ELTA glaustai: diskusijos dėl Taivaniečių atstovybės, pristatytas energetinio saugumo planas

Prezidentūra tikisi, kad susitarimą dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo pavyks pasiekti dar šiemet. Prezidento vyriausiojo patarėjo Deivido Matulionio teigimu, siūlymai šiuo klausimu buvo aptarti su JAV pareigūnais, tačiau galutinis sprendimas priklauso Lietuvai. Tuo metu Taivanas nurodo neplanuojantis keisti atstovybės pavadinimo.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pristatė planą iki 2033 metų Lietuvoje suformuoti septynias energetines salas, kurios, sutrikus pagrindiniam elektros perdavimo tinklui, galėtų veikti savarankiškai. Tam numatoma pastatyti bent 10 naujų elektrinių, o investicijos galėtų siekti apie 880 mln. eurų.

Užsienio aktualijose – Abu Dabyje prasidėjusios JAV tarpininkaujamos Ukrainos ir Rusijos dviejų dienų derybos, tragiška masinė avarija Bulgarijos greitkelyje ir JAV valstybės sekretoriaus tikinimai, kad kol kas nėra poreikio atnaujinti didelius karinius veiksmus prieš Iraną.

Susitarimo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo tikimasi dar šiemet, siūlymai dėl to derinti su JAV. Taip pareiškė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Anot jo, nors Užsienio reikalų ministerijos siūlymai dėl Taivaniečių atstovybės pervadinimo buvo aptarti su JAV pareigūnais, tai yra tik Lietuvos nacionalinio apsisprendimo klausimas. D. Matulionio teigimu, Lietuva siekia atkurti diplomatinius santykius su Kinija, tačiau neketina keisti politikos Kinijos ar Taivano atžvilgiu. Valdančiųjų demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius mano, kad diskusijose dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo nereikėtų susitelkti į patį pervadinimą, esą svarbiausia – atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio lygio, kokį palaiko kitos Europos Sąjungos valstybės. Kartu išlaikyti darbinį santykį su Taivanu. Taipėjus antradienį nurodė, kad dėl atstovybės pavadinimo abi vyriausybės susitarė po kruopščių derybų, todėl planų jį keisti nėra.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) finansinėms problemoms spręsti neatmetama papildoma valstybės parama. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigė, kad ji galėtų būti skiriama, jei ligoninei nepavyktų savarankiškai subalansuoti finansų. Tačiau pirmiausia esą būtina užtikrinti, kad skolos toliau neaugtų. Pasak ministro, KUL finansines problemas lėmė tiek sisteminės priežastys, tiek ligoninės vadovybės sprendimai. Jis taip pat pranešė, kad nuo kitų metų ministerija ketina iš naujo derėtis su profesinėmis sąjungomis ir darbo užmokesčio augimą susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu, o ne minimalios mėnesinės algos didėjimu. KUL 2026 metų pirmąjį pusmetį patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį, o ligoninės vadovybė perspėja, kad nekeičiat dabartinės tvarkos iki 2027 metų pabaigos deficitas gali papildomai išaugti 11–15 mln. eurų.

Parlamentarai po pateikimo pritarė Erikos Leonaitės kandidatūrai į Seimo kontrolieres. Teisininkė Seimo pirmininko Juozo Oleko į šias pareigas siūloma antrai kadencijai. Jei būtų paskirta, E. Leonaitė žadėjo daugiausia dėmesio skirti geram viešajam administravimui, žmogaus teisių apsaugai ir pažeidžiamų asmenų interesų gynimui, taip pat institucijų bendradarbiavimui bei dirbtinio intelekto keliamiems iššūkiams. Toliau jos kandidatūrą svarstys Seimo Žmogaus teisių komitetas. Dabartinė E. Leonaitės kadencija baigiasi gruodžio 6 dieną.

