Pokalbyje taip pat dalyvavo Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergs ir Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad nuspėjamas Ukrainos finansavimas yra Europos saugumo ir bendros atsakomybės klausimas. Pasak jo, visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės turi prisidėti prie Ukrainos finansinių poreikių tenkinimo.
„Lietuva rems visus sprendimus, kuriais užtikrinamas pakankamas, nuspėjamas ir tvarus Ukrainos finansavimas tiek 2027 metais, tiek pagal kitą daugiametę finansinę perspektyvą“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Susiję straipsniai
Prezidento teigimu, siūlomas 100 mlrd. eurų Ukrainos rezervas yra minimali būtina suma, kurią reikėtų išsaugoti Ukrainos atstatymo poreikiams ir su stojimu į ES susijusioms reformoms finansuoti.
„Būtina užtikrinti, kad ir ateityje parama Ukrainai nebūtų mažinama“, – teigė prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad su Ukrainai suteikta paskola susijusios išlaidos, įskaitant palūkanų mokėjimo įsipareigojimus, turėtų būti padengiamos papildomai prie numatyto 100 mlrd. eurų rezervo.
G. Nausėda palankiai įvertino Europos Komisijos planus pateikti pasiūlymą dėl Ukrainos finansavimo 2027 metais. Pasak jo, šis pasiūlymas turėtų sudaryti sąlygas susitarimą pasiekti iki šių metų pabaigos.
Prezidentas: derybose dėl taikos Ukrainoje pirmiausia turi būti užtikrinti Ukrainos saugumo interesai
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Dubline, Europos politinės bendrijos (EPC) viršūnių susitikimo paraštėse Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Andy Burnhamo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio surengtame susitikime Ukrainos paramos klausimais, pabrėžė, kad Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas negali tapti derybų objektu, o Kyjivas neturi būti spaudžiamas sutikti su teritorinėmis nuolaidomis.
G. Nausėdos teigimu, teisinga ir tvari taika turi būti grindžiama Ukrainos sąlygomis, patikimomis saugumo garantijomis ir galimybe derėtis iš stiprios pozicijos. Tam, anot jo, būtina toliau didinti spaudimą Rusijai ir užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainos gynybai.
Prezidentas taip pat priminė Lietuvos įsipareigojimą iki 2034 m. kasmet skirti Ukrainos saugumo ir karinei paramai ne mažiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet Lietuvos parama turėtų siekti apie 228,5 mln. eurų.
Šalies vadovas patvirtino ir Lietuvos pasirengimą prisidėti prie Norinčiųjų koalicijos pastangų užtikrinti Ukrainos saugumą. Lietuvos karininkas jau tarnauja operaciniame štabe, o kariai pasirengę prisidėti prie sausumos operacijų, inžinerijos, oro gynybos, mokymo ir jūrų saugumo veiklų.
Prezidentas G. Nausėda lapkričio 11–13 dienomis su darbo vizitu lankosi Dubline, kur dalyvauja Europos politinės bendrijos (EPC) viršūnių susitikime. Vizito metu jis taip pat susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu.