Kaip skelbta, praėjusią savaitę po koalicinės tarybos posėdžio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas A. Veryga pareiškė, kad valstiečių balsavimui dėl biudžeto didelę įtaką turės tolesnė patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos klausimo eiga parlamente.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas skeptiškai įvertino mažųjų koalicijos partnerių ultimatumą ir paragino referendumo klausimą atsieti nuo biudžeto.
Pasak Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽS-KŠS) frakcijos seniūno Eimanto Kirkučio, biudžeto klausimo susiejimas su referendumo iniciatyvos svarstymu yra priminimas, kad ši iniciatyva nebūtų atidėliojama iki paskutinės dienos ir galiausiai būtų pateikta Seimo sprendimui.
G. Nausėda palaiko mokesčių pokyčius: „Kuo didesni nuodėmės mokesčiai, tuo mažiau nuodėmių“
„Čia yra labiau priminimas, negu grasinimas dėl biudžeto ir susiejimo. Priminimas, kad tokiu drastišku būdu šitas klausimas yra atidėliojamas iki paskutinės dienos ir neiškeliauja į Seimo posėdžių salę. Tai tiesiog toks sukrėtimas, kad pagaliau šitas klausimas būtų svarstomas ir dėl jo būtų priimamas sprendimas, o ne tiesiog paliktas taip, kad jau nebėra prasmės, nes laikotarpis bus praėjęs“, – Eltai komentavo E. Kirkutis.
Tam, jog Seimas galėtų priimti sprendimą dėl patariamojo referendumo paskelbimo, būtinas procedūras reikia užbaigti iki gruodžio 7 d.
Anot E. Kirkučio, jei iniciatyvos svarstymas toliau bus vilkinamas, frakcija svarstys galimybę klausimą aptarti uždarame posėdyje ar sušaukti atskirą partijos valdybos posėdį.
„Jeigu matysime, kad niekas nejuda, tada tikrai visi kartu sėsime ir bandysime priimti bendrus kolegialius sprendimus“, – akcentavo jis.
A. Norkienė: Seimas sprendimą galėjo priimti dar pavasarį
Valstiečių frakcijos parlamente atstovė Aušrinė Norkienė atkreipė dėmesį, jog apsispręsti dėl patariamojo referendumo Seimas galėjo dar pavasario sesijoje.
Parlamentarė pabrėžė, kad frakcija neprašo koalicijos partnerių pritarti pačiai referendumo iniciatyvai, o tik ragina užtikrinti procedūrinį jos svarstymą Seimo posėdžių salėje.
„Aš tik noriu priminti, kad Seimas galėjo tą sprendimą priimti dar pavasario sesijoje. Ir aš girdžiu koalicijos partnerių argumentus, kad dabar netinkamas metas – prieš biudžetą ar po biudžeto, bet tą mes galėjome atlikti. Patys procedūriškai vilkina ir tada kiekvienas įsivarome į savo kampus kažkur. Bet mes neprašome jų balsuoti taip, kaip mes norime. Mes tiesiog prašome procedūriškai atnešti šitą klausimą į Seimo posėdžių salę ir tegul Seimas apsisprendžia“, – Eltai teigė valstietė.
Seimo narė ragina koalicijos partnerius prisiimti atsakomybę ir nevilkinti tolesnės referendumo svarstymo eigos.
„Manau, kad tai yra abipusės koalicijos partnerių partnerystės ir pagarbos vieni kitiems klausimas. Jis nereikalauja kažkokio rankų laužymo ar dar kažko. Tiesiog reikia procedūriškai atlikti taip, kaip reikėtų“, – pabrėžė A. Norkienė.
Susiję straipsniai
L. Girskienė: jei nepavyksta susikalbėti, prasideda pokalbis apie mainus
Frakcijos kolegoms antrino ir parlamentarė Ligita Girskienė. Jos teigimu, „valstiečių“ sprendimas susieti referendumo iniciatyvos svarstymą su balsavimu dėl biudžeto neturėtų stebinti.
„Jeigu nepavyksta susikalbėti normalia kalba, tada prasideda pokalbis apie mainus. Tikiuosi, kad koalicijos partneriai mus išgirs“, – Eltai teigė L. Girskienė.
Seimo narės vertinimu, parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas dėl asmeninių priežasčių sąmoningai vilkina iniciatyvos svarstymą.
„Jis yra tiesiogiai suinteresuotas, kad klausimas būtų nesvarstomas. Tikriausiai dukros įtaka yra padaryta“, – komentavo politikė.
Pats J. Sabatauskas Eltai teigė šioje situacijoje nematąs interesų konflikto, tačiau, atsižvelgdamas į išsakytas abejones, nuo tolesnio klausimo svarstymo nusišalinsiantis.
Be to, Seimo TTK pirmininkas teigė, kad komiteto darbotvarkė yra įtempta, todėl natūralu, kad kai kurie procesai užtrunka.
Vis tik L. Girskienė sakė, jog tokie argumentai neįtikina.
„Komitetas gali rinktis ir kiekvieną dieną, jeigu tik norėtų. Niekur nėra parašyta, kad jis gali rinktis tik vieną kartą per savaitę ir svarstyti tam tikrus klausimus. Bet kada galima surengti neeilinį komiteto posėdį ir skirti jį būtent šiam klausimui. Beje, buvo paskirta klausymų data, kurių metu turėjo būti pristatytos ekspertinės išvados dėl patariamojo referendumo nutarimo, bet dėl nepaaiškintų priežasčių staiga, likus pusei paros, gavome pranešimą, kad posėdis neįvyks. Iki šiol nesame gavę atsakymų, kodėl jis neįvyko ir kokios buvo priežastys. Daugiau šio klausimo niekas į darbotvarkę neįtraukė“, – tvirtino ji.
Užsimena apie nepasitenkinimą socialdemokratais ir „kitą planą“
Ministras pirmininkas M. Sinkevičius šią savaitę tvirtino jog klausimas dėl patariamojo referendumo Seime nebus vilkinamas, o sutarimas, kaip vylėsi jis, bus surastas.
L. Girskienė įspėjo, jog šio pažado neištesėjus „valstiečiai“ svarstys kitus veiksmus, bet kol kas jų nekonkretizuoja.
„Jeigu premjeras neišpildys savo žodžio ir pažadų… Jau norisi nuo žodžių pereiti prie darbų. Matyt, teks įgyvendinti kitą mūsų planą. Dabar nenoriu komentuoti, bet turime visokių svarstymų“, – sakė Seimo narė.
Parlamentarė taip pat užsiminė apie frakcijoje bręstantį nepasitenkinimą bendradarbiavimu su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
„Tikėjomės daugiau, idėjų turėjome nemažai ir jų pasiūlėme. Visas šeimos paketas praktiškai yra mūsų pasiūlytos priemonės, kurias perėmė socialdemokratų Vyriausybė. Tikėjomės konstruktyvesnio darbo, bet dabar matome, kad registruojame ir prasmingus projektus, reikalingus įstatymų pakeitimus, tačiau jie kažkaip tik pateikimo stadiją praeina, o toliau jie dienos šviesos neišvysta, nebent vienas kitas“, – komentavo Seimo LVŽS-KŠS frakcijos narė.
„Čia nėra normalu. Jeigu dirbame komandoje, tai tada dirbame kartu ir nemarinuojame įstatymų projektų. Man tas tonas toks atrodo, kad į mus žiūri nelabai rimtai galbūt dėl to, kad esame nedidelė frakcija“, – pabrėžė ji.
Klausimo svarstymas užstrigo Seime
Kaip skelbė ELTA, Seimo narių grupė kovą registravo nutarimo projektą, siūlantį kartu su kitąmet vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.
Jei Seimas tokiai iniciatyvai pritartų, per patariamąjį referendumą piliečių būtų paklausta, ar jie sutinka, kad „Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės“.
Balandį Seimas po pateikimo pritarė šiai iniciatyvai. Seimo TTK gavo trijų universitetų – Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto – ekspertines išvadas, bet šis klausimas komiteto posėdyje svarstytas dar nebuvo.
Rugsėjį Seimo nariai kreipėsi į komiteto pirmininką J. Sabatauską, ragindami pateikti ekspertines išvadas komiteto nariams, įtraukti klausimą į artimiausio posėdžio darbotvarkę ir užtikrinti, kad jis būtų apsvarstytas laiku.
Po kreipimosi buvo paskelbti spalio 1 d. numatyti komiteto klausymai, bet jų išvakarėse pranešta apie atšaukimą. Kreipimesi pabrėžiama, kad tam, jog Seimas galėtų priimti sprendimą dėl patariamojo referendumo paskelbimo, būtinas procedūras reikia užbaigti iki gruodžio 7 d.
Prezidentūra šią savaitę Eltai nurodė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda pasisako už tai, jog patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos iniciatyva būtų įgyvendinta, tačiau prezidentas nevertina iniciatyvos autorių pasiūlytos formuluotės.