„Tai yra vienas iš susitikimų, kuris skiriasi nuo kitų tuo, kad apie jį buvo paskelbta viešai“, – ketvirtadienį LRT televizijoje kalbėjo ministras.
Pasak jo, susitikimo metu aptartos sąlygos, kuriomis būtų galima taisyti dvišalius santykius.
„Įvairios sąlygos yra formuluojamos, matomi variantai, kas galėtų būti, kokie privalumai, trūkumai ir panašiai. Aš nieko šitoj vietoj negaliu nei paneigti, nei patvirtinti“, – teigė ministras.
Taivano atstovybės klausimas tapo rimtu išbandymu: politinė stovykla pasidalijusi į dvi dalis
Paklaustas, ar viena iš Kinijos keliamų sąlygų yra Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo keitimas, ministras konkrečiai neatsakė. Jis teigė, kad Kinijos pusė pristato savo požiūrį į 2021 m. įvykius ir galimus santykių ateities scenarijus.
„Tikrai nereiškia, kad viena pusė užsirašinėja, nueina namo daryti darbų, o kita pusė tiktai sąlygas kelia. Tai diplomatija tam ir yra“, – pažymėjo K. Budrys.
Anot jo, Lietuva taip pat pateikė savo reikalavimus dėl Lietuvos interesų pažeidimų, tarptautinių konvencijų ir laisvosios prekybos taisyklių nesilaikymo.
Ministras taip pat pažymėjo, kad Kinijos keliamos grėsmės Lietuvai per pastaruosius penkerius metus išaugo.
Susiję straipsniai
„Grėsmės išaugo (…): ekonominio saugumo srityje, priklausomybių srityje, politinėje srityje, karinėje saugumo srityje“, – sakė jis.
K. Budrys pripažino, kad diplomatinės atstovybės gali būti naudojamos kaip priedanga žvalgybinei veiklai, tačiau pabrėžė, kad kylančias rizikas reikia valdyti, o ne vengti diplomatinių santykių.
Paklaustas apie prezidento Gitano Nausėdos ir premjero Mindaugo Sinkevičiaus lūkesčius normalizuoti santykius su Kinija iki metų pabaigos, ministras teigė neturintis tokio įsipareigojimo.
„Tokio kontrakto aš neturiu, kad arba iki tos dienos, arba...“, – sakė jis.
Ministras taip pat pažymėjo, kad santykių su Kinija ir Taivanu klausimas nėra pagrindinis Lietuvos užsienio politikos prioritetas.
ELTA primena, kad Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo po to, kai 2021 m. pabaigoje Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė.
Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dabartiniame Vyriausybės programos projekte numatyta normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose ES valstybėse narėse.