėti prie krašto apsaugos, prie krašto gynybos“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, tai, kad kariuomenė negali priimti visų norinčiųjų, turėtų tapti vienu svarbiausių krašto apsaugos ministro spręstinų klausimų.
Gynyba nėra tik valstybės reikalas: įvardijo, kuris laikotarpis kritiškiausias
„Tai turėtų būti krašto apsaugos ministro darbo prioritetas, pirmas dalykas ant jo stalo“, – akcentavo parlamentarė.
Politikės vertinimu, būtina didinti instruktorių skaičių, stiprinti infrastruktūrą ir šalinti administracines kliūtis. Sprendžiant sveikatos patikrinimų klausimą, jos nuomone, galėtų būti glaudžiau bendradarbiaujama su Sveikatos apsaugos ministerija. Be to, norintiems tarnauti turėtų būti aiškiai nurodoma, kiek laiko teks laukti priėmimo.
Seimo NSGK narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica pažymėjo, kad susidariusi situacija atspindi pastarųjų metų krašto apsaugos finansavimo prioritetus.
„Lietuva ribotus resursus gynybai skiria kitur, ne į žmogiškųjų pajėgumų didinimą“, – Eltai teigė parlamentaras.
Pasak jo, panašios problemos išryškėjo ir diskutuojant dėl visuotinio šaukimo įvedimo. Kariuomenė, anot politiko, ne kartą akcentavo instruktorių, infrastruktūros ir karių aprūpinimo trūkumą.
„Tai čia, kaip aš suprantu, situacija lygiai ta pati. Tas pats butelio kakliukas“, – sakė V. Sinica.
Politiko teigimu, pastaraisiais metais daugiausia dėmesio buvo skiriama karinės technikos įsigijimui, Vokietijos brigados priėmimui, karinių miestelių plėtrai, JAV karių buvimo užtikrinimui bei oro gynybai.
„Viskas galų gale vis tiek atsiremia į pinigus – ar teiki prioritetą karių rengimui, ar teiki prioritetą ginkluotės įsigijimui, technikai ir panašiems dalykams“, – pabrėžė V. Sinica.
Vis dėlto parlamentaras tikisi, kad artimiausiu metu daugiau dėmesio bus skiriama ir karių rengimui.
„Aš noriu tikėti ir, kiek girdžiu iš tos pačios ministerijos, kad ateina laikas ir šitą spręsti, bet šiandien ir su visuotiniu šaukimu, ir su KASP turime panašią, tą pačią bėdą“, – teigė jis.
Seimo NSGK narys, socialdemokratas Tomas Martinaitis pažymėjo, kad kariuomenės infrastruktūros trūkumo klausimas jau buvo keliamas diskutuojant apie visuotinio šaukimo įvedimą.
„Tas pats iššūkis buvo, kai kalbėjome prieš porą savaičių dėl visuotinio šaukimo, kad ir šiaip dėl šauktinių yra tam tikra problema dėl infrastruktūros. Tai natūralu, kad ir KASP sistemoje yra iššūkių. Turime stiprinti visą sistemą“, – Eltai sakė T. Martinaitis.
Vis dėlto politikas pabrėžė, kad neturint išsamių duomenų apie karių priėmimą būtų sudėtinga vertinti problemos mastą. Jo teigimu, situacija gali skirtis priklausomai nuo konkrečios KASP rinktinės galimybių priimti naujus karius ir organizuoti jų pradinį rengimą.
„Negalima apibendrinti visos situacijos vienodai visoje Lietuvoje. Aišku, kad iššūkių yra, tikrai neslėpsime, ir reikėtų efektyviau darbuotis su tuo“, – akcentavo parlamentaras.
Susiję straipsniai
Ragina daugiau dėmesio skirti rezervui ir teritorinei gynybai
Kalbėdami apie platesnius teritorinės gynybos stiprinimo planus, Seimo NSGK nariai taip pat akcentavo būtinybę plėsti parengtojo rezervo galimybes ir užtikrinti tinkamą karių rengimą.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, KASP galėtų atlikti dar svarbesnį vaidmenį rengiant rezervą ir sudarant galimybes tarnybą baigusiems kariams toliau palaikyti savo įgūdžius.
„Rezervo, kuris nuolat atnaujina savo gebėjimus, yra pasiruošęs, kūrimas ir didinimas yra vienas iš prioritetų, ir KASP galėtų būti dar svarbesnė, dar didesnė to dalis“, – sakė parlamentarė.
Jos nuomone, tam būtina numatyti adekvatų finansavimą ir daugiau dėmesio skirti žmonėms, o ne vien karinės technikos įsigijimams.
Panašios pozicijos laikosi ir V. Sinica, kurio teigimu, valstybė turėtų pasiūlyti kuo daugiau lankstesnių būdų gyventojams įgyti karinį parengimą ir prisijungti prie aktyviojo rezervo.
„Valstybė yra suinteresuota pasiūlyti kuo daugiau formų, kaip galima tapti rezervo kariu, kaip galima tapti pasiruošusiu, pagrindus įgijusiu kariu, kuris po to galėtų dalyvauti aktyviajame rezerve“, – teigė politikas.
Pasak jo, tam galėtų būti plačiau išnaudojamos ne tik KASP, bet ir Lietuvos karo akademijos organizuojamų jaunesniųjų karininkų vadų mokymų galimybės.
Kalbėdamas apie teritorinės gynybos stiprinimą, T. Martinaitis išskyrė reguliaraus rezervo karių rengimo ir kovinės parengties gerinimo svarbą.
„Buvome kalbėję apie rezervo instituto stiprinimą, reguliarius mokymus, įgūdžių atnaujinimą. Tai vienas akcentas. Aišku, kovinės parengties gerinimas – kitas svarbus akcentas“, – sakė jis.
Vis dėlto kalbinti komiteto nariai nurodė kol kas nesusipažinę su konkrečiais naujais Lietuvos kariuomenės siūlymais dėl teritorinės gynybos stiprinimo.
Ministras: kariuomenė turi siūlymų dėl teritorinės gynybos stiprinimo
ELTA primena, kad R. Kaunas teigė, jog kai kuriems norintiems pradėti tarnybą KASP tenka laukti dėl sveikatos patikrinimų. Pasak ministro, šiuo metu daugiau dėmesio skiriama šauktinių sveikatos tikrinimui, tačiau analogišką procedūrą turi atlikti ir savanoriai.
„Čia yra klausimas labiau Lietuvos kariuomenei, kadangi jie valdo šitą informaciją ir šiuos srautus. Aš žinau, kad šiuo metu koncentracija didesnė yra į šauktinių sveikatos tikrinimą“, – sakė R. Kaunas.
Ministras nurodė paprašęs kariuomenės įvertinti, ar sveikatos patikrinimų laukimo eilės susidaro dėl nepakankamų pajėgumų, ar dėl sezoniškumo.
Be to, R. Kaunas užsiminė, kad Lietuvos kariuomenė turi siūlymų, kaip stiprinti teritorinę gynybą, įskaitant KASP, karo komendantūras ir Lietuvos šaulių sąjungą.
„Dėl šitų klausimų ateisime ir į NSGK pasitarti, pažiūrėti, kaip tą viziją geriausiai įgyvendinti, kadangi Lietuvos kariuomenė turi minčių, kaip galėtume sustiprinti teritorinę gynybą“, – teigė ministras.
Kalbėdamas apie planus 2032 m. pereiti prie visuotinio šaukimo, R. Kaunas pabrėžė, kad kariuomenė privalo iki numatyto termino pasirengti tiek infrastruktūros, tiek personalo, tiek finansinių išteklių požiūriu.