„Mes dedame vertybes aukščiau už bet kokius kitus pinigus ar ekonominius dalykus. (...) Vertybiškai mums atrodo, kad turėtume ginti mažesnes šalis, kurios yra puolamos tokių didelių režimų“, – ketvirtadienį Eltai teigė JKL valdybos narys Matas Merkelis.
Anot jo, piketu siekiama atkreipti valdančiųjų, užsienio reikalų ministro bei prezidento dėmesį į jaunimo poziciją dėl Lietuvos užsienio politikos krypties.
„Niekada trumpalaikiai kažkokie dalykai nėra svarbiau už savo valstybės veiklos ir užsienio politikos pricipus“, – akcentavo M. Merkelis.
Ž. Pavilionis: „Tai yra didžiausia grėsmė mūsų saugumui“
Savo ruožtu LLJ biuro narys Kirilas Kochaninas teigė, kad Lietuva neturėtų leisti Pekinui diktuoti bendradarbiavimo su Taivanu sąlygų.
„Jeigu jūs norite palaikyti draugiškus santykius su demokratine valstybe (...), tai palaikykite tuos draugiškus santykius, nereikia leisti autokratinei valstybei diktuoti savo sąlygų, kaip bendradarbiauti“, – Eltai sakė K. Kochaninas.
Susiję straipsniai
Pasak jo, siekis atkurti santykius su Kinija nedera su Lietuvos deklaruojama vertybine užsienio politika, ypač atsižvelgiant į Pekino paramą Rusijai.
„Jeigu mūsų prioritetas yra pragmatizmas, kodėl mes atsisakome santykių su Maskva, su Minsku? Kuo Pekinas skiriasi nuo šių šalių?“ – piketo metu klausė LLJ atstovas.
Nepriklausomybės aikštėje, prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, surengtame pikete taip pat dalyvavo opozicijai priklausantys Seimo nariai.
Opozicijos kritika
Konservatorius Žygimantas Pavilionis tikino, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimas tėra viena iš Pekino siekio didinti savo įtaką Lietuvoje išraiškų. Parlamentaras taip pat negailėjo kritikos užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui.
„Man milžiniška gėda dėl K. Budrio, kuris savo rankomis, būdamas žvalgybininku, kuris puikiai žino, apie ką mes visi kalbame, perdavė Kinijos esminį reikalavimą – laisvai šaliai atsisakyti savo identiteto“, – pikete teigė Ž. Pavilionis.
Piketo metu Eltai komentuodamas jaunimo įsitraukimą į politinę veiklą, konservatorius teigė besitikintis, kad jaunoji karta aktyviau dalyvaus priimant valstybės ateičiai svarbius sprendimus.
„Šitie žmonės, kurie čia susirinko, yra išskirtiniai, nes daugybė žmonių nemėgsta politikos. Ir dar noriu pabrėžti, kad jie nepriklausomi nuo tų partijų, jie šalia veikia ir nepriklausomai“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Pasak parlamentaro, būtent jaunajai kartai teks gyventi su šiandien priimamų politinių sprendimų pasekmėmis.
Savo ruožtu liberalas Simonas Gentvilas pabrėžė, kad iniciatyvos normalizuoti diplomatinius santykius su Lietuva turėtų imtis pati Kinija.
„Mes suprantame, kad pasaulis ne visur yra demokratiškas, ir mūsų žinia yra Kinijai – grįžkite, atstatykite diplomatinius santykius, mes savo pozicijos nekeičiame“, – sakė S. Gentvilas.
Anot parlamentaro, Lietuva neturėtų nusileisti autoritarinių valstybių spaudimui demokratinių partnerių sąskaita.
Tuo metu liberalas Simonas Kairys akcentavo Lietuvos užsienio politikos tęstinumo svarbą, ypač artėjant šalies pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
„Užsienio politikoje du dalykai yra svarbiausi – tai yra tęstinumas ir naratyvai. (...) Kova už laisvę yra amžina. Ji nėra pavaldi kadencijoms ir kitiems panašiems dalykams“, – teigė S. Kairys.
Kaip skelbė ELTA, diskusijos dėl Taivano atstovybės pervadinimo atsinaujino portalui „Delfi“ pranešus, kad rugsėjį Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą, kuriame paragino Taivaną pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą iki spalio 1 d.
Skelbiama, kad mainais už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei siūlyta pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų bei pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
Užsienio reikalų ministras K. Budrys neneigė su Taivano puse vykstančių pokalbių, tačiau atmetė teiginius esą ministerija darė spaudimą atstovybei keisti pavadinimą.
Lietuvoje trečiadienį ir ketvirtadienį lankosi Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai ir misijos prie ES diplomatai.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Dabartiniame Vyriausybės programos projekte numatyta normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose ES valstybėse narėse.
Mindaugas Sinkevičius yra išreiškęs lūkestį, kad jo vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytą tikslą užsienio reikalų ministrui pavyks pasiekti dar iki šalies pirmininkavimo ES Tarybai.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)Liberalų sąjūdisTaivanas
Rodyti daugiau žymių