„Visi mes buvome vieningos nuomonės, kad iš tikrųjų nereikėtų tų procesų skubinti. Sutarėme, kad užsienio reikalų ministras tiek prieš kiekvienas derybas, tiek po kiekvienų derybų su Taivanu ir Kinijos Liaudies Respublika informuos Seimo URK“, – trečiadienį žurnalistams teigė R. Motuzas.
Pasak jo, posėdyje taip pat sutarta, kad santykių su Kinija normalizavimas ir ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimas turi būti vertinami kaip du atskiri procesai.
„Šiandien sutarėme, kad turi būti atskirti du takeliai. Kaip pažymėta mūsų Vyriausybės programoje, yra siekiama atkurti diplomatinius santykius. Tačiau šiandien buvo atkreiptas dėmesys, kad atkuriant diplomatinius santykius nereikia suartėti politiškai“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.
Karšti politinių oponentų debatai: kas eskaluoja Taivano temą?
Savo ruožtu Seimo URK vicepirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis kritikavo Užsienio reikalų ministerijos (URM) veiksmus dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo, teigdamas, kad ministras prieš imdamasis tokių iniciatyvų turėjo konsultuotis su parlamentarais.
„Mes buvome nustebę, kad buvome apeiti šiuo klausimu. Visas komitetas išreiškė nesupratimą. Mes paprašėme nuo šiol informuoti apie kiekvieną žingsnį, kurio imasi pats K. Budrys“, – teigė Ž. Pavilionis.
Jo vertinimu, Lietuva neturėtų skubėti normalizuoti santykių su Pekinu, kol išlieka Kinijos keliamos saugumo ir ekonominės grėsmės.
„Kur mes skubame? Kodėl mes patys sau užsidedame tuos kvailus terminus iki Naujųjų metų kažką čia padaryti, nusiklaupti ant kelių Kinijai, kai patys matome, kad grėsmė didėja? Neskubėkime“, – kalbėjo konservatorius.
Susiję straipsniai
Panašios pozicijos laikosi ir jo frakcijos kolega Emanuelis Zingeris. Parlamentaras įspėjo, kad santykių su Kinija atkūrimas neturėtų būti vertinamas vien kaip diplomatinis formalumas.
„Mes kalbamės su potencialia valstybe, kuri yra papildomas Trojos arklys šalia Rusijos mūsų vidaus politikoje. Ji turi šimtus būdų, kaip paveikti Lietuvos visuomenę iš vidaus“, – teigė E. Zingeris.
Pasak jo, prieš priimdama sprendimus dėl santykių su Pekinu, Lietuva turėtų įvertinti Kinijos paramą Rusijai ir jos įtaką Vakarų valstybėms.
„Mes iš esmės kalbame apie vieną iš pagrindinių veiksnių, kurio tikslas – sugriauti Vakarų demokratinių šalių vienybę“, – sakė parlamentaras.
Tuo metu Ž. Pavilionis pabrėžė, kad Lietuva pirmiausia turėtų siekti konkrečių ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu rezultatų, įskaitant susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir didesnes investicijas, o ne kelti atstovybės pavadinimo keitimo klausimą.
„Tai yra Kinijos reikalavimas, tai yra Kinijos bomba, kuri metama į mūsų santykius su Taivanu“, – teigė jis.
„Mes norime, kad kuo greičiau būtų padarytas susitarimas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Mūsų verslas, šiuo metu veikiantis Taivane, moka mokesčius dvigubai“, – pridūrė konservatorius.
E. Zingeris taip pat laikosi pozicijos, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimo keisti nereikia, o ekonominius ryšius būtina stiprinti.
„Dėl Taivano mes nieko neturime keisti ir turime siekti platesnių ekonominių santykių. Šitas dalykas yra įmanomas, jeigu mūsų verslai papildomai pajudės į Taivano pusę“, – akcentavo jis.
R. Motuzas pripažino, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimą apsunkina politinės diskusijos tiek Lietuvoje, tiek Taivane.
„Šiandien mes Seimo URK mažai kalbame apie užsienio politiką, tikrai kalbame apie vidaus politiką: pozicija, opozicija – kas nutekino, kas pasakė ir panašiai“, – sakė jis.
Pasak Seimo URK pirmininko, Taivane šį klausimą taip pat veikia artėjantys lapkričio 28 d. rinkimai, todėl greito sprendimo tikėtis nereikėtų.
„Šiandien niekas neskubina ir nesako, kad tą klausimą reikia išspręsti rytoj ar poryt. Kaip sakiau, tie du takeliai yra atskiri – Taivanas ir Kinija“, – pabrėžė R. Motuzas.
Parlamentarų susitikimas su Kinijos diplomatais – neoficialus
Seimo URK pirmininkas taip pat patvirtino, kad trečiadienį numatytas dalies parlamentarų susitikimas su Kinijos diplomatais nėra oficialios vizito programos dalis.
Kaip skelbta anksčiau, Seimo grupės „Už diplomatinių santykių su Kinija atkūrimą“ nariai su Kinijos atstovais ketina susitikti trečiadienį, o oficialus URM susitikimas su diplomatais numatytas ketvirtadienį.
„Mes nelaikome to (dalies parlamentarų susitikimo su Kinijos atstovais – ELTA) oficialiu susitikimu. Tai yra tos grupės iniciatyva ir jis nėra įtrauktas į oficialią vizito programą“, – teigė R. Motuzas.
Pasak jo, nors parlamentarai turi teisę susitikti su užsienio valstybių atstovais, dabartinėmis aplinkybėmis tokie susitikimai nėra tikslingi. Vis dėlto jis pabrėžė, kad pagrindinis Kinijos diplomatų derybų partneris Lietuvoje išlieka URM.
„Tai yra tęsinys tų derybų, kurios vasaros pradžioje vyko Kinijoje“, – aiškino komiteto pirmininkas.
Tuo metu Ž. Pavilionis kritikavo parlamentarų iniciatyvą atskirai susitikti su Kinijos diplomatais, teigdamas, kad tokie veiksmai gali skaldyti Lietuvos užsienio politikos poziciją.
„Kalbant apie tų fanatų iniciatyvas, mes visi pasipiktinome. Nes tai yra skaldymas, kurį Kinija daro“, – sakė jis.
ELTA primena, kad, portalo „Delfi“ žiniomis, rugsėjo 24 d. URM atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą, kuriame paragino Taivaną pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą iki spalio 1 d.
Skelbiama, kad mainais už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei siūlyta pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų bei pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija Lietuvai pritaikė diplomatinius ir ekonominius ribojimus. Dabartinės Vyriausybės programoje numatyta siekti normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija.