G. Nausėda pabrėžė, kad Rusijos dronų įskridimai į NATO valstybių oro erdvę, sabotažo aktai, kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos rodo, kad Rusija vis dažniau išbando NATO ir ES atsparumą.
„Hibridinės atakos vis dažniau peržengia įprastų provokacijų ribas ir tampa tiesioginiais veiksmais prieš mūsų valstybių saugumą. Turime aiškiai parodyti, kad bet kokia agresija prieš NATO valstybes būtų pasmerkta žlugti“, – pranešime cituojamas prezidentas.
Todėl, jo teigimu, būtina stiprinti NATO atgrasymą, oro gynybą bei užtikrinti, kad Aljanso gynybos planai būtų visiškai įgyvendinami.
Susiję straipsniai
Be kita ko, Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė Prancūzijos indėlio svarbą užtikrinant Baltijos regiono saugumą ir akcentavo tolesnio dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje svarbą.
„Prancūzija yra svarbi Lietuvos sąjungininkė, prisidedanti prie mūsų regiono saugumo. Tikimės toliau stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, taip pat plėtoti strateginį dialogą dėl Europos saugumo ir branduolinio atgrasymo“, – sakė G. Nausėda.
Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai susitikime taip pat aptarė paramą Ukrainai, pabrėždami, kad artėjant žiemai ypač svarbu stiprinti Ukrainos oro gynybą ir apsaugoti jos energetikos infrastruktūrą.
„Negalime leisti, kad Rusija pasiektų savo tikslų išsekindama Ukrainą ir jos visuomenę. Ukrainai būtina užtikrinti ilgalaikę paramą, o spaudimas Rusijai turi būti nuosekliai didinamas“, – teigė Lietuvos vadovas.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad jokios derybos dėl Ukrainos ateities negali vykti be Ukrainos, o sprendžiant dėl būsimos Europos saugumo architektūros privalo dalyvauti ir pati Europa.
Prezidentai taip pat aptarė Lietuvos pasirengimą pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį. Šalies vadovas pristatė Lietuvos pirmininkavimo prioritetus, tarp kurių – Europos saugumas ir gynyba, parama Ukrainai, ES plėtra, konkurencingumo stiprinimas bei vidaus saugumas ir visuomenių atsparumas.