ELTA glaustai: į Lietuvos teritoriją įskridęs dronas, tęsiasi diskusijos dėl biudžeto

Naktį iš antradienio į trečiadienį į Lietuvos teritoriją įskridus dronui, didelei daliai šalies gyventojų siųsti pranešimai apie oro pavojų. Įskridusį objektą bandyta neutralizuoti, tačiau nesėkmingai. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, jog pastaroji naktis buvo viena neramiausių.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius po sušaukto Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio pranešė pavedęs Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pateikti technologinį sprendimą dėl automatizuoto priedangų atrakinimo. Jis taip pat teigė, kad kitąmet ketinama centralizuoti sirenų valdymą.

Užsienio aktualijose – JAV tarpininkaujamų Ukrainos ir Rusijos derybų rezultatai, melagingi grasinimai šimtams mokyklų trijose Europos šalyse ir klimato konferencija COP31 Turkijoje.

Naktį iš antradienio į trečiadienį į Lietuvos teritoriją įskrido dronas. Vienoje po kitos Pietų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos savivaldybių skelbta galimo oro pavojaus grėsmė. Raudoni įspėjimai buvo išsiųsti Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonų bei Panevėžio miesto gyventojams, o Radviliškio, Ukmergės, Anykščių, Kupiškio ir Pakruojo rajonų – geltoni. Tikėtino oro pavojaus grėsmė skelbta Kėdainių ir Prienų rajonuose, Kauno mieste ir rajone, Marijampolės apskrityje bei Druskininkų ir Lazdijų rajonuose Alytaus apskrityje. Iš viso regione buvo fiksuoti 4 dronai, dešimtys balionų atžymų. Vienas dronas, tikėtina nukrypęs nuo kurso dėl Rusijos naudojamų elektroninės kovos priemonių, praskrido Lietuvos teritoriją, o vėliau nuskrido Latvijos kryptimi. Iš pradžių Lietuvos oro erdvę kirtusio drono nebuvo galima naikinti dėl jo skrydžio virš urbanizuotos teritorijos, vėliau du bandymai jį neutralizuoti buvo nesėkmingi. Viena į objektą paleista raketa nepataikė ir nukrito Biržų rajone. Be dronų incidentų, dėl meteorologinių balionų žymų buvo ribojama oro uostų veikla, paveikti trys skrydžiai ir apie 470 keleivių.

Ketinama automatizuoti priedangų atrakinimą, centralizuoti sirenų valdymą. Tai po sušaukto Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio pranešė premjeras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, po pastarosios nakties dronų incidentų gyventojų perspėjimo apie oro pavojų sistema suveikė tinkamai, bet būtina spręsti priedangų prieinamumo problemą. Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavesta iki lapkričio pabaigos pateikti technologinius sprendimus, kurie leistų pavojaus atveju priedangas atrakinti automatiškai, naudojant vieningą spynų sistemą. Tam bus numatytas papildomas finansavimas, o pirmojo postūmio premjeras tikisi sulaukti 2027 metais. Taip pat siekiant vieningo valdymo mechanizmo, kitąmet nuspręsta centralizuoti sirenų valdymą. Dabar šalyje veikia centralizuotos ir necentralizuotos sirenos. Centralizuotas sirenas nuotoliniu būdu gali aktyvuoti tuo metu budintys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) darbuotojai, o už necentralizuotų sirenų įjungimą atsakingi paskirti savivaldybių atstovai.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai ragina neskubėti normalizuoti santykių su Kinija, atskirti tai nuo bendradarbiavimo su Taivanu. Po uždaro komiteto posėdžio jo pirmininkas Remigijus Motuzas teigė, kad užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nuo šiol Seimo narius informuos apie kiekvienas derybas su Kinija ir Taivanu. Komitete taip pat sutarta, kad diplomatinių santykių su Pekinu atkūrimas ir ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimas turi būti atskiri procesai. Pats K. Budrys teigė parlamentarams paaiškinęs diplomatinių konsultacijų eigą ir paneigęs viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie esą Taivanui iškeltus reikalavimus pakeisti atstovybės Lietuvoje pavadinimą. Ministras taip pat patvirtino, kad ketvirtadienį ministerijoje vyks darbinis susitikimas su Lietuvoje viešinčiais Kinijos diplomatais. Jis pabrėžė, jog tai tik vienas iš daugelio diplomatinių konsultacijų etapų. Trečiadienį su Lietuvoje viešinčiais Kinijos diplomatais susitiko laikinoji Seimo narių grupė.

