Ar valstybė gali paimti jūsų automobilį?

Apie ką šis tekstas?
Nutempimas, neleistinai parkuojamų automobilių išvežimas, tralas.
Daugiau nuotraukų (2)
Nutempimas, neleistinai parkuojamų automobilių išvežimas, tralas.
V.Skaraičio nuotr.
Daug žmonių bijo,
kad per karą valstybė atims jų turtą.
Kalbama,
kad žmones išlaipins iš automobilių
vidury gatvės.
Tai netiesa.
Valstybė tikrai gali laikinai paimti
automobilį ar patalpas.
Bet ji turi laikytis griežtų taisyklių.
Ji taip pat turi sumokėti pinigus.
Apie tai pasakoja Arūnas Pudžemis.
Jis vadovauja Mobilizacijos skyriui
Krašto apsaugos ministerijos departamente.
Mobilizacija reiškia,
kad valstybė surenka savo jėgas.Ką reiškia laikinas turto paėmimas?
Karo padėtis yra ypatinga tvarka.
Ją valstybė paskelbia,
kai šaliai gresia karas.
Ką atsakė skaitytojai?
Portalas „Lrytas“ klausė skaitytojų,
ar valstybė gali laikinai paimti
automobilį ar patalpas.
Teisingas atsakymas yra „taip“.
Bet teisingai atsakė
tik maždaug kas trečias skaitytojas.
Pusė skaitytojų manė,
kad valstybė to daryti negali.
Ką reiškia laikinas turto paėmimas?
Laikinas paėmimas reiškia,
kad valstybė turtą pasiskolina.
Ji paima jį tam tikram darbui.
Paskui ji turtą grąžina savininkui.
Taip valstybė gali paimti
automobilius ir patalpas.
Yra ir kitas būdas.
Jis vadinamas rekvizicija.
Rekvizicija reiškia,
kad turtą paima visam laikui.
Taip paima daiktus,
kurių grąžinti nebeįmanoma.
Pavyzdžiui, maistą kariams
arba degalus automobiliams.
Tada valstybė sumoka visą turto vertę.
Kartais turtas sugenda
arba dingsta per karinę operaciją.
Tada valstybė irgi sumoka pinigus.
Ji moka pagal rinkos kainą.
Ar gali atimti namus?
Per mobilizaciją jūsų namų paimti negali.
Tai draudžia įstatymas.
Kai paskelbiama karo padėtis,
namus paimti galima.
Bet taip daro tik labai retai.
Tada valstybė privalo duoti
kitą vietą gyventi.
Kas organizuoja turto paėmimą?
Turto paėmimą organizuoja savivaldybė.
Savivaldybės direktorius
paskiria tam tikrus žmones.
Jie dirba kartu su kariuomene.
Kariai ir šauliai padeda
palaikyti tvarką.
Šauliai yra savanoriai,
kurie padeda ginti Lietuvą.
Pati kariuomenė turtą paima retai.
Taip būna tik per karines operacijas,
kai turto reikia labai skubiai.
Ar valstybė turi sąrašus?
Anksčiau civilinį turtą
įrašydavo į mobilizacijos planus.
Nuo 2020 metų taip nebedaro.
Todėl savininkams iš anksto nieko nepraneša.
Valstybė renka bendrą informaciją
apie įmones ir jų galimybes.
Bet masiškai atiminėti automobilių
niekas neplanuoja.
Taip sustotų šalies ūkis.
Valstybė gautų mažiau pinigų.
Be to, automobiliui reikia vairuotojo.
Jam reikia ir degalų.
Todėl valstybei pigiau
tiesiog nusipirkti paslaugą.
Kada turtą grąžins?
Turtą grąžina iš karto,
kai jo nebereikia.
Vėliausiai jį grąžina per 3 mėnesius.
Tuos mėnesius skaičiuoja nuo tada,
kai atšaukia karo padėtį
ar mobilizaciją.
Savininkui praneša,
kur atvykti turto atsiimti.
Kaip apskaičiuoja pinigus?
Kai turtą paima,
jį smulkiai aprašo.
Turtą taip pat nufotografuoja
arba nufilmuoja.
Filmuoja ir iš išorės,
ir iš vidaus.
Kartais turtą grąžina sugadintą.
Pavyzdžiui, autobusą paėmė su sveikais langais,
o grąžino su išdaužtais.
Tada surašo naują dokumentą.
Valstybė sumoka už remontą.
Pinigus sumoka po to,
kai turtą grąžina.
Iš karto sumokėti negalima.
Tada tai būtų ne paėmimas,
o pirkimas.
Pinigų sumą apskaičiuoja savivaldybė.
Jei su ta suma nesutinkate,
galite kreiptis į teismą.
Kokio turto reikia labiausiai?
Paprasti miesto automobiliai
valstybei beveik nereikalingi.
Sportiniai automobiliai irgi nereikalingi.
Labiausiai reikia automobilių,
kurie gerai važiuoja bekele.
Reikia ir sunkvežimių bei autobusų.
Elektromobilių kariuomenė nenori.
Per karą elektros tinklas sugenda.
Tada elektromobilio nebūtų kur įkrauti.
Iš pastatų labiausiai reikia
didelių gamyklų ar sandėlių.
Juose turi būti elektra,
šildymas ir vanduo.
Ten gali apsistoti kariai
ir stovėti technika.
Viešbučiai ar sodybos
kariuomenei netinka.
Kariai atvažiuoja su savo technika.
Miesto centre prie viešbučio
tiek karinių mašinų nesutilptų.
Kaip atpažinti tikrą karį?
Gatvėje automobilį paimti galima tik tada,
kai taip nusprendžia dalinio vadas.
Eilinis karys to daryti negali.
Tikras karys turi vilkėti uniformą.
Jis turi parodyti tarnybinį pažymėjimą.
Jis turi vietoje užpildyti dokumentą.
Tas dokumentas vadinamas aktu.
Akte surašo jūsų duomenis
ir automobilio numerius.
Akte surašo ir visus esamus trūkumus.
Vieną akto kopiją
iš karto atiduoda jums.
Apie paėmimą karys turi pranešti
savivaldybės direktoriui.
Jei neturite automobilio dokumentų,
darbas nesustos.
Savo teises galėsite įrodyti vėliau.
Pinigų paprašysite pagal aktą.
Kas bus su jūsų daiktais?
Kariuomenei jūsų daiktai nereikalingi.
Jums turi leisti pasiimti
įrankius, drabužius ir kitus daiktus.
Patalpose daiktai gali likti.
Taip būna,
kai savininkas nespėja jų išvežti.
Jei vėliau tų daiktų nebėra,
valstybė už juos sumoka.
Kartais daiktams išvežti
samdote transportą.
Tada sąskaitas atiduokite savivaldybei.
Savivaldybė tas išlaidas atlygina.
O jei atiduoti nenorite?
Baudžiamajame kodekse
nėra straipsnio apie tai.
Bet už tai galima skirti baudą.
Arūnas Pudžemis sako,
kad kariuomenė viena šalies neapgins.
Karys stovi priešakyje su ginklu.
Visa visuomenė jam padeda.
Jei kariams reikia transporto,
žmonės turi jį duoti.
Per daug turto niekas neims.
Tai yra tik kraštutinė priemonė.
Ko moko Ukrainos patirtis?
Ukrainoje turtą ėmė dviem būdais.
2014 metais vyko teisėti laikini paėmimai.
Daug įmonių turtą atidavė savo noru.
Akte jos rašė,
kad turtas nieko nekainuoja.
Taip jos padėjo savo kariams.
Vėliau prasidėjo didelis karas.
Tada Ukraina pradėjo turtą pirkti
rinkos kaina.
Pinigus savininkui sumoka iš karto.
Tada žmogus turi iš ko gyventi.
Jis taip pat gali saugiai išvažiuoti.
Ką svarbiausia atsiminti?
Turto paėmimas nėra konfiskacija.
Konfiskacija reiškia,
kad turtą atima ir už jį nemoka.
Valstybė visada sumoka už turtą.
Ji atlygina visus nuostolius.
Tai padaro per 3 mėnesius
nuo karo padėties ar mobilizacijos pabaigos.
Vienam kariui fronte padeda
maždaug 10 ar 20 žmonių.
Jie gamina maistą,
veža atsargas ir tvarko kitus reikalus.
Arūnas Pudžemis sako,
kad prisidėti turi visi.
Taip mes gyvensime savo valstybėje,
o ne okupuotoje.
*Tekstas parašytas pagal straipsnį
„Šalies gynybos įrankiu gali tapti ir piliečių turtas“
Europos lengvai suprantamos kalbos ženklas

Skaityk lengvai

Šis tekstas parašytas lengvai suprantama kalba.Tekstas yra patikrintas ir patvirtintas redaktoriaus.

Daugiau

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.