Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad toks Vyriausybės sprendimas būtų rimta strateginė klaida, ypač prieš artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
„Tai padarius Lietuvos, kaip nuoseklios, principingos ir patikimos valstybės, reputacija patirtų dar vieną rimtą smūgį. Užsienio politikoje pasitikėjimą prarasti lengva, o susigrąžinti – labai sunku“, – pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė taip pat atkreipia dėmesį į spalio 22 dieną vykusį ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus susitikimą su liberalų frakcija. Anot jos, tąkart premjeras teigi neturintis jokios informacijos apie Vyriausybės veiksmus dėl Taivaniečių atstovybės pervadinimo.
K. Budrys nemato priežasčių švelninti poziciją Baltarusijos klausimu: A. Lukašenkos veiksmai nesikeičia
„Iki šiol gana sėkmingai balansavęs užsienio reikalų ministras pasidavė socialdemokratų spaudimui. Siekdamas gerinti santykius su nedemokratine Kinija, pasirinko griauti santykius su demokratiniu Taivanu“, – tvirtino V. Čmilytė Nielsen.
Seimo Užsienio reikalų komiteto, kurio kol kas taip pat niekas neinformavo apie galimą Taivaniečių atstovybės pervadinimą, narys Arminas Lydeka pabrėžia, kad atkuriant diplomatinio atstovavimo santykius su Kinija ne Lietuva turėtų aukotis mainydama atstovybės pavadinimą.
Susiję straipsniai
„Tarp Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai niekada nebuvo nutraukti: jie iki dabar egzistuoja. Ne Lietuva, o Kinija pasiūlė pažeminti diplomatinį atstovimą, dėl ko buvo atšaukti ambasadoriai abiejose pusėse – tiek Vilniuje, tiek Pekine. Todėl Kinija pirmiausia ir turi pasiūlyti atstatyti diplomatinį atstovavimą – tai yra akredituojant ambasadorius tiek Pekine, tiek Vilniuje“, – pabrėžė A. Lydeka.
ELTA primena, kad, portalo „Delfi“ žiniomis, rugsėjo 24 d. URM atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą, kuriame paragino Taivaną pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą iki spalio 1 d.
Skelbiama, kad mainais už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei siūlyta pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų bei pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija Lietuvai pritaikė diplomatinius ir ekonominius ribojimus. Dabartinės Vyriausybės programoje numatyta siekti normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija.