Pasak jo, vidaus saugumo pareigūnų finansavimo poreikis, pavyzdžiui, yra svarbus, tačiau jo nereikėtų supriešinti su gynybos biudžetu.
„Vidaus saugumas yra vidaus saugumas – dabar Lietuvoje yra sprendžiama daugybė klausimų, kurie susiję su saugumu. Jei mes visiškai išplausime šią sąvoką, tada mes judame link to, kad mūsų gynybos biudžetas bus ženkliai mažesnis nei dabar yra siūloma“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.
Jis pabrėžė, kad prezidentūra neprieštarauja dvigubos paskirties išlaidoms, tačiau jos turi būti pagrįstos realiu ryšiu su gynybos poreikiais.
Susiję straipsniai
„Yra vadinamas Gynybos fondas, kur yra galimybė šiek tiek pinigų skirti dvigubos paskirties infrastruktūrai. Taigi, jeigu turime naują poligoną ir ten yra tiesiamas kelias, įvedama elektra arba apšvietimas pastatomas – tai nėra tiesioginės gynybos išlaidos, bet poligonas ar kareivinės nefunkcionuos be tos infrastruktūros“, – aiškino prezidento patarėjas.
Pasak jo, prie tokių išlaidų galėtų būti priskiriamas ir tam tikros ginkluotės įsigijimas vidaus reikalų sistemos institucijoms, kurios karo atveju taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. D. Matulionio teigimu, dėl tokio modelio jau diskutuoja Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos.
Vis dėlto, pasak jo, šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad keli šimtai milijonų eurų bus skirti dvigubos paskirties poreikiams.
„Tiesa, tai būtų atitinkamai perduodama Vidaus reikalų ministerijos institucijoms. Taigi, toks modelis iš esmės yra, bet pasakyti, kad kažkeli šimtai milijonų bus skirti dvigubos paskirties poreikiams – tai nėra iškalta akmenyje. Ir pernai, ir šiais metais buvo skirta kelios dešimtys milijonų eurų dvigubai paskirčiai“, – teigė D. Matulionis.
Jis taip pat skeptiškai įvertino diskusijas dėl 1,5 proc. su gynyba susijusių išlaidų dalies. Pasak prezidento patarėjo, Hagos viršūnių susitikime buvo sutarta dėl mažiausiai 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai ir 1,5 proc. – su gynyba susijusioms išlaidoms, tačiau Lietuvos siekis gynybai ir saugumui skirti 5 proc. ir daugiau grindžiamas ne vien šiuo tarptautiniu susitarimu, bet ir pačios šalies apskaičiuotais poreikiais.
„Mes nepritariame tam, kad būtų išplaunamas gynybos biudžetas ir būtų išdalinamas kitoms institucijoms. Tai iš esmės reikštų, kad mes savo įsipareigojimo nepasiekėme ir turėsime rimtą problemą“, – sakė jis.
D. Matulionio teigimu, derybos dėl kitų metų biudžeto dar nėra baigtos. Jis neatmetė, kad projektas dar bus grąžintas Vyriausybei.
Biudžeto projekte gynybai kitąmet numatoma skirti 5 proc. BVP arba 4,8 mlrd. eurų – šios lėšos reikalingos siekiant išlaikyti įsipareigojimus krašto apsaugos srityje, vystant Nacionalinę diviziją.
Kai kurie valdantieji, aiškindami biudžeto deficito priežastis, akcentavo būtent didėjančius gynybos finansavimo poreikius.
ELTA primena, kad Seime šiuo metu svarstomas 2027 metų valstybės biudžeto projektas, kuriame numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Biudžeto projekte gynybai kitąmet numatoma skirti 5 proc. BVP arba 4,8 mlrd. eurų – šios lėšos reikalingos siekiant išlaikyti įsipareigojimus krašto apsaugos srityje, vystant Nacionalinę diviziją.
Kai kurie valdantieji, aiškindami biudžeto deficito priežastis, akcentavo būtent didėjančius gynybos finansavimo poreikius.
Seime pirmasis biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.