Tačiau net ir toks aiškus teisėjų įspėjimas Šilalės valdžios nesustabdė. Neseniai į Tauragės apylinkės teismą nukeliavusį naują ieškinį G. Baciuškai vėl surašė tas pats brangiai apmokamas Vilniaus advokatas Povilas Juzikis. Nors valdininkai tvirtina taip ginantys prie Balskų tvenkinio vykstančių poilsiautojų ramybę, ši istorija vis labiau primena principinį kabinėjimąsi prie verslininko, už kurį advokatams mokama iš visų rajono gyventojų kišenės.
Atsisakė atlyginti nuostolius
Dar praėjusiais metais, kai kilo ginčas dėl Didkiemio kaime atsiradusio kelio, savivaldybė pasisamdė Vilniaus advokatą P.Juzikį ir jam už atstovavimą pirmoje instancijoje sumokėjo beveik 5 tūkstančius eurų. Tačiau, kai teisme advokatas paprašė šiuos pinigus priteisti iš verslininko, gavo stiprų niuksą.
Susiję straipsniai
Teismas savivaldybei priminė ne kartą išaiškintą taisyklę: biudžeto pinigais išlaikoma įstaiga privalo taip susitvarkyti savo vidaus struktūrą, kad gebėtų vykdyti jai pavestas funkcijas. Sprendime tiesiogiai pirštu parodyta į savivaldybės administracijoje veikiantį Teisės, personalo ir metrikacijos skyrių.
„Šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių“, – nurodyta sprendime.
Kitaip tariant, teisėjai konstatavo, kad savivaldybė privalėjo apsiginti savo pajėgomis, užuot sudariusi sutartį su Vilniaus advokatų kontora. Tad beveik 5 tūkstančių eurų sąskaita už advokatą liko ant pačios savivaldybės – tai yra, mokesčių mokėtojų – pečių.
Užkliuvo trys kameros
Tačiau šis teismo signalas Šilalės valdžiai nepadarė įspūdžio. Neseniai savivaldybės administracija tam pačiam G. Baciuškai pateikė naują ieškinį ir vėl pasitelkė P. Juzikį iš Vilniuje įsikūrusios advokatų profesinės bendrijos „AKJ CONSULTUS“.
Šį kartą brangiam teisiniam mūšiui prireikė kur kas paprastesnio preteksto – trijų vaizdo kamerų ant dviejų apšvietimo stulpų greta kelio ir verslininko valdų.
Savivaldybė teismo prašo įpareigoti G. Baciušką per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo šias kameras pašalinti ir uždrausti jam ateityje toje vietoje įrengti bet kokią vaizdo stebėjimo įrangą .
Tuo tarpu pats verslininkas dar birželį valdininkams aiškino, kad kameros nukreiptos į jo valdos prieigas, įvažiavimą ir atliekų konteinerius, kuriuos jis saugo nuo šiukšlintojų. O jei į stebimą lauką ir patenka dalis kelio, tai susiję tik su turto apsauga ir pažeidimų fiksavimu.
Tačiau savivaldybės vertinimas priešingas: esą filmuojamas viešas kelias, todėl juo einantys žmonės gali jaustis nejaukiai. Tai, kad toje kelio atkarpoje beveik niekas nevaikšto ir nevažinėja – neturi esminės reikšmės.
Samdo tik sudėtingoms byloms
Anksčiau Šilalės rajono meras Tadas Bartkus nuolatinį Vilniaus advokatų samdymą teisino dideliu savivaldybės teisininko darbo krūviu ir bylų sudėtingumu.
Pasak mero, Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus teisininkas konsultuoja gyventojus bei darbuotojus, derina teisės aktus, dalyvauja darbo grupėse ir rengia dokumentus tik nesudėtingoms byloms. O štai ten, kur reikia specifinių žinių ir aukštesnės kompetencijos, esą tenka samdyti advokatų kontoras.
Susipainiojo tarp stulpų?
