Čia naktį buvo paskelbtas raudonas oro pavojaus signalas.
„Iš pačių gyventojų skambučių nesulaukėme – socialiniuose tinkluose dar naktį, vykstant visiems įvykiams, esant raudonam pavojui, matėme, kad žmonės girdėjo sprogimus ar matė kažkokį sprogimą.
Tai taip, raketos nuolaužos, kiek iš NKVC žinome, yra būtent Biržų rajone, Vabalninkų seniūnijoje“, – Lrytas trečiadienį sakė K. Knizikevičius.
Pamatykite vaizdus: gyventojas Kaune sako užfiksavęs droną ir naikintuvus
Anot mero, Biržų rajono policijos viršininkas jį dar naktį informavo, kad pajėgos pasitelktos, darbai vyksta.
„Matyti tai nematėme (drono, – aut.past.), nes vis tiek reikia būti dviejų sienų principu kuo toliau nuo langų, bet girdėjome. Čia gal ir tokia LRT komunikacijos spraga, kad per radiją yra paleidžiami pokalbių su merais įrašai, tai susidaro tokia paradoksali situacija – kai tiesiogiai daviau interviu, tikrai virš miesto nesigirdėjo jokių garsų, o po 10 ar 15 minučių tikrai girdėjosi naikintuvų garsai.
Susiję straipsniai
Paties drono negirdėjau, bet žinau, kad kilometro atstumu nuo mano gyvenamosios vietos jis buvo girdimas, tai ta situacija greitai keičiasi.
Ir kai paleidžiamas įrašas, susidaro paradoksali situacija, nes jeigu žmogus neišgirsta pradžioje, kad kalbėjomės prieš 20 minučių, gaunasi šiek tiek dezinformacija“, – svarstė Biržų rajono meras.
Šiuo atveju, pasak K. Knizikevičiaus, Biržai iš karto sulaukė raudono signalo. Todėl esminė mero žinutė – nakties metu nespėjus nusimatyti priedangos, svarbiausia ieškotis saugios vietos namuose.
„Saugiausia šiuo atveju turbūt yra likti namuose. Jeigu tu eisi į priedangą ar vyksi automobiliu, manau, sukelsi tik dar didesnį pavojų, tai šiuo atveju gyventojai turėtų būti nusimatę savo namuose saugiausią vietą ir ten tiesiog išlaukti, kol bus paskelbta saugi padėtis“, – sakė Biržų rajono meras.
Portalo Lrytas trečiadienį taip pat kalbintas Vabalninko seniūnas Laimutis Braždžionis teigė, kad pats drono ar naikintuvų nematė ir negirdėjo, gyventojai į jį taip pat iki šiol nesikreipė.
„Niekas nesikreipė, neturiu jokios informacijos. Naktį miegojau, po pirmos valandos sulaukiau vieno signalo, paskui – kito“, – nedaugžodžiavo seniūnas.
Kas žinoma dabar?
Pasak G. Premenecko, naktį fiksuotos iš viso dvi neramios situacijos – pirmoji, jog buvo stebimi trys bepiločiai orlaiviai, veikiantys Baltarusijos teritorijoje ir judantys šiaurės-šiaurės rytų kryptimi.
„Dėl šitų bepiločių orlaivių buvo pakelti Baltijos oro gynybos orlaiviai. Nei vienas iš šių bepiločių Lietuvos valstybės sienos nekirto – jie judėjo Latvijos kryptimi“, – sakė Gynybos štabo viršininkas.
Antra situacija fiksuota jau apie 1 val. 20 min.
„Buvo pastebėtas ketvirtas bepilotis orlaivis, skrendantis iš Baltarusijos teritorijos. Fiksuotas jau mūsų valstybinės sienos kirtimas iš Baltarusijos į Lietuvą. Trumpai pabuvęs Lietuvos oro erdvėje orlaivis išskrido ir kirto sieną į Lenkijos teritoriją, ir paskui, staigiai pakeitęs kursą, šiaurės kryptimi judėjo per Lietuvos teritoriją.
Budintys oro gynybos orlaiviai šį objektą sekė, jis buvo vizualiai identifikuotas maždaug Kauno miesto ribose“, – nurodė G. Premeneckas.
Orlaivio naikinimas, pasak jo, nebuvo galimas, nes tai buvo urbanizuota teritorija – norėta išvengti galimos žalos dėl krentančių nuolaužų.
„Palikus urbanizuotą teritoriją, skrendant šiaurės kryptimi link Panevėžio, oro gynybos orlaiviai turėjo du bandymus šito bepiločio naikinimui. Deja, bandymai dėl įvairių sąlygų nebuvo sėkmingi. Viena raketa nepataikė, tai ji nukrito, ir paskui buvo Biržų rajone rasta. Toliau bepilotis orlaivis tęsė savo skrydį į Latvijos teritoriją, jis buvo sekamas Latvijoje, ir toliau mes informacijos apie šį bepilotį neturime“, – nurodė G. Premeneckas.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pridūrė, kad pagrindinis rūpestis šiuo atveju buvo laiku įspėti visus gyventojus. Nors buvo pavienių atvejų, kai tam tikras kiekis žinučių strigo, gyventojai, tikino NKVC vadovas, buvo perspėti tinkamai.
