Iki šiol skelbta, kad partneriai sutaria dėl dviejų vadinamųjų „nuodėmių mokesčių“ – didesnio saldintų gėrimų, azartinių lošimų apmokestinimo.
Numatoma, jog nuo kitų metų pakeltas cukraus mokestis galėtų atnešti apie 19–24 mln. eurų papildomų pajamų, azartinių lošimų apmokestinimas – apie 36 mln. eurų.
Tačiau, kas dar yra ant derybų stalo – neaišku. Dukart – praėjusią savaitę ir antradienį – posėdžiavusi valdančiosios daugumos darbo grupė neatskleidė, dėl kokių papildomų mokestinių pakeitimų ar lengvatų naikinimo yra sutarta. Tvirtino, jog pirmiau darbo rezultatus pristatys koalicinei tarybai.
Aistros ir kivirčai dėl kitų metų biudžeto: pinigų taškymas prives prie mokesčių didinimo
Apie siūlymus dėl pensijų indeksavimo tikina anksčiau nieko nekalbėję
Partnerių diskusijas dėl galimų mokestinių pakeitimų veikiausiai papildys dar vienas klausimas – trečiadienį Vyriausybė pasitarime ketino svarstyti Finansų ministerijos parengtą taupymo planą, kuriame atitinkamos ministerijos būtų įpareigotos imtis išlaidų mažinimo.
Susiję straipsniai
Dokumente – įpareigojimas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) peržiūrėti kasmetinius pensijų indeksavimo tempus. Jeigu Ministrų kabinetas tokiai iniciatyvai pritartų, SADM tektų iki kitų metų kovo parengti planą dėl nekasmetinio pensijų indeksavimo. Kitaip tariant, siūloma, kad pensijos būtų indeksuojamos rečiau, o ne kasmet, kaip yra dabar.
Tiesa, Finansų ministerijos parengtas protokolo projektas buvo išbrauktas iš pasitarimo darbotvarkės. Kaip prieš koalicinės tarybos posėdį sakė finansų ministras Taurimas Valys – kadangi nebuvo socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, šis projektas atidėtas.
Klausiami apie tokią iniciatyvą, mažieji koalicijos partneriai neslėpė nuostabos ir į Finansų ministerijos siūlymą reagavo ironiškai.
„Eilinė kakofonija ir tiek. Labai keista ypatingai iš socialdemokratų matyti pasiūlymą, liečiantį pensijas. Bet noriu tikėti, kad, vėlgi, tai buvo galbūt klaida“, – žurnalistams sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius.
„Manau, finansų ministras pirmiau turi pasitikrinti, ar jis tokiam sprendimui turėtų palaikymą savo frakcijoje“, – mestelėjo jis, abejodamas, kad „socdemai“ sutiks su tokia iniciatyva.
Valstietė Aušrinė Norkienė savo ruožtu tikino, kad jos atstovaujama frakcija nepritartų pensijų indeksavimo tvarkos pakeitimams.
„Gal leisiu sau pajuokauti – niekas nebestebina iš Finansų ministerijos siūlymų. Iš tikrųjų, tai jų nėra, tai jie atsiranda. Aptarsime, tai jų matymas, Vyriausybės matymas“, – dėstė ji.
Ir V. Sinkevičius, ir A. Norkienė tvirtino – tokie siūlymai koalicijos partneriams yra naujiena.
Savo ruožtu T. Valys tvirtina, esą „nėra temų, kurių nėra palietę“ koalicijos partnerių diskusijose.
„Ieškome visų galimybių, kurios mums padėtų pasiekti norimų rezultatų. Jeigu yra galimybės, bent teorinės, kažkur sutaupyti, mes jų ir ieškome, svarstome“, – apie taupymo planą kalbėjo ministras.
„Faktas, kad jis buvo išimtas, taip pat rodo, kad mes neturime bendro sutarimo“, – pripažino T. Valys.
Seime tęsiasi biudžeto svarstymas
Poreikis kalbėti apie papildomas valstybės biudžeto įplaukas atsirado po to, kai finansų ministras Taurimas Valys pateikė Seimui kitų metų biudžeto projektą. Jame numatomas valdžios sektoriaus deficitas – pažeidžiantis Mastrichto kriterijų ir siekiantis 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP. Kitąmet, prognozuojama, valstybės skola sieks 48,2 proc. BVP.
Tiesa, praėjusį penktadienį Valstybės kontrolė pateikė savo vertinimą ir įspėjo, kad deficitas kitąmet gali būti dar didesnis ir siekti 5 proc. BVP, o 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP.
Nesilaikant fiskalinės drausmės, Europos Sąjunga (ES) Lietuvai galėtų pradėti pažeidimo procedūrą.
Dėl numatomo valdžios sektoriaus deficito pasipiktinimą reiškė ne tik opozicija, bet ir mažieji koalicijos partneriai. Jie taip pat neslėpė nepasitenkinimo, jog nebuvo įtraukti į diskusijas dėl biudžeto projekto, tebežeria kritiką finansų ministrui dėl jo kompetencijų stokos.
Biudžeto derybų kontekste – valstiečių ultimatumas
Svarstymus dėl biudžeto paaštrino ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos keliama sąlyga koalicijos partneriams.
Po paskutinio koalicinės tarybos posėdžio europarlamentaras Aurelijus Veryga tiesiai pareiškė – jo vedamos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narių balsams už biudžetą didelę įtaką darys tai, ar į Seimo darbotvarkę grįš klausimas dėl patariamojo referendumo šeimos sąvokos klausimu.
„Mes priminėme, kad mums iki biudžeto priėmimo labai svarbu, kad salėje atsidurtų klausimas dėl patariamojo referendumo dėl šeimos klausimų. Tai vienas iš valstiečiams esminių klausimų. Ne po to, kaip yra kai kieno pasakyta, bet iki (biudžeto priėmimo – Lrytas). Nes tai mus irgi bus tam tikras ženklas, kaip mes turime elgtis, mums tai yra svarbus klausimas“, – spalį kalbėjo A. Veryga, nenorėdamas partijos keliamos sąlygos vadinti nei ultimatumu, nei politiniu turgumi.
Politikas apkaltino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininką Julių Sabatauską sąmoningai stabdant referendumo iniciatyvą. Pastarasis, kalbėdamas portalui Delfi, referendumo idėją vadino nesąmone, o LVŽS ultimatumą – šantažu.
Panašiai į tai reagavo ir socialdemokratų lyderiai. Premjeras Mindaugas Sinkevičius praėjusią savaitę teigė, kad tokia valstiečių pozicija jam nėra priimtina.
Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas „Žinių radijui“ teigė manantis, kad dabar patariamajam referendumui dėl šeimos sampratos išvis nėra tinkamas laikas.