Kokia čia tokia sudėtinga teisinė mįslė, kad jos niekaip negalėjo įminti algas iš biudžeto gaunantys Šilalės savivaldybės teisininkai ir vėl prireikė pagalbos iš Vilniaus?
Pasirodo, savivaldybės atstovams iš pradžių sunkiai sekėsi net išsiaiškinti, kieno žemėje tie stulpai su kameromis stovi.
Rugsėjį teritoriją apžiūrėję valdininkai nurodė, kad kameros įrengtos ant valstybinėje žemėje stovinčių stulpų. Tačiau po mėnesio, prieš pat pateikiant ieškinį teismui, jiems teko taisyti savo pačių netikslumą – paaiškėjo, kad stulpai iš tiesų yra privačiuose sklypuose.
Prieš kreipdamasi į teismą savivaldybė dar skundėsi Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Tačiau ši skundą net aysisakė nagrinėti.
Tuomet savivaldybė ir nutarė vėl pasitelkti sostinės advokatą bei pradėti civilinę bylą. Ir užuot pareikalavusi tiesiog pakeisti kamerų kryptį ar apriboti filmuojamą plotą, užsimojo jas visas pašalinti.
Liepė nugriauti net žibintus
Kad savivaldybės kova su G. Baciuška vis labiau primena principinį persekiojimą, rodo ir kitas iškalbingas epizodas.
Verslininkas Didkiemio kaimo keliuke, kuriuo naudojasi vietos bendruomenė, savo lėšomis įrengė apšvietimo žibintus. Atrodytų, už žmonėms apšviestą kelią rajono valdžia turėtų tik padėkoti.
Tačiau viskas pakrypo priešinga linkme. Netrukus čia prisistatė statybos inspektoriai, kurie, greičiausiai pačių savivaldybės vadovų nurodymu, liepė žibintus nugriauti.
Pasirodo, užkliuvo tai, kad žibintų pastatymo projektas nebuvo suderintas su savivaldybe. Kitaip tariant – geriau tegul bendruomenė vaikšto tamsoje, nei šviečia neįtikusio verslininko pastatyti žibintai.
Tūkstančiai – į balą
Kad Šilalės valdžios įprotis bylinėtis brangių Vilniaus advokatų rankomis rajono biudžetui kainuoja didžiulius pinigus, parodė ir kita istorija – užsitęsę ginčai dėl Kultūros centro vadovo posto su ilgamete šio centro direktore Irmina Kėbliene.
Savivasldybės vadovams taip norėjosi į šią vietą pasodinti koalicijos partnerio žmoną, kad bylinėjimuisi nepagailėta daugiau kaip 50 tūkstančių eurų.
Vien už vieną šio ginčo etapą pirmosios instancijos teisme savivaldybė Vilniaus advokatų kontorai sumokėjo beveik 14 tūkstančių eurų. O tokių etapų buvo net keletas.
Tačiau visi šie iš savivaldybės biudžeto teisininkams sumokėti pinigai įkrito į balą. Neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad įakymus dėl konkurso priėmęs meras pažeidė įstatymus.
Galutinai prlaimėjusi bylą savivaldybė ir jos administracija neteko teisės į jau sumokėtų advokatų išlaidų atlyginimą. Maža to – ji privalės atlyginti ir nuostolius, kuriuos besibylinėdama patyrė I.Kėblienė.
„Kovoti su valdžios institucijomis labai sunku, turi turėti mažiausiai 20 tūkstančių atsargą advokatams ir begalinę kantrybę. O valdžiai bepigu – jiems iš savo kišenės mokėti nereikia“, – po laimėtos kovos sakė I. Kėblienė.
Panašu, kad šia taisykle Šilalės valdininkai vadovaujasi ir toliau. Kai už brangius sostinės advokatus moka visi rajono gyventojai, principinį karą teismuose galima skelbti net ir trims ant stulpo kabančioms kameroms.