„Ši naktis turbūt buvo tikrai neramiausia per visą mūsų istoriją“, – pripažino jis.
„Ne vien dėl to, kad du epizodai su dronais, bet prieš tai mes turėjome ir meteorologinių balionų pliūpsnį tam tikrą, apie 10 žymų buvo fiksuota, dėl to buvo apribotas oro uosto tūpimo elementas“, – aiškino V. Vitkauskas.
Pasak NKVC vadovo, šį kartą Baltarusijos pusė informavo Lietuvą apie objektus, kurie yra jos teritorijoje ir artėja link mūsų.
„Tai sveikintinas dalykas. Retai tokių atvejų bepasitaiko paskutiniu metu. Turbūt tai yra pagrindinis prielaidos elementas sakyti, kad tai nebuvo kažkaip sukoordinuota“, – svarstė V. Vitkauskas.
Tiesa, NKVC vadovas įspėjo ir dėl dezinformacijos. Rusija esą jau bando išnaudoti šiuos incidentus savo naudai.
„Rusija išnaudoja bet kokį epizodą, ir šitas epizodas taip pat yra išnaudojamas. Teigiama, kad neva Lietuva sudaro sąlygas ir leidžia naudoti savo oro erdvę Ukrainos dronų skrydžiams. Tai yra visiškas melas“, – akcentavo V. Vitkauskas.
Dar vienas aspektas – stebimi raginimai socialinėje erdvėje nepaisayti įspėjimų, siunčiamų gyventojams.
„Ar tai daroma tikslingai, ar žmonės iš nesupratimo apie tokius dalykus viešoje erdvėje diskutuoja, atsakyti sunku, bet norisi pabrėžti, kad visi tie perspėjimai ir pastangos, kurios dedamos iš valstybės institucijų ir kariuomenės, yra nukreiptos į tai, kad būtų galima apsaugoti mūsų gyventojus, jų sveikatą ir gyvybę“, – pabrėžė V. Vitkauskas.
Drono tipo G. Premeneckas šiuo metu įvardinti negalėjo, kadangi bepilotis nebuvo numuštas, todėl nėra jokių fizinių jo nuolaužų.
„Kaip žinia, Ukraina vykdė plataus masto ataką, naudojant bepiločius orlaivius. Galime daryti prielaidas, kad tai buvo elektromagnetinės kovos priemonėmis nukreipti dalis iš tų orlaivių, dalyvaujantys atakoje prieš Rusiją. Bet jokios patvirtintos informacijos, ar tai yra ukrainietiškas, ar rusiškas, ar kitoks dronas, šiuo metu nėra“, – nurodė kariuomenės atstovas.
Anot G. Premenecko, kai dronas buvo gerai matomas, jis buvo virš Kauno miesto, todėl priimtas sprendimas tuo metu drono nenumušinėti.
„Toliau sąlygos šiek tiek pablogėjo, reikėjo naikintuvams daryti keletą užėjimų ant taikinio, kol buvo prisitaikyta, ir sąlygoms leidus buvo atlikti šūviai, bet dėl įvairių aplinkybių, kurių dabar nevardinsiu, dronas nebuvo numuštas. Viena raketa, nepataikiusi į droną, susinaikino ir likučiai nukrito Biržų rajone. Jie buvo surasti, įvestas planas „Skydas“, teritorija yra saugoma ir likučiai surinkti“, – informavo kariuomenės atstovas.
Paklaustas, kodėl negali įvardinti aplinkybių dėl bepiločio naikinimo, G. Premeneckas pabrėžė, kad jų gali būti daug.
„Sakyti, kol nėra padarytas išsamus įvykio tyrimas, įvertinus naikintuvo duomenis, elektro-optinių sistemų duomenis, įvertinus raketos likučius, tada bus tikslus atsakymas, kodėl tas dronas nebuvo numuštas“, – paaiškino Gynybos štabo viršininkas.
G. Premenecko teigimu, raketos nuolaužos tiesiogionės grėsmės šiuo metu nekelia. Policijos pareigūnai su kariuomenės atstovais, tikino jis, nuolaužas susirinks. Pasak G. Premenecko, Lietuvoje buvęs dronas vėliau skrido per visą Latvijos teritoriją, pateko į Latvijos karinių oro pajėgų atsakomybės zoną. Dronas vėliau Latvijos teritoriją paliko, įskrido į Estiją ir galiausiai – į Rusiją.
Lietuvos kariuomenė primena, kad pavojaus lygis „Geltona“ reiškia, jog ataka tikėtina, tačiau dar nevyksta. Gyventojai raginami numatyti saugią vietą, kurioje galėtų pasislėpti, jeigu pavojaus lygis pasikeistų į „Raudona“.
Tuo metu „Balta“ reiškia, kad pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau raginami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.