ELTA glaustai: pagalbinio apvaisinimo pataisos, Kinijos diplomatai Lietuvoje, energijos kainų prognozės

Tuo metu Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba gavo naują skundą dėl premjero Mindaugo Sinkevičiaus disertacijos.

Verslo aktualijose – besitęsiančios diskusijos dėl „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimo, nuo sausio prognozuojamas elektros ir dujų brangimas bei šilumos tiekėjų prognozės, kad šilumos kainos jau pasiekė aukščiausią lygį.

Užsienio aktualijose – Rusijos prezidento pareiškimas po susitikimo su JAV pasiuntiniais, Vašingtone netoli Baltųjų rūmų pašauti penki žmonės, „Nvidia“ vadovo atsistatydinimas ir nauji „Starshield“ ryšio ribojimai Ukrainoje.

Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas. Jomis išplečiamas šių paslaugų prieinamumas nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims. Parlamentarai taip pat pritarė siūlymui leisti vienišoms vaisingoms moterims pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis savo lėšomis. Prieš balsavimą liberalai Seime surengė tuščių kūdikių vežimėlių akciją, kuria siekė atkreipti dėmesį į šių paslaugų prieinamumo problemas. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, priėmus pataisas Lietuvoje kasmet galėtų gimti 500–600 kūdikių daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino įstatymo priėmimą, teigdamas šiuo klausimu besilaikantis liberalių nuostatų. Šalies vadovas neatmetė galimybės įstatymą ateityje tobulinti.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai susitiko su Lietuvoje viešinčiais Kinijos diplomatais. Kaip nurodė URM, susitikimo metu aptartos galimybės atkurti diplomatinį atstovavimą, sutarta ateityje tęsti konsultacijas. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad susitikimas su Kinijos diplomatais nėra išskirtinis ir jo metu nebus priimami jokie sprendimai.

Esą šiuo metu svarstomi įvairūs diplomatinių santykių atkūrimo variantai, o nuo susitikimo rezultatų priklausys tolesni veiksmai. Tuo metu jaunieji konservatoriai, liberalai ir krikdemai Vilniuje surengė du protestus prieš Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo keitimą. Jaunimo organizacijų atstovų teigimu, siekdama normalizuoti santykius su Kinija, Lietuva neturėtų atsisakyti vertybinės užsienio politikos ir leisti Pekinui diktuoti bendradarbiavimo su Taivanu sąlygų.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba gavo naują skundą dėl galimų pažeidimų rengiant premjero Mindaugo Sinkevičiaus disertaciją. Kontrolierės Redos Cimmperman teigimu, šiuo metu skundas vertinamas, o nusprendus pradėti tyrimą, sprendimas turėtų būti priimtas per 30 dienų. Esant sudėtingoms aplinkybėms, šis terminas gali būti pratęstas du kartus po keturis mėnesius. Tarnyba neatskleidžia, kas pateikė skundą. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Etikos komisija anksčiau premjero disertacijoje nustatė akademinio rašymo, citavimo ir šaltinių priskyrimo pažeidimų, įskaitant plagiato atvejus. Vyriausybės vadovas įpareigotas ištaisyti darbą per pusmetį.

Leidykla „Obuolys“ ketina išleisti nacistinės Vokietijos diktatoriaus Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ kritinį leidimą lietuvių kalba. Nurodoma, kad 800 puslapių riboto tiražo leidinyje A. Hitlerio tekstą lydės daugiau kaip 1 500 istorinių išnašų, komentarų ir paaiškinimų, kuriuos parengė žymus lenkų istorikas ir politologas prof. Eugeniuszas Cezary Krolis. Specialiai lietuviškam leidimui įžangą parašė istorikas dr. Arūnas Bubnys, taip pat prižiūrėjęs vertimo istorinį tikslumą. „Mein Kampf“ leidimą sukritikavęs filosofas Gintautas Mažeikis sako, kad Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, šios knygos pasirodymu Lietuvoje gali pasinaudoti Kremliaus propaganda.

Pasipiktinimą išreiškė Izraelio ambasada Lietuvoje – ji ragina leidyklą persvarstyti sprendimą, kuris esą žeidžia Holokausto aukų atminimą. Leidykla „Obuolys“ tikina, kad šiuo leidiniu siekiama ne skleisti nacistinę ideologiją, o ugdyti visuomenės atsparumą propagandai.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius nepalaikytų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos vaistams naikinimo. Anot jo, didesnis mokestinis tarifas vaistams turėtų reikšmingą poveikį visuomenei. Ieškant papildomų pajamų į biudžetą, galimybes peržiūrėti kai kurias lengvatas trečiadienį aptarė koalicijos taryba, tačiau sutarimo šiuo klausimu nerasta. Apie tai, kad nepritartų lengvatos vaistams naikinimui, kalbėjo ir demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius, „valstiečių“ pirmininkas Aurelijus Veryga. Tiesa, anot premjero, sprendžiant dėl lengvatų taikymo „taškas nėra padėtas“, bus vertinami skirtingi scenarijai. Siekiant papildyti biudžeto pajamas, valdantieji sutarė dėl kai kurių mokestinių pakeitimų – azartinių lošimų, cukraus mokesčio, alkoholio ir tabako akcizų pokyčių, naujo viršpelnio apmokestinimo schemos, kuri bus taikoma energetikos sektoriuje veikiančioms įmonėms.

Šilumos kainos Lietuvoje greičiausiai jau pasiekė aukščiausią lygį, teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius. Jis prognozuoja, kad artimiausiais žiemos mėnesiais didesnio kainų augimo neturėtų būti. Anot asociacijos vadovo, biokuro kainos rinkose per paskutinius du aukcionus reikšmingai mažėjo, taip pat nesitikima ir didesnio gamtinių dujų kainų augimo. Kalbėdamas apie pirmąsias gyventojų šildymo išlaidas, V. Lukoševičius pažymėjo, kad jos buvo palyginti nedidelės dėl šilto spalio ir trumpo šildymo laikotarpio.

Vis dėlto šilumos kainų augimą gyventojai labiau pajus sulaukę lapkričio sąskaitų. Šilumos kainos skirtingose savivaldybėse taip pat reikšmingai skiriasi. Anot V. Lukoševičiaus, didžiuosiuose ir vidutinio dydžio miestuose, kur vartotojų tankis yra didesnis, šilumos kainos yra mažiausios. Tuo metu aukščiausios kainos vyrauja mažesnėse savivaldybėse, kuriose vis dar naudojama daugiau gamtinių dujų. Tarp vienas didžiausių šilumos kainų turinčių vietovių LŠTA prezidentas įvardijo Nemenčinę, Birštoną bei Trakus. Tuo metu mažesnės šilumos kainos būdingos Utenai, Tauragei, Jonavai ir Šiauliams.

Finansų ministras Taurimas Valys sakė, kad naftos koncerno „Orlen“ įmonės apmokestinimo klausimą aptarė su Lenkijos kolega ir laukia jo vizijos dėl to, kaip kaimynai vertintų galimybes analogišką viršpelnio mokestį taikyti ir Lietuvoje. „Orlen“ yra Lenkijos valstybinė bendrovė, lenkai nusprendė jai pritaikyti 60 proc. viršpelnio mokestį. Pasak Lietuvos finansų ministro, iki šiol vieningo sprendimo dėl mokesčio taikymo nepavyko priimti todėl, kad išsiskyrė ministrų nuomonės – užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mokestį siūlo vertinti itin atsargiai dėl galimo poveikio santykiams su Lenkija. Parengti viršpelnio mokesčio schemą, kuri būtų taikoma Lietuvos energetikos sektoriaus bendrovėms, sutarė koalicinė taryba, valdantiesiems ieškant būdų didinti biudžeto pajamas. Finansų ministro teigimu, pirminiai skaičiavimai rodė, kad mokestis galėtų atnešti apie 50 mln. eurų, tačiau šie skaičiai gali būti didesni, be to, diskutuojama dėl to, kur papildomos lėšos galėtų būti nukreiptos bei kokiu laikotarpiu mokestį taikyti.

Politikai turi skirtingų nuomonių dėl naftos koncerno „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimo. Vienos iš valdančiųjų partijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga mano, kad pajamos iš viršpelnio mokesčio galėtų būti panaudotos degalų akcizų mažinimui, taip sumažinant kuro kainų spaudimą gyventojams be poveikio valstybės biudžetui. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas mano, kad išvengiant įtampos su Lenkija, dalis „Orlen“ viršpelnio galėtų būti tiesiogiai nukreipta į naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose modernizaciją.

Visuomeninio tiekimo tarifus nustatanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad nuo sausio elektra daliai gyventojų turėtų brangti 23 proc. – 5,5 centais iki 29,5 centų už kilovatvalandę (kWh), gamtinės dujos – 38–46 proc. priklausomai nuo to, kuriai grupei vartotojas priklauso. Visuomeninio tiekimo kainas VERT turėtų tvirtinti posėdyje lapkričio pabaigoje, jos galios pusmetį – nuo kitų metų sausio iki liepos. Visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ elektros kainos taikomos pažeidžiamiems vartotojams – tiems, kurie gauna socialinę paramą, asmenims su negalia, taip pat mažiau nei 1 tūkst. kWh elektros per metus suvartojantiems gyventojams. Pažeidžiamiems vartotojams, VERT prognoze, elektros kaina turėtų augti maždaug 27,5 proc. – 5,5 cento iki 25,5 centų už kWh.

Vyriausybės sprendimu, šiems vartotojams kainos sumažinamos pasitelkiant 2022–2023 m. energijos kainų krizės metu elektros gamintojų gautų pajamų perviršio lėšas. Tuo metu gamtinių dujų kaina pirmos grupės vartotojams, sunaudojantiems iki 300 kubinių metrų dujų per metus, turėtų augti 38,7 proc. iki 1,29 euro už kubinį metrą (nuo šios liepos – 93 centai). Antros grupės vartotojams, kurie dujomis šildosi namus ir jų per metus sunaudoja daugiau nei 300 kubinių metrų, kaina už kubinį metrą turėtų augti 46,4 proc. – iki 1,01 euro (69 centai). Numatoma, kad pastovioji kainos dalis nekis – kaip ir dabar, sieks 3,99 eurus per mėnesį. Energetikos ministras Lukas Savickas teigė, kad Vyriausybė jau priėmė sprendimus dėl mažesnės visuomeninės elektros kainos pažeidžiamiems vartotojams, kurių skaičius kitąmet sieks apie 300 tūkst., taip pat numatoma pagalba verslui.

Teisėsauga sulaikė penkis asmenis, siejamus su galimai cigarečių kontrabanda oro balionais užsiėmusiu nusikalstamu susivienijimu. Tarp policijos ir prokurorų operacijos metu sučiuptų įtariamųjų yra minėto susivienijimo vadovai, organizatoriai, kurie, kaip įtariama, veikė Alytaus, Druskininkų, Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybių teritorijose. Sulaikyti asmenys įtariami kontrabanda, neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas leido suprasti, kad Maskva nesileis į kompromisus dėl savo griežtų reikalavimų karui Ukrainoje užbaigti. Tačiau per Kremliuje vykusį susitikimą su JAV pasiuntiniais jis pasiūlė trumpalaikes paliaubas viename svarbiame pafrontės mieste. V. Putinas pasiūlė surengti vadinamąją „humanitarinę misiją“ pafrontės Kostiantynivkos mieste, kuriame, pasak jo, vis dar gyvena apie 400–500 civilių. Rusija vasarą paskelbė užėmusi šį miestą, tačiau Ukraina tvirtina, kad kovos dėl jo kontrolės tebevyksta. Rusijos prezidentas pareiškė neketinantis švelninti savo teritorinių reikalavimų dėl Ukrainos regionų, kuriuos Rusija teigia aneksavusi, kontrolės.

Jis taip pat atmetė galimybę sutikti su užsienio taikdarių dislokavimu Ukrainoje ir pareiškė, kad tai reikštų „karo tęsimą“. Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas atvyko į Maskvą po dvi dienas Abu Dabyje trukusių derybų, per kurias buvo ieškoma būdų užbaigti didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. V. Putino komentarai, panašu, išsklaidė viltis, kad susitarimas dėl karo užbaigimo jau gali būti ranka pasiekiamas.

JAV sostinės Vašingtono populiariame rajone, netoli Baltųjų rūmų, buvo pašauti penki žmonės, pranešė pareigūnai. Skelbiama, kad incidentas įvyko sporto klube. Apie šaudymus pranešta Logano aikštės (Logan Circle) rajone, maždaug už 1,6 km nuo Baltųjų rūmų. Policija paragino žmones vengti 15-osios gatvės atkarpos ties 1500-uoju kvartalu. Netoli įvykio vietos esančiose mokyklose buvo įvestas saugumo režimas – mokiniams ir darbuotojams nurodyta likti pastatuose. Per didelio masto policijos operaciją taip pat buvo užblokuotos aplinkinės gatvės.

Lustų gamintojos „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas ketvirtadienį atsistatydino iš pareigų. Šio žingsnio jis ėmėsi po to, kai trečiadienio vakarą pasirodė pranešimų apie antrą jo nesantuokinį romaną. Vienos didžiausių pasaulio bendrovių vienas įkūrėjų jau anksčiau prisipažino turėjęs nesantuokinį romaną, tačiau neatskleidė, su kuo. JAV žiniasklaida pranešė, kad jo partnerė buvo moteris, įtariama šnipinėjusi Kinijai.

Pasirodžius pranešimams apie antrąjį J. Huango romaną „Nvidia“ akcijos per naktinę prekybą atpigo 8 proc. Teigiama, kad šįkart jo partnerė buvo vadovaujamas pareigas „Nvidia“ einanti ir tiesiogiai J. Huangui pavaldi darbuotoja. Po to, kai savaitgalį J. Huangas prisipažino turėjęs pirmąjį romaną, bendrovės akcijos atpigo beveik 14 proc., o jos rinkos vertė sumažėjo daugiau kaip 600 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė laikinąja generaline direktore paskyrė Colette Kress, iki šiol ėjusią vykdomosios viceprezidentės ir finansų direktorės pareigas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad šalies kariuomenė susiduria su naujais sistemingais palydovinio interneto „Starshield“ apribojimais. Elono Musko bendrovės „SpaceX“ teikiamas ryšys atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant komunikaciją fronte. Pasak V. Zelenskio, „Starshield“ sistemos neveikia judant didesniu nei 161 km/val. greičiu. Šie apribojimai labai apsunkina gerokai didesniu greičiu skrendančių Rusijos reaktyvinių dronų perėmimą, sakė prezidentas. Ukraina pirmą kartą apie „Starshield“ naudojimo problemas pranešė praėjusį mėnesį, po V. Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo ginčo dėl JAV ir Rusijos susitarimo dėl dyzelino tiekimo. D. Trumpas ir E. Muskas neigė esantys atsakingi už ankstesnius ryšio sutrikimus, tačiau vėliau E. Muskas apkaltino Ukrainą netinkamai naudojant „SpaceX“ palydovinio interneto paslaugą „Starlink“ kariniais tikslais. Galiausiai visos šalys pranešė, kad prieiga prie paslaugos visiškai atkurta.