Teisėjas: reikalaujant žurnalisto atskleisti šaltinį dėl įvykių Gruzdžiuose nebuvo užtikrintos procesinės garantijos

„Todėl konkrečiu atveju, taip ir liko neatsakyta į esminį klausimą – kokios aplinkybės gali pateisinti žurnalisto informacijos šaltinio konfidencialumo ribojimą“, – Eltai teigė teisėjas, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Povilanskas.

Pasak jo, žurnalisto informacijos šaltinio konfidencialumas yra demokratinių, žmogaus teises gerbiančių ir jas užtikrinančių valstybių vertybė. Žurnalisto informacijos šaltinio konfidencialumo ribojimas galimas tik išimtinais atvejais, tik griežtai laikantis įstatyme apibrėžtų procedūrų, tik siekiant kitų – aukštesnių teisinių vertybių apsaugos ir tik išnaudojus kitas, nesusijusias su įpareigojimu atskleisti informacijos šaltinį, priemones.

Teisėjas M. Povilanskas sakė, kad jam pavyko rasti tik du Lietuvoje priimtus teismų sprendimus, kuriais buvo siekiama įpareigoti konkrečius žurnalistus atskleisti savo informacijos šaltinius.

Pirmasis minėtasis Šiaulių atvejis, vasaros pabaigoje sukėlė diskusijų audrą, antrasis – priimtas dar 2011 metais. Tada žurnalistas buvo įpareigotas atskleisti savo informacijos šaltinį. Teismas savo sprendimą argumentavo siekiu atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Teisėjas M. Povilanskas aiškino, kad įpareigojus žurnalistą atskleisti informacijos šaltinį apie įvykius Gruzdžių socializacijos, centre nebuvo laikomasi procesinio reguliavimo, nebuvo imtasi priemonių, siekiant užtikrinti žurnalistams įstatymo garantuojamas procesines garantijas.

„Lietuvos teismų praktikoje procesinės situacijos, kuomet siekiama apriboti žurnalisto informacijos konfidencialumą, pasitaiko itin retai“, – sako teisėjas.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybių sienų. Tačiau šis straipsnis netrukdo valstybėms licencijuoti radijo, televizijos ar kino įstaigų.

Konvencijoje sakoma, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbe ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), yra pažymėjęs, kad žurnalistų informacijos šaltinių apsauga yra viena pagrindinių spaudos laisvės sąlygų. Informacijos šaltinių atskleidimas gali atgrasyti informatorius ir susilpninti spaudos, kaip visuomenės sergėtojos, vaidmenį. Todėl siekiant apriboti šią konvencijoje įtvirtintą teisę, konkrečioje situacijoje būtina nustatyti viršesnį (didesnę teisinę vertybę turintį) viešąjį interesą, o vien bendrasis nusikalstamos veikos atskleidimo kriterijus nėra pakankamas (pavyzdžiui, EŽTT bylos Goodwin prieš Jungtinę Karalystę; Voskuil prieš Nyderlandus).

„Svarbu paminėti, kad EŽTT savo jurisprudencijoje nuosekliai ir labai aiškiai plėtoja poziciją, kad žurnalistų informacijos šaltinių konfidencialumo ribojimas gali būti numatomas tik teisminės institucijos (teismo) sprendimu ir tik itin atidžiai įvertinus tam reikšmingas aplinkybes bei rūpestingai pasveriant valstybės institucijos (paprastai tai teisėsaugos institucijos) pateiktus argumentus. Sprendžiant klausimą dėl žurnalistų informacijos šaltinių konfidencialumo ribojimo, būtina įvertinti, ar siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis teisėtomis priemonėmis, kuriomis nėra kėsinamasi į informacijos šaltinių apsaugą, taip pat žurnalistui, kuriam norima pritaikyti informacijos šaltinio konfidencialumo ribojimus, turi būti garantuojamos procesinės garantijos, kurių apimtis atitiktų nagrinėjimo klausimo svarbą (EŽTT bylos Sanoma Uitgevers B.V. prieš Nyderlandus; Goodwin prieš Jungtinę Karalystę)“, – sakė teisėjas.

Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, jų dalyvis, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio.

Žurnalisto informacijos šaltinio konfidencialumo ribojimai, o taip pat žurnalistų procesinės teisės ir garantijos priimant sprendimus dėl informacijos šaltinio atskleidimo, įtvirtinti įvairiuose įstatymuose.

Visuomenės informavimo įstatyme taip pat numatyta, kad įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba taikyti įstatymuose nustatytas prievartos priemones, kuriomis siekiama atskleisti informacijos šaltinį, gali tik teismas motyvuotu sprendimu, kai yra šios sąlygos: atskleisti informacijos šaltinį būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas, ir kai kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinį nėra galimybės arba jos jau išnaudotos.

ELTA primena, kad prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo tiriamos aplinkybės dėl įtariamo neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo ir atskleidimo bei ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo. Šis tyrimas anksčiau buvo pradėtas po to, kai portalas lrt.lt pranešė apie galimą seksualinį priekabiavimą prie nepilnametės Gruzdžių socializacijos centre.

Buvo atliekami du atskiri ikiteisminiai tyrimai: Šiauliuose – dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo ir neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo, Kaune – dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo. Vėliau šie ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti, siekiant užtikrinti kuo greitesnį ir išsamesnį ištyrimą.

Ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti policijos įstaigose gavus nepilnamečio laikinojo globėjo pareiškimus dėl galimo nepilnamečio asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo viešai paskelbus jautrią informaciją bei dėl galimo ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad nenustatyta, jog informacija apie nepilnamečio asmens privatų gyvenimą būtų renkama neteisėtais būdais ar ikiteisminio tyrimo duomenys būtų atskleisti be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo.

Kauno apygardos prokuratūra anksčiau buvo išreiškusi reikalavimą Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), kad šis atskleistų savo žurnalistės šaltinį, pateikusį informaciją apie galimą seksualinį priekabiavimą prie nepilnametės Gruzdžių socializacijos centre. Visgi vėliau prokurorai šio reikalavimo atsisakė.

Kaip anksčiau skelbė visuomeninis transliuotojas, teisėsaugos institucijos į žiniasklaidos priemonę kreipėsi dėl šių metų liepos 12 d. portale lrt.lt paskelbto straipsnio „14-metės skundas dėl priekabiavimo sulaukė darbuotojų pastabos: rengiasi per seksualiai“, prašydamos pateikti informaciją apie straipsnio inicijavimą, informacijos gavimo aplinkybes bei kitus su publikacijos rengimu susijusius duomenis.

LRT vertinimu, toks reikalavimas tiesiogiai susijęs su žurnalisto šaltinio paslapties atskleidimu.