„Aš kalbu apie ultimatumą, apie tai, kad liepta buvo pasikeisti pavadinimą iki spalio pirmos dienos (…). Tai ta dalis, kad buvo reikalauta padaryti veiksmus iš Taivano pusės – aš ją neigiu. Pačius pokalbius, kad jie yra tikrai labai platūs ir atviri ir įsivardinant kas yra kas, kokie yra mums iššūkiai, tai yra faktas. Atvirai kalbamės, tam yra diplomatija“, – antradienį portalo „15 min“ laidoje sakė K. Budrys.
Taip ministras kalbėjo portalui „Delfi“ pranešus, kad rugsėjį URM atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą, kuriame paragino Taivaną pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą iki spalio 1 d.
Tiesa, portalo publikacijoje nėra rašoma apie iškeltą „ultimatumą“.
Slaptas URM spaudimas Taivanui sulaukė opozicijos akibrokšto: reikalauja skubaus posėdžio
Skelbiama, kad mainais už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei siūlyta pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų bei pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
Anot K. Budrio, Lietuva su Taivano atstovybe kalbasi nuolat, todėl esą neverta „atskiro epizodo ištraukti iš konteksto“.
„Siekiame įsivertinti visas galimybes. Nuo pat pavasario turėjome daug etapų, daug pokalbių tiek dėl mūsų bendradarbiavimo, ekonomikos, technologijų srityje, taip pat žiūrėdami, kokie yra trukdžiai mums toliau judėti į priekį. (…) Bendras vertinimas toks: procesas vyksta toliau. Atskiro epizodo ištraukti iš konteksto tikrai neverta. Jis nieko nepasako, kol nėra galutinių sprendimų“, – „15 min“ laidoje teigė K. Budrys.
Susiję straipsniai
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė žinojęs apie ministerijos pokalbius su taivaniečių atstovais dėl atstovybės pervadinimo. Tačiau jis sakė, kad pavadinimo keitimo klausimas nėra užsienio politikos darbotvarkės „pirmajame dešimtuke“.
Taivano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo po kruopščių derybų susitarė abi vyriausybės ir kad planų jį keisti nėra.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Dabartiniame Vyriausybės programos projekte numatyta normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra išreiškęs lūkestį, kad jo vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytą tikslą užsienio reikalų ministrui pavyks pasiekti dar iki šalies pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai.