„Telia“ vadovė įspėja: viena nutrūkusi grandis gali paralyžiuoti visą gynybos sistemą

Šis paprastas pavyzdys, pasak „Telia Lietuva“ vadovės Giedrės Kaminskaitės-Salters, atskleidžia, kokia svarbi visuomenei tapo galimybė susisiekti ir gauti informaciją.

Portalo Lrytas organizuojamoje konferencijoje „Saugumo kodas“ skaitydama pranešimą „Ryšys kaip skydas: telekomunikacijų vaidmuo šalies saugumui“ G. Kaminskaitė-Salters kalbėjo apie ryšio infrastruktūros reikšmę karo ir kitų krizių metu.

Kalbant apie Lietuvos pasirengimą galimam karui, dažniausiai vardijama tai, ko valstybei dar trūksta: reikia stiprinti bazines stotis, didinti kariuomenės pasirengimą, įsigyti oro gynybos sistemų, šarvuočių ir tankų. Tačiau, G. Kaminskaitės-Salters teigimu, ne mažiau svarbu apsaugoti tai, ką Lietuva jau turi.

Mūsų šalyje veikia išplėtoti fiksuotojo ir mobiliojo ryšio tinklai, duomenų perdavimo sistemos, duomenų centrai, debesijos bei televizijos paslaugos. Pasak „Telia Lietuva“ vadovės, bendrovė į infrastruktūrą yra investavusi daugiau kaip milijardą eurų ir šiuo metu stato trečiąjį duomenų centrą.

Šios infrastruktūros apsauga įmonei yra ne vien verslo interesas. Kaip pabrėžė G. Kaminskaitė-Salters, „Telia“ priskiriama prie nacionaliniam saugumui svarbių įmonių, todėl karo atveju turėtų užtikrinti saugų valstybės ryšio tinklo veikimą: „Mes norime būti pasiruošę, kai jei ateis diena X, savo įsipareigojimus išpildyti šimtu procentų“.

Todėl investicijas į ryšio atsparumą skatina dvi priežastys: siekis apsaugoti sukurtą infrastruktūrą ir pareiga užtikrinti valstybei svarbių paslaugų tęstinumą.

G. Kaminskaitė-Salters priminė dar Napoleono laikų posakį, kad kariuomenė žygiuoja pilvu – kitaip tariant, jos gebėjimas veikti priklauso nuo aprūpinimo. Dabar, pasak „Telia Lietuva“ vadovės, būtina dar viena sąlyga: „Moderni kariuomenė nekeliaus be tvirto ir nepertraukiamo ryšio“.

Šiuolaikinės gynybos sistemoje realiuoju laiku turi bendradarbiauti daugybė skirtingų dalyvių: kariškiai, valstybės institucijos, logistikos įmonės, medikai ir kitos organizacijos. Sutrikus ryšiui, kariuomenė taptų izoliuota sala ir negalėtų veikti taip efektyviai, kaip turėtų.

Verslo vaidmenį šalies gynyboje G. Kaminskaitė-Salters iliustravo Lietuvos planuojamu „Patria“ šarvuočių įsigijimu ir vietos verslo įtraukimu į projektą. Lietuva ketina pirkti 936 tokius šarvuočius, o iki 2030 m. turėtų gauti maždaug trečdalį jų. Be to, „Patria“ pasirašė susitarimą su Lietuvos gynybos pramonės bendrove „KOVO Armor“, kuriai bus perduotos reikalingos praktinės ir valdymo žinios bei inovacijos, sudarant sąlygas dalį šarvuočių gaminti mūsų šalyje.

„Tai reiškia, kad mes negausime tik žuvies – gausime ir meškerę. Išmoksime užtikrinti savo technologinį pasirengimą, patys būti nepriklausomi nuo kitų“, – tokio bendradarbiavimo reikšmę apibūdino „Telia Lietuva“ vadovė.

Ryšio galimybes parodė ir rugpjūtį Suomijoje surengtas bandymas. Ten buvęs „Patria“ šarvuotis buvo valdomas iš daugiau kaip 7,8 tūkst. kilometrų nutolusio Tokijo. Pasak G. Kaminskaitės-Salters, transporto priemonėje nebuvo vairuotojo, o jai valdyti naudotas „Telia“ 5G ryšys – operatorius realiu laiku gavo visą informaciją apie šarvuotį ir jo aplinką.

Pranešėja pabrėžė, kad tokių technologijų svarbą rodo karas Ukrainoje. Jos gali padėti užtikrinti, kad į pačias rizikingiausias vietas nereikėtų siųsti žmonių.

G. Kaminskaitė-Salters kaip galimus pritaikymo būdus paminėjo nuotolinį valdymą per logistikos operacijas ir medicininę evakuaciją, taip pat dronų valdymą –– visa tai jau įmanoma atlikti iš saugaus atstumo.

„Telia“ veikia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Šiaurės bei Baltijos valstybėse. G. Kaminskaitės-Salters teigimu, visose šalyse ryšys vis plačiau vertinamas kaip esminė gynybos strategijos dalis.

Vienas tokių pavyzdžių –– „Telia“ ir Suomijos technologijų bendrovės „Bittium“ bendradarbiavimas, kai 5G ryšys sujungiamas su kariniu taktiniu ryšiu. Pasak pranešėjos, toks hibridinis sprendimas leidžia didelėje teritorijoje veikiantiems kariuomenės daliniams bendrauti realiuoju laiku.

„Kariuomenė gali judėti kaip vienas organizmas, kadangi bendravimas tarp jų vyksta realiu laiku, jis yra apsaugotas, tie duomenys nebus nulaužti, jie nenutekės“, – sakė G. Kaminskaitė-Salters. Tai daliniams suteikia saugumo ir lankstumo.

Pranešėja taip pat pasakojo apie Suomijoje „Telia“ kartu su „Nokia“ atliktą saugaus tarptautinio 5G ryšio bandymą tarp keturių valstybių. Toks ryšys veikia kaip šifruotas tunelis, kuriuo perduodami duomenys yra apsaugoti. Taip skirtingos šalys gali bendradarbiauti realiuoju laiku, nerizikuodamos, kad į sistemą bus įsilaužta ar nutekės duomenys.

G. Kaminskaitė-Salters pateikė ir Estijos pavyzdį. Ten „Telia“ kartu su Talino technologijos universitetu sukūrė ekosistemą, kurioje bendradarbiauja akademinė bendruomenė, inovatoriai, verslas, kariuomenė ir kitos institucijos.

Šioje aplinkoje naujos technologijos ne tik aptariamos teoriškai, bet ir išbandomos. Pranešėjos teigimu, eksperimentuojama su sprendimais, apimančiais bepiločius įrenginius, dronų sistemas ir naujus ryšio naudojimo būdus.

„Jeigu paliksime šalies gynybą tik atsakingoms institucijoms ir kariuomenei, mes neišspausime maksimumo. Esame daug stipresni, jeigu pasijungiame visi“, – sakė G. Kaminskaitė-Salters.

Jos teigimu, prie šalies gynybos prisijungus verslui, akademinei bendruomenei ir inovacijų centrams, Lietuva galėtų veikti greičiau, lanksčiau ir remtis naujesnėmis technologijomis už tas, kurias turi priešas.

G. Kaminskaitė-Salters atkreipė dėmesį ir į Suomijos pavyzdį. Šalis turi kariuomenę ir milijono žmonių rezervą, tačiau gali kalbėti apie 5,6 mln. karių: „Kiekvienas nuo virėjo iki seselės, paštininko ar kibernetinės saugos specialisto žino, ką daryti atėjus dienai X“. Jos teigimu, Lietuva turėtų sekti šiuo pavyzdžiu –– žmonės turi ne abstrakčiai žinoti, kad prireikus reikės prisidėti, bet iš anksto suprasti konkretų savo vaidmenį.

„Telia Lietuva“ tapo asociacijos „Visuotinė gynyba“ nare ir prisijungė prie darbdavių iniciatyvos. G. Kaminskaitė-Salters teigimu, savanorišką karo tarnybą pasirinkusiems darbuotojams bendrovė mokės vidutinį šalies atlyginimą, išsaugos darbo vietą ir užtikrins visas jų gaunamas naudas.

Pranešėja neslėpė, kad bendrovė šioje iniciatyvoje mato ir tiesioginę naudą –– tarnybą atlikę darbuotojai grįš stipresni ir atsparesni, žinos, kaip padėti sau bei kitiems, jeigu to prireiktų, ir taip sustiprins Lietuvos karinį pasirengimą.

Šalies atsparumą, pasak jos, lemia ir žmonių gebėjimas veikti krizės metu, ir patikima ryšio infrastruktūra.

Paklausta, kokių pamokų suteikė Lietuvoje praūžusi audra, G. Kaminskaitė-Salters pakartojo: ryšio bendrovės nėra atskiros salos ir yra priklausomos nuo kitų.

Net ir turėdami atsargines baterijas operatoriai išlieka priklausomi nuo elektros tiekėjų, kelių priežiūros tarnybų, valstybės institucijų ir kitų organizacijų. Dingus elektrai bazinių stočių baterijos kurį laiką užtikrina jų veikimą, tačiau galiausiai ir šie energijos ištekliai išsenka. Tada reikia generatorių, degalų, darbuotojų ir galimybės pasiekti pačią stotį.

„Tai buvo pamoka visiems operatoriams, kad turime išlįsti iš savo kiauto ir pradėti galvoti kolektyviai“, – sakė G. Kaminskaitė-Salters.

Po audros ryšio operatoriai su Susiekimo ministerija ir Ryšių reguliavimo tarnyba ėmė svarstyti vadinamojo supergrido (supertinklo) idėjos. Pasak G. Kaminskaitės-Salters, nustatyta daugiau kaip 500 svarbiausių bazinių stočių. Pastačius prie jų generatorius, ryšiu būtų galima padengti beveik visą šalies teritoriją ir pasiekti jos gyventojus.

Prie tos pačios bazinės stoties dažnai jungiasi visi trys ryšio operatoriai. Todėl jie galėtų sujungti pajėgas ir išvengti tris kartus dubliuojamų investicijų.

Tam reikėtų bendradarbiauti ir su ESO bei kelininkais. G. Kaminskaitė-Salters atkreipė dėmesį, kad prie kai kurių bazinių stočių nėra gero privažiavimo, todėl gali būti sudėtinga pristatyti generatorius ar papildyti juos degalais. Pasak jos, šis bendras darbas jau vyksta.

„Turime vieną geriausių ryšių pasaulyje, ir tai yra mūsų išskirtinis skydas. Bet kiek jis bus stiprus ir kiek atlaikys, priklausys nuo visų mūsų“, – apibendrino „Telia Lietuva“ vadovė G. Kaminskaitė-Salters.