„Manau, kad Karinės oro pajėgos reagavo tinkamai. Apie skrendantį bepilotį orlaivį, tai yra droną, buvome informuoti iš Baltarusijos pusės. Reagavome atitinkamai“, – trečiadienį po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio žurnalistams teigė M. Sinkevičius.
Premjeras pabrėžė, kad, nepaisant nesėkmingų bandymų neutralizuoti bepilotį orlaivį, atsakingos tarnybos veikė laiku, o nustatyti reagavimo algoritmai suveikė.
„Manau, kad pareigūnai tinkamai atliko savo darbą, kaip ir NATO oro policijos misijos pilotai, kurie bandė likviduoti, deja, nesėkmingai, skraidantį objektą. Reakcija buvo laiku, nors ir nesėkminga. Bet aš manau, kad algoritmai suveikė“, – akcentavo Vyriausybės vadovas.
Pamatykite vaizdus: gyventojas Kaune sako užfiksavęs droną ir naikintuvus
Vyko pagal naują algoritmą
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas taip pat tikino, kad naktį įvykusių incidentų metu naujasis gyventojų perspėjimo algoritmas veikė tinkamai. Pasak jo, informaciją apie Baltarusijos teritorijoje skridusius objektus Lietuva gavo ne tik iš kaimyninės šalies, bet ir iš savo radarų.
„Šios nakties incidentas vyko pagal naują algoritmą. Matome, kad jis suveikė tiksliai. Turėjome kelias indikacijas, tai reiškia – radarų duomenis. Kai kalbame apie Šiaurės Lietuvos kampą ir Baltarusijos teritorijoje skrendančius objektus, tai buvo pranešimas iš Baltarusijos, o detekciją atliko ir mūsų radarai“, – sakė R. Kaunas.
Ministro teigimu, gavus šią informaciją, Vilniaus ir Utenos apskrityse buvo aktyvuoti geltonieji perspėjimai, o NATO naikintuvai buvo pasirengę vykdyti oro gynybos misiją.
Susiję straipsniai
R. Kaunas taip pat pažymėjo, kad NATO pilotai kontroliavo situaciją, vizualiai identifikavo bepilotį orlaivį ir priėmė sprendimus dėl tolesnių veiksmų. Jų pasekmes, pasak ministro, įvertins kariuomenė.
„Mūsų diegiami nauji radarai ir naujos detekcijos priemonės padeda matyti tiksliau, daugiau ir reaguoti greičiau“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras.
Premjeras pavedė VRM tobulinti priedangų prieinamumą
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad po trečiadienio nakties dronų incidentų gyventojų perspėjimo apie oro pavojų sistema suveikė tinkamai. Vis dėlto, pasak premjero, būtina sparčiau spręsti priedangų prieinamumo problemas, jų atrakinimą automatizuojant. Tai padaryti jis pavedė Vidaus reikalų ministerijai (VRM).
Po bandymo numušti droną – pirmieji vaizdai iš Biržų r., kur rastos raketos nuolaužos
„Atsakingų pareigūnų vertinimu, pranešimai ir pranešimų gavimas apie pavojų ir grėsmės pobūdį ar „geltona“, ar „raudona“ suveikė tinkamai. (…) Vis tiktai turime daryti pažangą daug operatyviau ir tas yra pavesta atlikti VRM, tai susiję su priedangomis. Raktinis žodis yra „vieningas spyna“. Akivaizdu, kad situacija, kuri įvyko vakar, tai yra šiąnakt, ji gali kartotis ir natūralu, kad esant raudonam pavojui turi būti užtikrinta visuomenei galimybę patekti ir rasti saugią vietą, saugią priedangą, jeigu to neįmanoma turėti savo asmeniniame būste“, – trečiadienį po Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio žurnalistams teigė M. Sinkevičius.
Pasak M. Sinkevičiaus, iš ministerijos bus laukiama technologinių sprendimų, kurie leistų automatizuoti priedangų atrakinimą pavojaus atveju.
„Ne kartą esame jau kalbėję apie tai, kad priedangos, nors jos yra, bet raktų saugojimas, jų atrakinimas vidury nakties yra komplikuotas. Todėl norime, reikalaujame technologinio sprendimo, kad atsiradus raudonam pavojui, suveiktų automatinis priedangų atrakinimas su tam tikrais technologiniais sprendimais“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
„Suveiktų vieninga spyna – nebūtų taip, kad konkretus asmuo su raktu turėtų atvykti, kadangi tai yra minučių klausimas“, – pabrėžė jis.
Tikisi, kad postūmį pavyks pasiekti kitąmet
M. Sinkevičiaus teigimu, VRM pavesta iki lapkričio pabaigos pateikti konkrečius sprendimus, kuriais priedangos galėtų būti atrakinamas automatiškai. Šiam tikslui, anot premjero, bus numatytas papildomas finansavimas.
