Kol kas nėra aišku, koks spalio 7 dieną iš Lietuvos į Turkiją, o iš jos į Iraną išskridusių lietuvių likimas, tačiau naujienų agentūrai BNS Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodė, kad „siekiant gauti oficialią informaciją ir sudaryti sąlygas Lietuvos pilietėms gauti reikiamą pagalbą“ bendradarbiaujama ir su ES partneriais.
URM taip pat nurodė, kad konsulinės pagalbos lietuvėms klausimais Lietuvai atstovauja Airija.
Dar spalio 27 dieną naujienų agentūrai ELTA URM kanclerė nurodė, kad ministerija sieks, kad Irane sulaikytas Lietuvos pilietes aplankytų kitos Europos Sąjungos šalies konsulinis pareigūnas. Tuo metu ji nurodė, kad tiesioginio kontakto su moterimis dar nebuvo pavykę užmegzti.
Išgirskite naujausią informaciją apie Irane sulaikytas lietuves: „Dedame visas pastangas“
Kaip skelbė portalas Lrytas, Lietuvės buvo sulaikytos spalio 15 dieną. Lietuvoje sklando įvairios versijos, kad moterys galėjo neryšėti galvos apdangalų, kad galėjo būti sulaikytos dėl netvarkingų kelionės dokumentų arba net šnipinėjimo.
Tokia versija atrodo sunkiai tikėtina islamo tyrinėtojui, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Egdūnui Račiui. Jo nuomone, Irane sulaikytos dvi Lietuvos pilietės greičiausiai įkliuvo dėl neapdairaus savo elgesio, bet ne tiesioginio šnipinėjimo.
Susiję straipsniai
E.Račius pasakojo, kad Iranas vakariečius yra sulaikęs ne kartą, tačiau dažniau tai būna tyrėjai, mokslininkai – dažniau britai ar amerikiečiai. Profesoriaus teigimu, turistai šnipinėjimu paprastai nekaltinami.
Be to, vargu ar Irano pareigūnus galėjo sudominti lietuvės – Lietuva su Iranu nėra įsivėlusi į karinius konfliktus, neturi ir ekonominių santykių.
Kartu su E.Šlimaite ir D.Zakažauskaite anksčiau keliavusi vilnietė „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad abi moterys – patyrusios keliautojos, aplankiusios ne vieną egzotišką šalį. Anot pašnekovės, nors E.Šlimaitė – drąsi ir sportiška, kelionėse elgdavosi apdairiai ir paisė skirtingose šalyse esančių reikalavimų.
Tai esą atspindi ir socialiniuose tinkluose skelbtos E.Šlimaitės nuotraukos iš ankstesnės kelionės po Iraką. Visose nuotraukose ji dėvi islamo šalyse reikalaujamą galvos apdangalą. Daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvos kariuomenėje tarnavusi, o pastaruoju metu Norvegijoje dirbanti moteris keliones paprastai planuodavo pati, o bendrakeleivių ieškodavo feisbuko grupėje.
Ten ji susipažino ir su vienoje Vilniaus parduotuvėje dirbančia D.Zakažauskaite, su kuria vėliau leidosi į ne vieną kelionę. Tiek kartu, tiek atskirai moterys per metus aplankydavo po kelias šalis.
Viena buvusių jų bendrakeleivių prisiminė, kad apie kelionę į Iraną D.Zakažauskaitė svajojo jau seniai, kai Viduriniuose Rytuose dar nebuvo prasidėjęs karas. Ji ieškojo keliones į šią šalį rengiančių kelionių agentūrų, domėjosi kainomis.
Tačiau į Iraną moterys išsiruošė rizikingu metu, kai Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) rekomendavo ten nevykti.
Nors URM griežtai įspėja nevykti į Iraną, „Lietuvos rytas“ įsitikino, kad gauti vizą ir išvykti į šią šalį nėra jokių kliūčių. Varšuvoje įsikūrusios Irano ambasados darbuotoja paaiškino, kad gauti šios šalies vizą galima dviem būdais: per kurią nors Irane oficialiai veikiančią kelionių agentūrą arba užpildžius Irano institucijų parengtą formą internetu.