Pasak šalies diplomatijos vadovo, tokius pareiškimus jis išgirdo trečiadienį vykusiame uždarame Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje. Ir tai, anot K. Budrio, kelia nerimą, mat, jo įsitikinimu, atstovybės buvimas ar nebuvimas nėra susijęs su Pekino keliamų grėsmių intensyvumu.
Tokie ministro pareiškimai – priešingi tam, ką prieš porą metų kalbėjo tuometis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Su pastaruoju K. Budrys dirbo ne vienerius metus – buvo VSD direktoriaus D. Jauniškio pavaduotojas.
2024-ųjų rudenį, kai po rinkimų socialdemokratai formavo Gintauto Palucko Vyriausybę ir prakalbo apie siekius normalizuoti dvišalius santykius su Kinija, interviu Eltai D. Jauniškis teigė, kad tokie pasikeitimai keltų papildomų saugumo iššūkių.
Slaptas URM spaudimas Taivanui sulaukė opozicijos akibrokšto: reikalauja skubaus posėdžio
Anot jo, jeigu Lietuva ir Kinija vėl apsikeistų ambasadoriais, tai atrištų rankas Pekinui užsiimti aktyvesne žvalgybine veikla, kuri dėl žemesnio diplomatinio atstovavimo yra apribota.
2024 m. žvalgybos grėsmių vertinime teigta, kad Kinijos žvalgyba turi ribotas galimybes veikti Lietuvoje, nes yra reikšmingai sumažėję diplomatinės atstovybės pajėgumai.
Susiję straipsniai
„Be jokios abejonės, su ambasados statuso grįžimu automatiškai atsiranda tam tikros galimybės ir tada automatiškai suintensyvėja ta žvalgybinė veikla. Aš prognozuočiau, kad ji būtų atnaujinta ir turėtume daug daugiau darbo. Atsirastų dar viena valstybė, kurią reikėtų labai stipriai stebėti, kas vyksta“, – tuomet laidoje „ELTA kampas“ sakė D. Jauniškis.
Vis tik, K. Budrys kalba priešingai – anot jo, Kinija kelia atitinkamas grėsmes Lietuvai ir Europai, tačiau tai nėra susiję su tuo, ar Vilniuje yra Pekino diplomatinė atstovybė.
Buvęs žvalgybininkas kalbėjo, kad Kinija kelia Lietuvai kontržvalgybinius, ekonominio saugumo iššūkius, Pekinas įgalina ir Rusijos gynybos pramonę.
„Tą visą grėsmių sąrašą, aš esu įsitikinęs, pasirengę ir įsivertinę dėl jo sutartume. Tą reikėtų pasidaryti – ypač po vakarykštės Užsienio reikalų komitete vykusios diskusijos ir po išreikštos (...) nuostatos, kad diplomatinės atstovybės neturėjimas leidžia Lietuvai būti saugesne“, – aiškino jis.
„Man tikrai toks teiginys sukėlė nerimą, kuriam buvo pritarta ir šiek tiek plačiau iš reakcijų, nes tai yra iliuzija. Šiuo laikotarpiu, per 5 metus, kol mes neturime diplomatinės atstovybės, mūsų ekonominės priklausomybės yra išaugusios, mums grėsmės atskirose srityse yra išaugusios ir nereikia sieti diplomatinės atstovybės buvimo ar nebuvimo su tuo, koks yra grėsmių intensyvumas“, – pabrėžė K. Budrys.
„Jos galbūt yra paskatinamos ar pamažinamos viename nedideliame laukelyje, bet mes esame veikiami plačiai“, – pridūrė Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.
Apie VSD ataskaitose skelbiamus Kinijos keliamus pavojus Lietuvai ketvirtadienį K. Budrio teiravosi Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji pastebėjo, kad Pekinas įvardijamas kaip grėsmė ir naujausiuose žvalgybos vertinimuose.
„Ten Kinija minima kaip valstybė, burianti nedraugiškų šalių Vakarų valstybėms koaliciją, kaip konkreti grėsmė – grėsmė Lietuvai, grėsmė Europos Sąjungos valstybėms, kaip strateginė Rusijos sąjungininkė“, – liberalų frakcijos susitikimo su K. Budriu metu kalbėjo politikė.
„Kaip jūs vertinate dabartinį procesą? Suartėjimo su Kinija procesą, tokio viešo aiškinimosi ir, šiaip jau, antausių su Taivanu procesą? Ir ar nėra taip, kad Lietuva tyčia ar netyčia atsidūrė tokioje kryžkelėje, kur renkasi tarp demokratinio ir nedemokratinio bloko ir eina pavojingu keliu?“ – šalies diplomatijai vadovaujančio ministro teiravosi V. Čmilytė-Nielsen.
K. Budrys nesutiko, kad Lietuva esą atsidūrė kryžkelėje tarp demokratinio ir nedemokratinio blokų.
Kalbėdamas apie siekį turėti Kinijos diplomatinę atstovybę Lietuvoje, ministras taip pat pasidžiaugė, jog esama vis mažiau kvestionuojančių šį poreikį.
„Buvo per daug riebiai užpjauta (suprantu kodėl – dėl vidaus politikos), kad mums išvis diplomatinė atstovybė nei mums reikalinga, suprask. Atkreipsiu dėmesį, kad pastangos vėl turėti diplomatinę atstovybę Vilniuje iš Lietuvos Respublikos buvo nuolatinės, nepertraukiamos nuo 2021 m. – įskaitant 2020–2024 m Vyriausybės laikotarpį“, – aiškino jis.
„Aš nematau, kad mes būtume kryžkelėje, kaip jūs įvardijote, kad mes turime dabar neišsprendžiamą dilemą, arba – arba. Aš manau, kad reikia išnaudoti visus diplomatijos įrankius iki galo, įsivertinti, kas prieš mus yra. Ir tą tikiuosi, kad padarysime. Tą norime padaryti konstruktyviai, kalbėdamiesi ir sunkesnėmis temomis“, – sakė jis, kalbėdamas apie kontaktus su Taivano ir Kinijos pusėmis.
Kaip skelbta, pastarąją savaitę K. Budriui tenka aiškintis dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie tai, jog URM atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą, kuriame paragino Taivaną pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą iki spalio 1 d. Apie tai pranešė portalas Delfi.
Skelbiama, kad mainais už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei siūlyta pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų bei pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
Pats ministras neneigė su Taivano puse vykstančių pokalbių, tačiau atmetė teiginius, esą ministerija darė spaudimą atstovybei keisti pavadinimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė žinojęs apie ministerijos pokalbius su taivaniečių atstovais dėl atstovybės pervadinimo. Tačiau jis sakė, kad pavadinimo keitimo klausimas nėra užsienio politikos darbotvarkės „pirmajame dešimtuke“.
Taivano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo po kruopščių derybų susitarė abi vyriausybės ir planų jį keisti nėra.
Taivaniečių atstovybė Vilniuje duris atvėrė 2021 m. pabaigoje. Po šio sprendimo Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Dabartinė Vyriausybė savo programoje įsipareigojo normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.