Socialinės apsaugos ir darbo Inga Ruginienė abejoja patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos reikalingumu. Ji teigė nematanti tokio balsavimo poreikio, nes šeimos samprata jau apibrėžta Konstitucijoje ir atskirame įstatyme. Anot socdemės, referendumo organizavimas valstybei kainuotų 5,5 mln. eurų. Seime balandį po pateikimo pritarta iniciatyvai kitąmet kartu su savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą, kuriame būtų klausiama, ar šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės. Tačiau klausimo svarstymas įstrigo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė palaikantis referendumo iniciatyvą, tačiau nevertina siūlomos klausimo formuluotės.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pristatė planą iki 2033 metų Lietuvoje suformuoti septynias energetines salas, kurios, sutrikus pagrindiniam elektros perdavimo tinklui, galėtų laikinai veikti savarankiškai. Tam numatoma pastatyti bent 10 naujų elektrinių, kurių bendra galia siektų 800 megavatų (MW), o investicijos galėtų sudaryti apie 880 mln. eurų be PVM. „Litgrid“ vadovo Andriaus Šemeškevičiaus teigimu, net sudėtingiausiu atveju siekiama užtikrinti elektros tiekimą gyventojams bent aštuonias valandas per parą, pirmenybę teikiant kritinei infrastruktūrai. Iki 2028 metų daline apimtimi turėtų pradėti veikti keturios energetinės salos Vilniaus, Kauno, Panevėžio–Šiaulių ir Klaipėdos regionuose. Energetikos ministras Lukas Savickas šį projektą vadina vienu svarbiausių šios ir ateinančių kadencijų darbų stiprinant šalies energetinį saugumą. Pasak jo, Energetikos ministerija jau pateikė derinti Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurias tikimasi priimti iki metų pabaigos. „Litgrid“ skaičiavimais, naujų izoliuoto veikimo paslaugų poreikis po 2033 metų elektros perdavimo tarifą padidintų 0,67 cento už kilovatvalandę, tačiau naujos elektrinės galėtų prisidėti prie elektros kainų šuolių mažinimo.

Seimas pritarė siūlymui iki šių metų pabaigos taikyti 50 proc. nuolaidą tarpmiestinių autobusų bilietams, siekiant sumažinti išaugusių degalų kainų poveikį gyventojams. Už Susisiekimo ministerijos siūlymą balsavo 99 parlamentarai, keturi buvo prieš, tiek pat susilaikė. Ministerijos skaičiavimais, ši priemonė valstybei kainuos apie 2,8 mln. eurų, o vežėjams dėl nuolaidos susidariusius nuostolius numatoma kompensuoti. Kompensacijoms apskaičiuoti siūloma remtis rugsėjo 1 d. galiojusiomis konkrečių vežėjų bilietų kainomis. Vyriausybė anksčiau jau buvo priėmusi sprendimą taikyti 50 proc. nuolaidą traukinių bilietams.

Prezidentūra nepritaria siūlymams dalį 2027 metų gynybos biudžeto lėšų skirti kitų institucijų poreikiams, jeigu jie nėra tiesiogiai susiję su šalies gynyba. Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigia, kad vidaus saugumo finansavimas yra svarbus, tačiau jo nereikėtų priešpriešinti gynybos poreikiams. Pasak jo, dvigubos paskirties išlaidos gali būti finansuojamos iš gynybai numatytų lėšų, jeigu jos būtinos karinei infrastruktūrai arba ginkluotųjų pajėgų veiklai karo metu. Vis dėlto D. Matulionis pabrėžė, kad prezidentūra nepritaria gynybos biudžeto „išplovimui“ ir lėšų išdalijimui kitoms institucijoms. Patarėjo teigimu, derybos dėl kitų metų biudžeto dar nebaigtos, todėl neatmetama galimybė, kad projektas bus grąžintas Vyriausybei. Šiuo metu Seime svarstomame 2027 metų biudžeto projekte gynybai numatoma skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 4,8 mlrd. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė nepritaria siūlymams atsisakyti dalies Vyriausybės Šeimos paketo priemonių ir teigia, kad visas planas turėtų būti įgyvendintas per dvejus metus. Pasak ministrės, valdančiojoje koalicijoje gali būti svarstoma kai kurių priemonių įgyvendinimo datas perkelti į 2028 metus, tačiau galutiniai sprendimai dar nepriimti. Šiuo metu taip pat diskutuojama dėl galimybės vaiko priežiūros atostogų pakeitimus įgyvendinti nuo 2027 m. liepos, o ne 2028 m. sausio. I. Ruginienės teigimu, kol kas 2027 metais numatytas priemones planuojama įgyvendinti pagal grafiką, tačiau galutinį sprendimą turės priimti premjeras Mindaugas Sinkevičius. Beveik 770 mln. eurų vertės Šeimos paketą sudaro devynios priemonės, tarp jų – nemokami pietūs 5–10 klasių mokiniams, pirmojo būsto finansavimo programa, didesnės vaiko priežiūros išmokos ir parama iš emigracijos grįžtančioms šeimoms.