Seimo Žmogaus teisių komitetas, atsižvelgęs į parlamento teisininkų ir Vyriausybės išvadas, siūlo nepritarti socialdemokratės Birutės Vėsaitės inicijuotam projektui, reglamentuojančiam šeimos planavimą, nėštumo nutraukimą, motinystę ir lytinį švietimą. Vietoje atskiro įstatymo komitetas siūlo Vyriausybei kompleksiškai įvertinti reprodukcinės sveikatos reguliavimo poreikį ir parengti galiojančių teisės aktų pakeitimus. Komiteto pirmininko Lauryno Šedvydžio teigimu, naujų pasiūlymų tikimasi sulaukti iki Seimo pavasario sesijos. Parlamento teisininkai projektą įvertino kaip nenuoseklų ir neišbaigtą, o Vyriausybė pažymėjo, kad dauguma siūlomų nuostatų jau įtvirtintos galiojančiuose teisės aktuose.

Siekdama mažinti biudžete numatytų išlaidų augimą, Finansų ministerija siūlo iki kitų metų kovo parengti veiksmų planą dėl valstybinių įstaigų veiklos peržiūros, automatinio išlaidų indeksavimo, tarp jų – pensijų, darbo užmokesčio švietimo darbuotojams didinimo. Tai numatyta Finansų ministerijos projekte, kuris turėjo būti pristatytas trečiadienio Vyriausybės pasitarime, tačiau klausimas buvo nukeltas į kitą savaitę – nepasitenkinimas kilo dėl numatomo įpareigojimo peržiūrėti pensijų indeksavimo tempus. Registruotame plane Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūloma iki kovo mėnesio parengti planą dėl įstatymuose užprogramuoto pensijų indeksavimo dydžio, užtikrinant fiskalinės drausmės laikymąsi. SADM turėtų parengti ir pateikti įstatymo pakeitimus, kuriais būtų keičiami valstybės įsipareigojimai dėl kasmetinio pensijų didinimo. Tuo metu Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) turėtų parengti projektus, kurie reglamentuoja pedagoginių, mokslo bei studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio nustatymą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu turėtų parengti įstatymo projektą, kuriuo nuo 2028 m. sausio būtų numatytas mažesnis metinis privalomojo sveikatos draudimo įmokų už valstybės draudžiamus asmenis padidėjimas, taip pat atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Vyriausybei taip pat siūloma pavesti peržiūrėti viešųjų ministerijoms pavaldžių įstaigų veiklą ir funkcijas, tokiu būdu nuo 2028 m. sutaupant ne mažiau kaip 10 proc. valstybės biudžeto lėšų. Be to, iki kovo turėtų būti nustatyta, kurios valstybės įstaigos yra nebeaktualios, perteklinės ir kurių funkcijos dubliuojasi, pasiūlyti jų atsisakyti, įvertinti neefektyviai vykdomas funkcijas. Taip pat bent 10 proc. turėtų būti sumažintas pareigybių šiose institucijose skaičius. Įvertinus, kaip optimizuoti viešų įstaigų tinklą, ministerijoms reikėtų pateikti siūlymus dėl jų reorganizavimo, panaikinimo ar teisinės formos pakeitimo, nustatyti numatomą sutaupyti biudžeto lėšų sumą. Ministerijos taip pat turėtų inventorizuoti šių įstaigų turtą ir parengti planą, kokio turto reikėtų atsisakyti, parduoti ar jį išnuomoti.

Finansų ministerija registravo siūlymą didinti loterijų organizatoriams taikomą mokestį nuo 18 iki 20 proc., o azartinių lošimų organizatoriams įvesti progresinį tarifą, kuris didžiausioms bendrųjų lošimų pajamų dalims siektų 36 proc. Tai numato siūlomi Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimai. Pagal siūlomą tvarką, lošimų organizatorių bendrųjų lošimų pajamų daliai iki 3 mln. eurų būtų taikomas 22 proc. tarifas, pajamų daliai nuo 3 iki 5 mln. eurų – 29 proc., o 5 mln. eurų viršijančiai daliai – 36 proc. Didesnis tarifas būtų taikomas tik atitinkamą pajamų ribą viršijančiai daliai. Taip pat siūloma keisti mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Lošimų organizatoriai mokestį kas ketvirtį mokėtų kaip tarpinį, o pasibaigus kalendoriniams metams jį perskaičiuotų pagal bendras metines pajamas. Loterijų organizatoriams būtų taikomas ketvirtinis mokestinis laikotarpis. Numatoma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2027 m. liepos 1 d. Lošimų organizatoriams naujoji tvarka būtų taikoma apskaičiuojant mokestį už 2027 m. trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius bei vėlesnius laikotarpius. Šis projektas yra dalis platesnio mokestinių pakeitimų paketo, kurį šiuo metu svarsto valdančiosios koalicijos taryba.

Finansų ministerija siūlo beveik dvigubai didinti akcizą saldintiems gėrimams – priklausomai nuo cukraus kiekio, iki 14 arba 40 eurų už hektolitrą. Tai numato naujausios registruotos Akcizų įstatymo pataisos. Nuo šių metų galiojantis cukraus mokestis numato, kad, kai cukraus kiekis 100 mililitrų gėrimo viršija 2,5 gramus, taikomas 7,4 eurų arba 21 euro tarifas už produkto hektolitrą, diferencijuojant pagal cukraus kiekį. Siūloma, kad didesnis tarifas būtų taikomas neatsižvelgiant į tai, ar gėrimo sudėtyje yra saldiklių. Numatoma, kad skystiems gėrimų koncentratams būtų taikomas 105 eurų už produkto hektolitrą akcizo tarifas, kitais atvejais – 2 eurų tarifas. Pokyčiams pritarus Seime, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų liepos. Pokyčiai svarstomi ieškant papildomų pajamų šaltinių į biudžetą, kurio deficitas artimiausiais metais turėtų viršyti europinius limitus. Finansų ministras Taurimas Valys anksčiau teigė, kad padidinus cukraus mokestį tai galėtų atnešti apie 19–24 mln. eurų papildomų pajamų per metus.

Verslo organizacijos ragino valdančiuosius atsisakyti svarstomų mokestinių pakeitimų ir pirmiausia ieškoti galimybių taupyti viešajame sektoriuje. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, verslui ir visuomenei neapibrėžtumą kelia valdžios signalai apie galimą naują mokesčių didinimą, nors anksčiau buvo žadėta jų nebekelti. Anot jo, pastaruoju metu siunčiami signalai apie galimą mokesčių didinimą kelia nesaugumo jausmą, nes verslas nežino, kokių sprendimų gali sulaukti. LVK prezidentas taip pat teigė matantis pasimetimą valdžioje, kai mokestiniai klausimai svarstomi uždaruose posėdžiuose, o galutiniai sprendimai verslui gali būti pateikti jau susidūrus su jų pasekmėmis. Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipė dėmesį, kad mokesčių didinimas nebūtinai reiškia didesnes valstybės biudžeto pajamas. Kaip pavyzdį jis pateikė akcizų surinkimą – pasak jo, dėl šio mokesčio pakeitimų šiemet negauta 54 mln. eurų, kurių buvo tikėtasi. Asociacijos „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas savo ruožtu teigė, kad valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti ekonomikos augimui ir produktyvumo didinimui, o ne papildomų pajamų paieškai didinant mokesčius.

Energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ paskelbė jos valdomos bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovo ir dviejų nepriklausomų valdybos narių atrankas. Bendrovė teigia, kad formuojant naująją ESO vadovybę siekiama užtikrinti strateginės priežiūros ir kasdienės veiklos valdymo suderinamumą, aiškias atsakomybes už sprendimų įgyvendinimą bei nuoseklų tinklo atsparumo ir patikimumo didinimą. Nepriklausomi valdybos nariai bus renkami naujai ketverių metų kadencijai finansų valdymo bei klientų patirties ir operacijų kompetencijų srityse. Kandidatų paiešką ir atranką padės vykdyti tarptautinė vadovų paieškos agentūra „Pedersen & Partners“. ESO valdybą sudaro šeši nariai – du nepriklausomi nariai, du akcininko atstovai ir po vieną valstybės tarnautoją bei darbuotojų atstovą. Akcininko atstovų, valstybės tarnautojo ir darbuotojų atstovo parinkimo procedūros bus inicijuotos artimiausiu metu. Pokyčiai ESO vadovybėje vyksta po šių metų rugpjūtį Lietuvą nusiaubusios rekordinės audros, kai atsistatydino tuometis vadovas Renaldas Radvila. Kartu su juo nuo rugsėjo 30 dienos atsistatydino ir įmonės valdyba.

Su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderinta infliacija metinė infliacija spalį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, siekė 6,1 proc., rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Vidutinė metinė infliacija spalį sudarė 4,7 proc., tuo metu apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) – 5,1 proc. Metinė suderinta infliacija pagal VKI sudarė 6,7 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo benzino, dyzelino, šilumos energijos, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, medienos, įskaitant granules ir briketus, kitų asmeninių transporto priemonių degalų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, cigarečių, elektros energijos, spiritinių gėrimų ir likerių kainų padidėjimas. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis spalį, palyginti su rugsėju, sudarė 0,1 proc., apskaičiuotas pagal VKI – 0,2 proc.

Teismas išnagrinėjo partijos „Nemuno aušra“ ir jos narių skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pripažintų įstatymų pažeidimų. Sprendimas byloje bus skelbiamas gruodžio 9 d. „Aušriečiai“ ginčija rugpjūtį VRK priimtą sprendimą, kuriuo konstatuota, kad 2024 m. Seimo ir prezidento rinkimų politinės kampanijos metu priimant pinigus iš neteisėtų finansavimo šaltinių „Nemuno aušra“, partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis, kiti partijos nariai šiurkščiai pažeidė įstatymą. Komisija priėjo išvados, kad politinė kampanija buvo finansuojama juridinių asmenų aukomis bei per trečiuosius asmenis, o tai laikytina šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu.

