„Mes kalbame būtent apie diplomatinius santykius, tiesiog tokį normalų, higieninį minimumą, ne apie kokius nors super santykius ar panašiai“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė A. Veryga.
Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko, Lietuva iki buvusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vadovavimo Užsienio reikalų ministerijai (URM) palaikė normalius santykius tiek su Taivanu, tiek su Kinija. Todėl, jo vertinimu, dabartiniai bandymai atkurti diplomatinius ryšius su Pekinu neturėtų būti laikomi neprognozuojamu užsienio politikos posūkiu.
„Nemanau, kad mes kur nors mėtomės. Mes kaip tik dabar atrodome kaip neprognozuojami, išsišokę, kurie leido vienam ar keliems asmenims valstybėje, nesusitarus nei su kitais vadovais, nei su Seimu, pridaryti tokių sprendimų, kurie niekam nebuvo nei tikėti, nei prognozuoti“, – sakė politikas.
Taivano atstovybės klausimas sulaukia įvairių reakcijų: kol vieni nesureikšmina, kiti vardija naudas
A. Verygos teigimu, Lietuva turėtų siekti atkurti tokio lygio diplomatinius santykius su Kinija, kokius palaiko daugelis kitų Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybių.
„Mes norime, kad Lietuvoje būtų Kinijos ambasadorius, o Kinijoje būtų Lietuvos ambasadorius. Jeigu lietuviams nutinka kokie nors reikalai Kinijoje, ten nuvykus, kad būtų ambasada, kuri galėtų pasirūpinti piliečiais, mes turėtume informaciją apie tai, kas vyksta Kinijoje, ir atvirkščiai“, – aiškino jis.
Politikas taip pat sukritikavo Taivaną, teigdamas, kad šis neįgyvendino visų Lietuvai duotų pažadų. Be to, A. Veryga užsiminė apie Lietuvos parlamentų keliones į Taivaną ir galimą jų „atidirbinėjimą“ už suteiktą svetingumą.
„Taivanas savo visų įsipareigojimų, kuriuos čia Lietuvai buvo pridalinęs, nesugebėjo, o gal ir nenorėjo įgyvendinti. Taip, paskraidino dalį mūsų parlamentarų prabangiais skrydžiais, pamaitino karališkose vakarienėse, visi gražiai prisifotografavo ir dabar, matyt, šituos pinigus atidirbinėja“, – teigė LVŽS pirmininkas.
Susiję straipsniai
Jo vertinimu, geri santykiai su Taivanu gali būti palaikomi ir nekeičiant įprastos diplomatinės praktikos.
„Kurioje iš kitų valstybių dar Taivaniečių atstovybė taip vadinasi? Kur dar yra, kur santykiai yra normalūs su Taivanu? Ir mūsų jie buvo normalūs, ir tam nereikėjo jokio pavadinimo“, – sakė A. Veryga.
„Jeigu Taivanas ir taivaniečiai tikrai Lietuvą laiko draugais, draugai neturėtų kelti problemų vieni kitiems ir dirbtinai kelti kažkokių sunkumų“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad, portalo „Delfi“ žiniomis, rugsėjo 24 d. URM atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą, kuriame paragino Taivaną pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą iki spalio 1 d.
Skelbiama, kad mainais už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei siūlyta pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų bei pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija Lietuvai pritaikė diplomatinius ir ekonominius ribojimus. Dabartinės Vyriausybės programoje numatyta siekti normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija.