Po slapto URM raginimo Taivanui – įsiutusi opozicija, ramūs koalicijos partneriai ir versija dėl M. Sinkevičiaus (16)

Portalo Delfi žiniomis, rugsėjo 24 dieną URM atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą, kuriame paragino Taivaną pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą iki spalio 1 dienos. Į šį reikalavimą, akivaizdu, nebuvo atsižvelgta. Taivaniečių atstovybė pirmadienį 15min nurodė, kad pavadinimo keisti neketina.

Skelbiama, kad mainais už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei siūlyta pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų bei pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

Užsienio reikalų ministras K. Budrys nurodė, kad su Taivanu buvo kalbėtasi apie „įvairius mūsų santykių aspektus“, tačiau viešumoje pasirodžiusią informaciją vadino netikslia ir ją komentuoti plačiau atsisakė.

Džiaugtis puolė koalicijos partneriai valstiečiai. Jų lyderis Aurelijus Veryga sakė, kad tie, kuriems rimtai rūpi Lietuvos interesai, „turėtų ne valtį siūbuoti, bet pripažinti klaidas ir padėti jas taisyti, o ne dergti Lietuvą nuvykus į JAV“.

Anksčiau apie būtinybę imtis pamatuotų žingsnių, o ne „karštakošiško skubėjimo“ kalbėjęs demokratų pirmininkas Virginijus Sinkevičius nieko neįprasto čia neįžvelgia. Ar tai, kad pavadinimo keitimas inicijuotas slapta ir duota savaitė, nėra nepamatuotas skubėjimas?

„Aš manau, kad mes negalime spręsti tik iš vieno susitikimo. Aš neabejoju ir tikrai žinau, kad tų susitikimų buvo ne vienas, pokalbių buvo ne vienas. Lygiai taip pat ir su Taivano puse, ypatingai kalbant apie investicijas, kurios buvo pažadėtos ir daug kartų buvo nagrinėtos galimybės dėl tų investicijų atkeliavimo į Lietuvą, siūlyti įvairūs scenarijai. Šiuo atveju aš tikrai nesifokusuočiau į vieną epizodą“, – Lrytas komentavo V. Sinkevičius.

Demokratas priminė koalicinėje sutartyje įrašytą punktą apie santykių su Kinija atkūrimą, o dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo išlaikė tą pačią sąlygą – valstybė negali būti pažeminta antrą kartą.

„Mano sąlyga labai paprasta – valstybė negali būti pažeminta antrą kartą, kai priimamas labai staigus sprendimas. Šiuo atveju, be jokios abejonės, reikia ieškoti kompromiso, kaip tie santykiai galėtų būti atkurti. Bet, kaip aš ir sakiau, apie tą santykių atkūrimą mes turime mąstyti plačiau, matyti ne tik buvusius tarpusavio santykius, bet matyti ir mūsų santykius su mūsų partneriais taip pat, kad ir jiems mūsų veiksmas būtų aiškus“, – teigė jis.

Užkulisiuose keliama versija, kad informacijos apie įvykusį susitikimą ir įteiktą dokumentą paviešinimu galėjo būti suinteresuotas pats M. Sinkevičius – ir kaip papildoma spaudimo priemone K. Budriui, ir kaip bandymu nukreipti visuomenės dėmesį nuo žinios apie plagiatą jo disertacijoje bei bėdas su biudžetu.

Lrytas kreipėsi į premjero komandą su klausimais, ar M. Sinkevičiui buvo žinoma apie susitikimą tarp URM ir Taivaniečių atstovybės atstovų bei taivaniečiams įteiktą dokumentą, ar jis buvo derintas su premjeru, ar premjeras palaiko jo turinį. Į šiuos klausimus konkrečiai atsakyta nebuvo.

„Vyriausybės programoje Užsienio reikalų ministerijai iškeltas tikslas – atkurti diplomatinio atstovavimo santykius su Kinija iki tokio lygio, koks yra kitose Europos Sąjungos šalyse. Užsienio reikalų ministras periodiškai informuoja apie daromą pažangą. Premjeras nori matyti galutinį rezultatą, o ne komentuoti procesą. Veiksmų plano pasirinkimas yra užsienio reikalų ministro atsakomybė“, – nurodė premjero atstovas Gedas Salyga.

„Premjeras palaiko Vyriausybės programoje įrašytą tikslą – atkurti diplomatinį atstovavimą su Kinija. Su Taivanu Lietuva siekia palaikyti abiem pusėms naudingą ekonominį ir praktinį bendradarbiavimą“, – pridūrė jis.

Pasiteiravus, ar po tokio susitikimo taivaniečiai bandė kreiptis į premjerą, atsakyta taip: „Visi pokalbiai šia tema vyksta per Užsienio reikalų ministeriją.“

Užsienio reikalų ministras K. Budrys dar prieš kelis mėnesius tvirtino, kad Lietuva nuo deklaratyvių lūkesčių pereina prie konkretaus plano, kuriuo siekiama sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu, apibrėžti konkrečius projektus bei abipuses naudas.

Taivaniečių atstovybė pavasarį gavo ministerijos paruoštą veiksmų planą, skirtą skatinti aktyvesnį atstovybės įsitraukimą į Lietuvos ekonomiką. Tiesa, keičiantis Vyriausybei, birželį šios derybos buvo laikinai sustabdytos.

Prezidentas Gitanas Nausėda spalio gale buvo užsiminęs, kad lapkričio mėnesį numatyti tam tikri susitikimai Lietuvos ir Kinijos santykių klausimu. Tuomet jis teigė, kad pastangos atšildyti santykius su kinais neturėtų būti tiesiogiai siejamos su Taivaniečių atstovybės pavadinimu.

Parlamentaras Ignas Vėgėlė praėjusią savaitę pranešė, kad lapkričio 11–12 dienomis Lietuvoje lankysis Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai ir misijos prie Europos Sąjungos (ES) diplomatai.

Netikėtą reveransą atliko „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, kuris pirmadienį frakcijos vardu įregistravo nutarimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo minėto susitikimo ir dokumento įteikimo aplinkybėms ištirti. Anksčiau politikas buvo tarp tų, kurie ragino keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Panašu, kad taip siekia tęsti kovą prieš K. Budrį.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas, konservatorius Žygimantas Pavilionis paragino skubiai surengti neeilinį komiteto posėdį ir išsiaiškinti užsienio reikalų ministro veiksmus, kuriuos pavadino nusikalstamais.

Konservatorius kaltino K. Budrį klaidinus Seimą ir Taivaną, nuslėpus informaciją apie siekį pakeisti atstovybės pavadinimą bei susiejus ekonominio bendradarbiavimo plėtrą su šiuo sprendimu.

„K. Budrys apgavo mus visus, o kartu ir Taivaną, du metus visiems teigdamas, kad jis bandys daryti viską, kad abipusės investicijos tarp abiejų šalių didėtų. Pasirodo, jis iki šiol jas realiai blokuoja, tiesiogiai susiedamas visą investicijų paiešką, dvigubo apmokestinimo išvengimą, net elementarius tarpusavio vizitus – bet kokią veiklą, kuri skatintų investicijas, – su pavadinimo keitimu“, – teigė Ž. Pavilionis.

Anot jo, ministras dar rugsėjį esą vienašališkai priėmė sprendimą dėl atstovybės pavadinimo keitimo, apie tai neinformavęs Seimo narių. Politiko vertinimu, tokie veiksmai gali pakenkti Lietuvos santykiams su JAV ir šalies nacionalinio saugumo interesams.

Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vertinimu, pasitvirtinus informacijai apie URM spaudimą Taivaniečių atstovybei, tai reikštų rimtą smūgį Lietuvos, kaip nuoseklios ir patikimos valstybės, reputacijai.

„Užsienio politikoje pasitikėjimą prarasti lengva, o susigrąžinti – labai sunku“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Politikės teigimu, užsienio reikalų ministras K. Budrys galėjo pasiduoti socialdemokratų Vyriausybės spaudimui gerinti santykius su Kinija demokratinio Taivano sąskaita. Ji taip pat abejoja, ar apie tokius galimus užsienio politikos pokyčius buvo informuotas Seimo URK, ir kelia klausimą dėl sprendimų priėmėjų atsakomybės.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat įspėja, kad siekis gerinti santykius su Kinija tokiomis aplinkybėmis galėtų pakenkti Lietuvos reputacijai prieš artėjantį pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.

Seimo URK pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas pirmadienį pasirodžiusios informacijos nekomentavo. Eltos kalbintas politikas nurodė pirmiausiai turintis patikrinti paskelbtus duomenis. Rugsėjo pradžioje jis viešai tikino, kad Lietuva nesvarsto galimybės keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo.

Po vidurdienio R. Motuzas pranešė, kad artimiausiu metu planuoja surengti uždarą posėdį, kuriame ketinama aptarti URM planus keisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą. Posėdyje siekiama išklausyti užsienio reikalų ministrą.

„Konkreti data ir laikas nenumatyti, prisipažinsiu, nespėjau dar suderinti su URM. Mums yra labai svarbu, kad tokius dalykus pristatytų politikas – ministras K. Budrys. Patys stengsimės tai padaryti artimiausiu metu“, – Eltai sakė R. Motuzas.

Pasak jo, posėdis turėtų būti uždaras, nes jame gali būti aptariamos neviešos diplomatinės konsultacijos ir derybinės pozicijos.

„Tokie posėdžiai paprastai rengiami uždari, kadangi yra tam tikrų detalių, derybinių pozicijų, kurių ministras viešai nekomentuoja, kol vyksta derybiniai procesai“, – aiškino parlamentaras.

R. Motuzas patvirtino, kad komitetas iš anksto nebuvo informuotas apie URM iniciatyvą keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Vis dėlto, anot jo, pagal galiojantį teisinį reguliavimą ministerija neprivalo tokių sprendimų derinti su parlamentiniu komitetu.

„Jeigu žiūrėtume teisės aktų reikalavimus, turbūt ir neturėtų to daryti. (...) Bet vis dėlto tai yra užsienio politikos formavimas ir turėtų apie rezultatus informuoti, apie galutinį sprendimą“, – teigė Seimo URK pirmininkas.

Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad, jo žiniomis, URM jau kurį laiką vykdo konsultacijas su Taivaniečių atstovybe Vilniuje. Anot jo, dar vasaros pradžioje prasidėję pokalbiai pirmiausia buvo orientuoti į ekonominį bendradarbiavimą.

„URM yra informavusi, kad kalbasi su Taivaniečių atstovybe, esančia čia, Vilniuje, dėl jų įsipareigojimų vykdymo, kad iš tiesų tie įsipareigojimai nėra vykdomi. Buvo kalbama apie tai, kad rengiamas ekonominio bendradarbiavimo planas“, – sakė R. Motuzas.

Tačiau, pasak jo, rudenį komitetas buvo informuotas, kad Taivaniečių atstovybė atsisako pasirašyti tokį planą.

„Buvome informuoti, kad Taivaniečių atstovybė atsisako pasirašyti tą ekonominio bendradarbiavimo planą, kad iš tiesų nelabai turi ką parodyti, kokios investicijos ateina į Lietuvą“, – teigė jis.

Vis dėlto Seimo URK pirmininkas pabrėžė negalintis komentuoti vykstančių konsultacijų turinio. Anot jo, galimas atstovybės pavadinimo keitimas yra URM ir Taivano atstovų konsultacijų bei derybų klausimas.

R. Motuzas nurodė, kad kol kas nėra aišku, ar dėl atstovybės pavadinimo bus priimtas galutinis sprendimas. Jo vertinimu, viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija kol kas leidžia spręsti tik apie pateiktą pasiūlymą.

Politologas Tomas Janeliūnas duotą terminą per savaitę pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir dar neviešinti įteikto dokumento turinio, kitaip jis taps oficialia Lietuvos pozicija, vadino siaubinga diplomatine klaida, kurios galėjo nebūti, jei ne premjero ir prezidento „įgeidis užsienio reikalų ministrui duoti užduotį „sunešioti geležines kurpaites“.

„Ministro paskyrimo (išlaikymo URMe) sąlyga – pagerinti santykius su Kinija ir atkurti normalų diplomatinį statusą – iš principo yra kenksmingas Lietuvos interesams visomis prasmėmis. Nuo to, jog su autoritarine Kinija NEREIKIA jokio santykių gerinimo – kuo toliau nuo jos ir kuo mažiau santykių, tuo mes būsime saugesni.

Iki to, jog po pirmos nuolaidos Kinijai mes prarasime visą sukauptą diplomatinį kapitalą ir prestižą, kurį užsidirbome atsilaikę prieš Kinijos spaudimą. Vietoje to, kad stipintume Lietuvos, kaip „China free“, prekinį ženklą, mes taptume „Kinijos kilimėliu, į kurį nusišluostė kojas“.

Spaudimas Taivanui neformaliu dokumentu – mano vertinimu, tik bandymas parodyti, kad „kažkas daroma“. Šią versiją paremia du faktai: nerealus terminas, per kurį tikimasi rezultato (savaitė); ir užuomina neviešinti šio Lietuvos prašymo.

Kitaip tariant, mes suformuluojame ultimatumą, bet nesitikime, kad jis bus priimtas ir įgyvendintas, o tada – apsimesime, jog jo nebuvo. Techniškai taip galbūt ir galėjo būti, jei su taivaniečiais būtų iš anksto aptartas toks biurokratinis žaidimas ir būtų abipusis pasitikėjimas. Bet, regis, pasitikėjimas tarp Lietuvos ir Taivano diplomatų jau šiaip sugriautas ir ultimatumas buvo perduotas tiesiog... kaip ultimatumas. Kaip nediplomatiška!

Taivanas nepriims tokio ultimatumo. Pasirinkimas yra tik toks: arba Taivanas visai uždaro savo atstovybę Vilniuje, arba lieka tokiu pavadinimu, kaip dabar. Taivanas nepaliks „Taipėjaus atstovybės“, kaip skausmingo simbolio, kad buvo pasiduota Kinijos spaudimui, ir kaip priminimo visiems kitiems, kas laukia, jei bandytų savarankiškai, o ne pagal Kinijos dūdelę, vykdyti politiką Taivano atžvilgiu.

Dabar Lietuva įsivarė save į kampą: neformalus ultimatumas tampa viešu (ir oficialiu?), santykiai su Taivanu gerokai apgadinti, Kinija laukia, kada galės Lietuvą pateikti savo propagandinėje kampanijoje kaip „pergalės trofėjų“.

Labai užjaučiu visus Lietuvos diplomatus, kuriems tikriausiai po to reikės nudelbus akis aiškinti visiems užsienio partneriams, tai kas čia nutiko su „drąsia“ ir Kinijos spaudimą atmetusia šalimi.

Ir svarbiausia – jog nebuvo jokio racionalaus pagrindo to spaudimo neatlaikyti! Nei ekonomiškai mes priklausomi nuo Kinijos, nei kažkokie kiti spaudimo instrumentai mums kokią nors žalą darė.

Dabar vienintelis žalos sumažinimo būdas – aiškiai premjerui ir prezidentui pareikšti, kad Lietuva nedaro jokio spaudimo Taivanui, kad buvę susitarimai dėl atstovybės galioja, kad Lietuva nekeičia savo politikos Kinijos atžvilgiu ir kad „diplomatinių ryšių atkūrimas“ su Pekinu nėra sąlyga ministrui toliau tęsti savo darbą.

Ir ta yra svarbu – šią košę užvirė būtent premjeras ir prezidentas. Laikas prisiimti atsakomybę už savo klaidą ir ją ištaisyti“, – tvirtino T. Janeliūnas.