„Aišku, kad tai Kinijos (iniciatyva – ELTA). Tai yra Kinijos reikalavimų perdavimas Taivanui. Mes čia atliekame tarpininko vaidmenį šioje situacijoje“, – interviu portalui „lrt.lt“ sakė G. Landsbergis.
„Iš valstybės, kuri formuoja savo užsienio politiką, mes, bent šitame kontekste, pereiname į valstybę, kuri vykdo mums nedraugiškos valstybės užsienio politikos reikalavimus. Tai apmaudu“, – tikino jis.
Taivaniečių atstovybė Vilniuje buvo atidaryta 2021 m., G. Landsbergiui vadovaujant ministerijai 2020–2024 m. konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybėje.
Susiję straipsniai
Pirmadienį portalas „Delfi“ pranešė, kad URM Taivaniečių atstovybės Vilniuje vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą, kuriame paragino keisti atstovybės pavadinimą.
Anot portalo, dokumentas Taivano atstovams įteiktas rugsėjo 24 dieną vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas ir diplomatas Ričardas Šlepavičius.
Dokumente teigta, kad dabartinis Taivaniečių atstovybės pavadinimas trukdo abiem pusėms vystyti ekonominius ryšius, todėl taivaniečiai raginti jį pakeisti iki spalio 1 dienos.
Pasak buvusio užsienio reikalų ministro, ši situacija menkina Lietuvos pozicijas Taivano akyse, apsunkina galimybes plėtoti dvišalius santykius pozityvia kryptimi.
„Tai menkina požiūrį į mus ir mūsų partnerių akyse. Ir, tiesą sakant, oponentų akyse, kurie norės ateityje mums tai kartoti – (atrodome kaip – ELTA) valstybė, kuri palūžta“, – sakė G. Landsbergis.
Tiesa, buvęs užsienio reikalų ministras tikino nenorintis komentuoti prezidento Gitano Nausėdos jam išsakytos kritikos, kai, pasak jo, „ministras galėdavo savo laiškais apsikeitęs su kita valstybe atidaryti atstovybę, nederindamas su kita valdžios institucija“.
„Nenoriu su juo polemizuoti“, – teigė G. Landsbergis.
Kaip skelbta, mainais už pavadinimo keitimą Taivano pusei siūlyta pasirašyti dvišalį susitarimą dėl investicijų perspektyvų bei pradėti derybas dėl prekybą palengvinančio susitarimo, skirto išvengti dvigubo apmokestinimo, numatyta galimybė URM įsteigti specialaus pasiuntinio Taivano klausimams pareigybę.
ELTA primena, kad 2021 metais atidarius Taivaniečių atstovybę, skelbta apie planus vystyti bendradarbiavimą ir į Lietuvą pritraukti dideles investicijas.
Tačiau, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, nors per šį laikotarpį tiesioginių Taivano investicijų srautai šalyje ženkliai išaugo, bendra jų suma išlieka kukli.
Lietuvoje atidarius šią atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.