„2027 metų trečią–ketvirtą mėnesį mes turėsime prototipą ir nuo to prototipo jau turėsime atspirties tašką, kiek dar mums reikia padaryti, kad galėtume sujungti visas detekcijos priemones į vieną sistemą“, – LRT televizijai trečiadienį teigė R. Kaunas.
„Mes nešnekame tik apie radarus. Mes šnekame ir apie akustinius sensorius, kurie yra diegiami Lietuvoje, ir apie kameras, kurias mes turime Lietuvoje, ir apie elektronines žvalgybos priemones, kurias mes turime Lietuvoje. Viskas turi sueiti į vieną sistemą. Kai tai pasiekiame, lygiagrečiai kuriame galimybę panaudoti kinetinius sprendimus. Tačiau dabar įvardinti, kad tuos kinetinius sprendimus mes galėsime panaudoti 2027 metų vidury, pabaigoje ar (esant – ELTA) kitai datai – nespekuliuokime“, – akcentavo jis.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paskelbtam valstybės užsakymui sukurti integruotą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą paraiškas pateikė 19 įmonių. Iš jų 12 pateikė pirminius pasiūlymus, o 3–4 įmonės, pasak ministro, turi realius, apčiuopiamus prototipus.
Susiję straipsniai
„Sutartį mes pasirašysime, tikiuosi, dar šiais metais ir iki kitų metų, sakykime, trečio–ketvirto mėnesio, aš reikalauju, kad būtų prototipai, kuriuos kariuomenė galėtų pradėti testuoti realiai“, – sakė KAM vadovas.
ELTA primena, kad Lietuvoje kuriama integruota antidroninė sistema, kuri sujungtų skirtingas oro erdvės stebėjimo ir dronų naikinimo priemones. R. Kaunas teigė, kad sistema turėtų būti sukurta iki 2027 m. pabaigos, tačiau tikimasi darbus užbaigti bent pusmečiu anksčiau.
Pernai lapkritį Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, jog Lietuva per trejus metus privalo sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtrauktos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Viešojo saugumo tarnyba (VST).