Tokios žinutės gali įtikinti; ypač tada, kai visuomenę pasiekia pranešimai apie incidentus, galimus pavojus ar augančią įtampą. Tačiau, anot ekspertų, būtent krizės metu nepatikrinta informacija plinta greičiausiai, o vienas neapgalvotas pasidalijimas gali padėti gandui pasiekti šimtus ar tūkstančius žmonių.
Kaip atskirti tikrą perspėjimą nuo manipuliacijos, kodėl melagingos žinutės taip lengvai įtraukia ir kur ieškoti patikimų atsakymų, kai situacija dar neaiški?
Krizės metu melas gali atrodyti įtikinamiau už tiesą
Susiję straipsniai
Gynybos ir saugumo tematika jau ne vienus metus dominuoja priešiškoje informacinėje aplinkoje.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, 2025 m. ji sudarė 70 proc. visų identifikuotų informacinių incidentų, nukreiptų prieš Lietuvą ar jos partnerius. Daug dėmesio skirta Baltijos jūros regionui, Kaliningrado sričiai ir Lietuvos gynybos politikos sprendimams.
Tarp dažniausių naratyvų – teiginiai, kad Lietuva ir NATO provokuoja Rusiją, nepajėgtų jai pasipriešinti, o Aljansas esą rengiasi užimti Kaliningrado sritį.
„Šių temų aktualumą palaiko besitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą, taip pat Rusijos ir Baltarusijos pastangos menkinti NATO rytinio flango šalių karinių pajėgumų stiprinimą“, – sako Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausiasis specialistas vyr. srž. Tomas Čeponis.
Vis dėlto informacinio spaudimo poveikis nebūtinai priklauso nuo to, ar žmogus patiki konkrečiu melu. Pasak eksperto, kartais pakanka, kad jis pradėtų abejoti viskuo, ką girdi. Krizės metu tam atsiranda ypač palanki terpė.
„Žmonės jaučia baimę ir nežinomybę. Pyktis, baimė ir panika silpnina kritinį mąstymą, o įspūdingos ir prieštaringos žinutės sulaukia daugiau dėmesio. Norisi perspėti artimuosius, todėl žmonės kartais pasidalija informacija jos nepatikrinę, ypač jei ji atrodo skubi.“
Ekspertas akcentuoja, kad dezinformacijos skleidėjai išnaudoja ir pasitikėjimą artimaisiais. Žinutė, kurią persiunčia draugas, kolega ar šeimos narys, gali atrodyti patikimesnė už anoniminį įrašą socialiniame tinkle. Be to, koordinuotai platinamos tos pačios žinutės keliose paskyrose ar kanaluose sukuria klaidingą įspūdį, kad informaciją patvirtina daugybė nepriklausomų šaltinių.
Ką tikrinti gavus perspėjimą?
Įsivaizduokite: susirašinėjimo grupėje pasirodo žinutė apie tariamą pavojų jūsų mieste.
Joje rašoma, kad institucijos informaciją slepia, o gyventojai privalo nedelsdami imtis veiksmų. Pridėtas vaizdo įrašas, o pabaigoje – prašymas perspėjimą persiųsti visiems pažįstamiems. Verta stabtelėti. Pasak T. Čeponio, įtarimą turėtų kelti keli požymiai:
- Neaiškus pranešėjas. Nenurodoma institucija ar kitas patikimas šaltinis, o žinutės autorius tikina informaciją gavęs „iš patikimo žmogaus“.
- Skatinama skubėti ir platinti. Raginimai veikti tuoj pat, persiųsti visiems ar nieko nelaukiant dalytis perspėjimu dažnai palieka mažiau laiko patikrinti faktus.
- Pasitelkiama stipri emocija. Didžiosios raidės, šauktukai, grasinimai ir frazės „valdžia slepia tiesą“ ar „žiniasklaida nutyli“ siekia sukelti baimę ir nepasitikėjimą.
- Trūksta patikrinamų detalių. Nenurodoma, kur ir kada įvyko incidentas, koks pavojus gresia ar kuri institucija perspėja. Kartais pateikiama daug tariamai tikslių detalių, tačiau neįmanoma rasti jų patvirtinimo.
- Vaizdai neturi aiškaus konteksto. Nuotrauka ar vaizdo įrašas gali būti senas, nufilmuotas kitoje vietoje arba visai nesusijęs su aprašomu įvykiu.
- Paskyra kelia abejonių. Informacija platinama anoniminiame kanale ar neseniai sukurtoje paskyroje, kuri itin aktyviai skelbia vienos temos pranešimus.
Ekspertas pabrėžia: vien tai, kad žinutę persiuntė pažįstamas žmogus, jos nepatvirtina.
Ką daryti, jei informacija prieštaringa?
Svarbiausia – nepriimti sprendimų vien pagal socialiniuose tinkluose ar pokalbių grupėse pasirodžiusį įrašą.
Pirmiausia reikėtų patikrinti, ar informaciją paskelbė atsakingos institucijos: policija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Lietuvos kariuomenė, savivaldybė ar Vyriausybė. Aktualius pranešimus taip pat skelbia LRT.
„Sustokite, pagalvokite ir patikrinkite informaciją skirtinguose kanaluose: šalia interneto, verta įsijungti televiziją ar radiją ir palyginti pranešimus bent keliuose nepriklausomuose patikimuose šaltiniuose. Krizės metu noras kuo greičiau gauti atsakymą yra suprantamas, tačiau pirmoji pasirodžiusi versija nebūtinai yra teisinga“, – sako T. Čeponis.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į publikavimo laiką: senas įrašas, vėl išplatintas naujo incidento metu, gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad įvykis vyksta dabar.
Tikri incidentai, klaidingi paaiškinimai
Kartais dezinformacijos pagrindu tampa tikras incidentas, apie kurį dar trūksta patikimos informacijos.
T. Čeponis kaip tokias visuomenės dėmesį prikaustančias situacijas įvardija Lietuvos kritinės infrastruktūros pažeidimus, sabotažo atvejus, oro erdvės pažeidimus kariniais dronais ir kontrabandines cigaretes gabenančiais meteorologiniais balionais, taip pat pranešimus apie neva užminuotas mokyklas ar darželius.
„Tuomet žmonės ieško greitų atsakymų: kas įvyko, kas už tai atsakingas ir ar gali kilti pavojus gyventojams. Kai patikimos informacijos dar trūksta arba ji tikslinama, atsiranda erdvės dezinformacijai, gandams ir klaidinantiems aiškinimams“, – teigia jis.
Dezinformacijos skleidėjai naudojasi neapibrėžtumu: pavienius incidentus siekia pateikti kaip neišvengiamo konflikto ženklą, nutyli svarbias aplinkybes arba kaltinti Lietuvos institucijas neveiklumu. „Taip siekiama kurti įspūdį, kad Lietuva nesugeba apsaugoti savo gyventojų ir infrastruktūros, o jos sprendimai, įskaitant paramą Ukrainai ar gynybos stiprinimą, esą tik didina grėsmę“, – pažymi kariuomenės atstovas.
Atsparumas prasideda nuo įpročių
Gebėjimas atpažinti manipuliaciją nėra vien žiniasklaidos specialistų ar valstybės institucijų užduotis.
Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie saugesnės informacinės aplinkos: neplatinti nepatikrintų perspėjimų, atkreipti dėmesį į šaltinį, tikrinti vaizdų kontekstą ir pripažinti, kad ne į visus klausimus atsakymą įmanoma rasti iš karto. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos svetainėje galima rasti leidinį „Kaip nugalėti propagandą: mąstymo spąstai arba mąstymo klaidų naudojimas propagandoje“, kuriame aptariama, kaip mūsų mąstymo ypatumai pasitelkiami skleidžiant propagandą.
Tuo metu vilniečiai svarbią informaciją apie civilinę saugą ras savivaldybės informavimo programėlėje KOVAS. Joje – artimiausios priedangos, kelias iki jų bei evakuacijos maršrutai. Verta iš anksto peržiūrėti šią informaciją, kad prireikus nereikėtų ieškoti skubant.
O kaip reaguotumėte, jei pavojus kiltų čia ir dabar? Pasitikrinkite savo pasiruošimo žinias atlikdami „Testą X“ puslapyje Pasiruosk.lt. Jį atlikę pamatysite, kuriose ekstremaliųjų situacijų temose jau orientuojatės gerai, o kur dar verta pagilinti žinias.