„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas 2027 metais sulėtės iki 1,8 proc. ir bus lėčiausias tarp Baltijos šalių, o vidutinė infliacija sumažės iki 3,3 proc. Banko vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, ekonomikos augimą lėtins mažėjantis vartojimas, pasibaigianti Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo parama ir didėjanti konkurencija eksporto rinkose. Bankas taip pat prognozuoja, kad atlyginimų augimas kitąmet sulėtės iki 7,5 proc., o valstybės biudžeto deficitas gali viršyti 4 proc. BVP. Tuo metu SEB bankas šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 2,7 proc., o 2027 metų prognozę paliko nepakeistą – 2,1 proc. SEB ekonomistai šių metų vidutinės infliacijos prognozę sumažino iki 5,2 proc., tačiau kitų metų padidino nuo 3,5 iki 4,4 proc. SEB vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko teigimu, ekonomikos augimo prognozė pabloginta dėl silpnesnių, nei tikėtasi, trečiojo ketvirčio rezultatų, kuriems įtakos turėjo sumažėjusios statybų apimtys bei informacijos ir ryšių sektoriaus rezultatai. Bankas taip pat prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje nuo 6,7 proc. šiemet padidės iki 6,8 proc. kitąmet.

Teismui perduota „čekiukų“ byla, kurioje Širvintų rajono tarybos narė, savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės mama Marija Gudonienė kaltinama sukčiavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu bei jų panaudojimu. M. Gudonienė kaltinama praėjusios kadencijos metu, būdama minėtos savivaldybės tarybos nare, nuo 2020 m. vasario iki 2022 m. spalio suklastojusi tarybos nario išmokų avanso apyskaitas. Anot teisėsaugos, politikė į jas įtraukė kitų asmenų degalų pirkimo kvitus, nors degalų nepirko ir išlaidų nepatyrė. Ji kaltinama apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 608 eurus.

Abu Dabyje baigėsi pirmoji JAV tarpininkaujamų Ukrainos ir Rusijos derybų diena. Rusijos ir Ukrainos derybininkai sėdėjo vieni priešais kitus, o stalo gale – D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir verslo partneris Steve'as Witkoffas. J. Kushneris delegacijoms pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms pavyko sumažinti kariaujančių šalių pozicijų skirtumus, tačiau detalių nepateikė. Jo teigimu, Vašingtonas tikisi priartėti prie sprendimo, kuris leistų užbaigti karą. Prasidėjus deryboms, J. Kushneris aiškino, kad JAV tikisi „sukurti tinkamus Ukrainos, Rusijos ir Europos saugumo santykius, kad ne tik užbaigtume šį karą, bet ir sukurtume naują sistemą bei naują tarpusavio supratimą“, kurie užtikrintų „taiką dešimtmečiams, o gal net šimtmečiams“. Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas prieš derybas susitiko su JAV pasiuntiniais, Europos šalių, ES ir NATO pareigūnais. Prieš derybas Europos šalių, Ukrainos, JAV ir NATO atstovai patvirtino bendrą įsipareigojimą sukurti tvirtą pokarinę Europos saugumo architektūrą ir pabrėžė, kad privaloma gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą. Ukrainos prezidentas pirmadienio derybas pavadino „konstruktyviomis ir gana turiningomis“.

Bulgarijos pietryčiuose abiejose greitkelio pusėse įvykus masinėms automobilių avarijoms žuvo 11 žmonių, dar 48 liko sužeisti. Avarijos, į kurias pateko dešimtys transporto priemonių, įvyko tvyrant tirštam rūkui netoli Jambolo miesto, Balkanų šalies pietryčiuose, sostinę Sofiją su prie Juodosios jūros esančiu Burgasu jungiančiame greitkelyje. Jambolo srities gubernatorius Georgis Čalakovas valstybinei naujienų agentūrai BTA pranešė, kad į avarijas pateko apie 50 lengvųjų ir krovininių automobilių. Bulgarijos keliai laikomi pavojingiausiais Europos Sąjungoje (ES). Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. Bulgarijoje milijonui gyventojų teko 71 žuvusysis keliuose – tai didžiausias rodiklis ES. Nukentėjusieji dėl didelio žūčių keliuose skaičiaus Balkanų šalyje kaltina neatsakingą vairavimą, prastai prižiūrimus kelius ir neefektyvią teisėsaugos sistemą.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė šiuo metu nematantis būtinybės atnaujinti didelio masto karinių operacijų prieš Iraną. Pasak JAV valstybės sekretoriaus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas padarė išvadą, kad kol kas didelio masto karinių operacijų nereikia, nes Jungtinės Valstijos tuos pačius tikslus pasiekia ekonominėmis priemonėmis. Tačiau M. Rubio perspėjo, kad jei Iranas peržengtų „raudonąsias linijas“, JAV kariuomenė yra pasirengusi imtis veiksmų, o Teheranui tektų sumokėti labai didelę kainą. M. Rubio teigimu, Iranas šiuo metu atrodo linkęs nerealistiškai vertinti savo derybines pozicijas, tačiau „anksčiau ar vėliau ekonominė tikrovė prasiskverbia net į radikaliausio bepročio kaukolę“.