„Pavesta iki lapkričio pabaigos pateikti sprendimus, kaip tas bus padaryta ir vėliau imsimės realizavimo“, – sakė M. Sinkevičius.
„Aš norėčiau, kad kaip įmanoma greičiau (pavyktų įgyvendinti – ELTA). Finansavimas tam bus numatytas. Kai kurios savivaldybės rodo lyderystę, jau imasi pačios įvairių iniciatyvų. Bet sutarėme visi, kad kad tai neturėtų būti pavienių iniciatyvų, atskirų savivaldybių lyderystės klausimas, o tai turi būti labai aiškiai sucentralizuota. Ir aš noriu tikėti, kad postūmį pamatysime jau 2027 metais“, – teigė Vyriausybės vadovas.
Šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 6 645 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. žmonių – 57 proc. šalies gyventojų.
Sprendimas centralizuoti sirenų valdymą
M. Sinkevičiaus teigimu, Lietuvos teritoriją dengia daugiau kaip 1 tūkst. sirenų. Dalies jų aktyvavimą valdo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), o kitą – savivaldybės.
Anot Vyriausybės vadovo, siekiant vieningo valdymo mechanizmo, nuspręsta sirenų valdymą centralizuoti.
„Priimtas sprendimas per 2027 metus centralizuoti sirenų valdymą, tą uždavinį padedant PAGD. Ką tai reikštų? Tai reikštų, kad iš vienos vietos būtų galima suaktyvuoti garsines sirenas atskirose mūsų valstybės teritorijose centralizuotai“, – pranešė premjeras.
Šiuo metu Lietuvoje veikia centralizuotos ir necentralizuotos sirenos. Centralizuotas sirenas nuotoliniu būdu gali aktyvuoti tuo metu budintys PAGD darbuotojai, o už necentralizuotų sirenų įjungimą atsakingi paskirti savivaldybių atstovai.
R. Vaikšnoras: NATO naikintuvo raketa saugiai nusileido ant žemės, dėl kitos vyksta tyrimas
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad trečiadienio naktį į oro erdvės pažeidimus reagavęs NATO naikintuvas su raketa saugiai nusileido ant žemės. Pasak jo, vienos paleistos raketos nuolaužos rastos Biržų rajone, o dėl kitos raketos daugiau detalių neatskleidžiama, nes vyksta tyrimas.
„Orlaivis su raketa saugiai nusileido ant žemės. Ir dabar jau yra tos šalies, kuri vykdė oro gynybos misiją, reikalas išsiaiškinti, kas atsitiko su ja“, – trečiadienį po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio žurnalistams sakė R. Vaikšnoras.
Kariuomenės vadas taip pat patvirtino, kad vienos paleistos raketos nuolaužos jau rastos, tačiau ši raketa taikinio neneutralizavo.
„Vienos nuolaužos yra rastos, kuri buvo iššauta ir nepataikė arba dėl kažkokių priežasčių neneutralizavo taikinio“, – teigė generolas.
Paklaustas, ar gali patvirtinti, kad kita raketa nebuvo paleista, R. Vaikšnoras teigė negalintis atskleisti daugiau detalių, nes vyksta tyrimas.
„Negaliu dabar jau nieko pasakyti, nes tyrimas vyksta ir čia jau tos šalies, kurios naikintuvai vykdė misiją, reikalas atlikti tyrimą. Žinau visuomenės norą žinoti viską, kiekvieną detalę, bet yra jautrių klausimų, apie kuriuos negaliu šnekėti“, – pabrėžė kariuomenės vadas.
Kaip skelbta, trečiadienio naktį vienoje po kitos Pietų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos savivaldybių skelbta galimo oro pavojaus grėsmė. Raudoni įspėjimai buvo išsiųsti Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonų bei Panevėžio miesto gyventojams, o Radviliškio, Ukmergės, Anykščių, Kupiškio ir Pakruojo rajonų – geltoni.
Tikėtino oro pavojaus grėsmė skelbta Kėdainių ir Prienų rajonuose, Kauno mieste ir rajone, Marijampolės apskrityje bei Druskininkų ir Lazdijų rajonuose Alytaus apskrityje.
Iš viso regione buvo fiksuoti 4 dronai, dešimtys balionų atžymų. Vienas dronas, tikėtina nukrypęs nuo kurso dėl Rusijos naudojamų elektroninės kovos priemonių, praskrido Lietuvos teritoriją. Iš pradžių jo nebuvo galima naikinti dėl jo skrydžio virš urbanizuotos teritorijos, vėliau du bandymai jį neutralizuoti buvo nesėkmingi.
Viena į objektą paleista raketa nepataikė ir nukrito Biržų rajone. Šioje vietoje įvestas planas „Skydas“.