Disponavimu vaikų pornografija kaltinamam ir laikinai nuo pareigų nušalintam kunigui Ryšardui Peciunui vėl nepavyko duoti parodymų jo bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau apklausta kita kaltinamoji. Barbara Leščevska. Ji savo kaltę toliau neigia, tačiau paaiškino visas aplinkybes dėl visų jai pareikštų kaltinimų ir mano, kad aiškiai išdėstė savo poziciją. Kunigo parodymų teismas ketina klausytis penktadienį.

Abu Dabyje baigėsi antroji JAV tarpininkaujamų Ukrainos ir Rusijos derybų diena. Ukrainos delegacijos Abu Dabyje vadovas ir Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Rustemas Umerovas pasibaigus susitikimui pareiškė, kad laukia dar daug sunkaus darbo, tačiau išlieka galimybių derybas tęsti. Taip pat skelbiama apie pasiektą susitarimą dėl Rusijos ir Ukrainos apsikeitimo belaisviais. R. Umerovo teigimu, per trišales Ukrainos, JAV ir Rusijos derybas buvo aptarti taikos ir pokarinio atstatymo klausimai. Pirmiausia būtina užbaigti karą ir suteikti Ukrainai saugumo garantijas, pabrėžė jis. R. Umerovas padėkojo JAV už aktyvų vaidmenį organizuojant ir rengiant derybas, ypač pabrėždamas asmeninį JAV pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio indėlį. Šaltinio Ukrainos delegacijoje teigimu, JAV tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos antrąją dieną truko dvi valandas, o joms pasibaigus prasidėjo susitikimas, kuriame dalyvavo europiečiai, ukrainiečiai ir Jungtinės Valstijos. J. Kushneris ir S. Witkoffas ketvirtadienį vyks į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o vėliau keliaus į Dubliną, kur informuos Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie derybų rezultatus.

Šimtai Jungtinės Karalystės, Airijos ir Italijos mokyklų elektroniniu paštu sulaukė melagingų grasinimų susprogdinti bombą. Italijos pareigūnai visoje šalyje evakavo maždaug 300 mokyklų, o Jungtinės Karalystės ir Airijos policija paragino mokytojus neevakuoti mokyklų, nes šie pranešimai laikomi melagingais. Grasinimų sulaukė mokyklos Škotijoje, Šiaurės Airijoje ir Airijoje. Škotijos policija pareiškime nurodė, kad nors šie pranešimai „kelia nerimą“, nėra „jokių požymių, kad jie keltų realią grėsmę“. Šiaurės Airijos policija taip pat pareiškė, kad šį atvejį „laiko melagingu pavojaus pranešimu“, po to, kai daugiau kaip 300 regiono mokyklų buvo išsiųsti elektroniniai laiškai su grasinimais. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškime nurodė, kad nėra jokių duomenų apie „konkretų pavojų“ šalies mokykloms, o grasinimais veikiausiai siekiama „sukelti nerimą ir susirūpinimą“. Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi savo ruožtu teigė, kad kalbėti apie koordinuotus veiksmus, susijusius su šiais incidentais, dar per anksti, nes „vyksta virtinė incidentų, kurie gali būti susiję su kitų veiksmų mėgdžiojimu“.

Turkijoje vykstančioje klimato konferencijoje COP31 Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas griežtai sukritikavo naftos ir dujų pramonės lobistus ir paragino pasaulio lyderius atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro. Vis dėlto didelių proveržių COP31 derybose, kurios tęsis iki lapkričio 20 d., nesitikima, nes valstybės susiduria su naftos kainų šoku, o geopolitinę įtampą didina JAV karas su Iranu ir Rusijos karas Ukrainoje. Nors 2023 m. valstybės pirmą kartą susitarė pradėti atsisakyti iškastinio kuro, kuris yra pagrindinis klimato kaitos veiksnys, per kasmetines COP konferencijas joms sunkiai sekasi siekti šio tikslo. Nuo 2017 m., kai pradėjo eiti pareigas, kovą su klimato kaita vienu svarbiausių savo veiklos prioritetų laikantis A. Guterresas šioje COP konferencijoje dalyvauja paskutinį kartą, nes gruodį baigsis jo kadencija. COP31 rengiančios Turkijos iniciatyva siekiama paspartinti transporto, pastatų ir pramonės elektrifikaciją. Keliamas tikslas iki 2035 m. elektros dalį pasauliniame energijos suvartojime padidinti iki 35 proc.