Oficialiai „daržove“ popieriuose paverstas žmogus teismo psichiatrų atliktoje ekspertizėje netikėtai demonstruoja sveiką protą, o valstybės institucijos, užuot tyrusios galimą dešimčių tūkstančių eurų išviliojimą iš valstybės biudžeto, slepiasi po asmens duomenų apsaugos skydu.
Iš geros širdies priglaudė po savo stogu
Dviejų vyrų keliai susikirto prieš kelis dešimtmečius. Gyvenimas juos suvedė 2006-aisiais. Vaidotas Z. tuo metu turėjo stambų ūkį, augino avis, laikė sportinius žirgus. Pamatęs skurstantį kaimyną, pasiūlė jam užsiėmimą ir pagalbą.
Iš esmės keičiant negalios nustatymo modelį, A. Sysas nerimauja – neliks aiškių neįgalumo nustatymo kriterijų
„Aš, kadangi ūkininkas, 15-tas rajone buvau, 2006 metais jį pasisamdžiau paganyt pas mane avis. Žinojau, kad kaimynas sunkiau vaikšto, po nelaimės prieš dešimtį metų, kai bandė kartis. Pažeisti buvo nervai, tad eidamas jis šlubčiojo.
Kadangi aš gyvenu dideliam name, pas mane 13 kambarių, jis pas mane apsigyveno, paganė tas avis gal mėnesį, ir paprašė jį ilgam priimti po savo stogu. Na, kadangi vietos pas mane daug, o mačiau, kad jo šeima visa sunkiai gyvena, skurdžiai, tai iš geros širdies ir priėmiau jį“.
Susiję straipsniai
Netrukus naujasis gyventojas pateikė nemalonų siurprizą. Pasak Vaidoto Z., pardavus sportinį žirgą, A.K. pasisavino gautus pinigus ir dingo.
„2007 m. aš pardaviau žirgą ir jis iš manęs pavogė tuos pinigus. Pavogė ir prapuolė. Aš jį susiradau po dviejų savaičių, bet jis jau nebeturėjo tų pinigų. Buvau sugalvojęs parašyt pareiškimą, perduoti policijai visą tą, bet aš vis tiek žinojau, kad nieko jis neturi ir nieko negali man grąžinti, suprantat. „Nu, gerai, – sakau, – padėsi malkų paskaldyt, gal, – sakau, – žolės papjausi, dar kažką“. Taip ir sutarėme.“
2008 metais A. K. panoro susitvarkyti neįgalumo dokumentus, kad gautų stabilias pajamas ir galėtų grąžinti skolą.
„2008 metais jis man sako: „Gal tu gali man paskolint pinigų, aš noriu grupę susitvarkyti.“ Aš nieko blogo nepagalvojęs sutikau. Paskolinau jam 2 tūkst. litų. Jis man ir žadėjo, kad susitvarkys grupę, grąžins skolą už žirgo pinigus, kuriuos pavogė. Prisipažino jis man tada tą padaręs.
Kai paskolinau jam pinigus, jis man ir sako: „Gal tu mane gali nuvežti į Kėdainius?“ Nuvežiau aš jį pas gydytoją. Palydėjau iki kabineto. Nuėjo jis į kabinetą su tais pinigais, grįžo jau be jų. Vėliau ėjo pas kitus gydytojus, darė testus psichiatrinius kažkokius. Ir jisai gavo grupę. Globą, kuri buvo mokama 800 litų, ir grupę – 220 litų. Vienu žodžiu, daugiau kaip 1000 litų gavo tų pinigų kiekvieną mėnesį.“
Po vienu stogu gyveno 12 metų
Nuo to laiko A. K. ūkininko namuose pragyveno net 12 metų. Jo buitis buvo visiškai aprūpinta, o santykiai priminė šeimyninius. Tai patvirtino ir ūkininko žmona: „Vyrui jo pagailo ir iš geros širdies jis kaimyną parsivežė į namus. Kaimynas buvo kaip šeimos narys, kartais pakūrendavo krosnį, bet jokių darbų nedirbo ūkyje dėl savo silpnos sveikatos. Papildomai, kas mėnesį, jis paduodavo 500 litų už gyvenimą namuose, t. y. už maistą, už drabužių skalbimą.“
Tai, kad A. K. ilgus metus saugiai ir oriai gyveno ūkininko sodyboje, teisme patvirtino visa eilė kaimynų ir pažįstamų.
Liudytoja M. K. teisme teigė: „A.K. gyveno pas Vaidotą Z., nes buvo niekam nereikalingas daugiau. Kaimynas jo pasigailėjo, parsivedė į savo namus. A. K. ten labai ilgai tikrai buvo, gal 10 metų kažkur pastoviai gyveno.“
Liudytojas D. K. patvirtino, ir kad Vaidotas Z. šiam padėjo susitvarkyti pašalpas.
„A. K. susitvarkė dokumentus dėl pašalpų tik Vaidoto Z. dėka, kadangi jis savo giminaičiams nebuvo reikalingas, niekas nei jo lankydavo, nei pas jį važiuodavo. Kai sutvarkė pašalpą, A. K. liko gyventi pas Vaidotą Z. Gyveno jų prižiūrimas, apskalbiamas, pamaitinamas ir šiltai sėdėjo nupraustas visas.“
Pats A. K. teisme taip pat neneigė šio etapo buvimo ir net sakė, kad tuomet viskas jam buvę gerai: „Sutarėm, kad Vaidotas Z. manimi rūpinsis, tai jam atidaviau banko kortelę. Banko kortelę ir dokumentus atidaviau savo valia. Pas jį buvo saugiau, nes aš nesutariau su svainiu. Jokių mokesčių nemokėjau gyvendamas pas Vaidotą Z., jis mane išlaikė.“
Idilė baigėsi, kai A. K. gyvenime vėl ėmė dominuoti alkoholis. Pasak Vaidoto Z., maždaug 2017 m. situacija tapo nebepakeliama: „Pradėjo jis tada stipriai gerti. Kad ir sunkiai eidavo, bet nueidavo keturis kilometrus iki parduotuvės butelį nusipirkti. Galiausiai mano žmona nebeištvėrė ir pasakė: „Arba nustok gerti, arba pasiimk savo bonkas ir važiuok į tą savo landynę. Kai jau baigsi gerti, paskambink, parsivešime tave.“ Tai taip ir buvo, kad jis vieną mėnesį išvažiavęs pragėrė, po to grįžo, vėl išvažiavo, vėl grįžo ir galiausiai pasakė, kad lieka ten ir pas mus jau nebegrįš.“
Ir nors A. K. iš Vaidoto Z. namų išsikraustė, tačiau ryšys nenutrūko – jis ir toliau prašė Vaidoto Z. pagalbos jį vis kažkur nuvežti, o šis padėdavo jam apsipirkti, susitvarkyti reikalus. Tačiau tuo pat metu į areną įžengė A. K. artimieji.
Giminaičiai atsibudo ir iškvietė televiziją, paskui padavė į teismą
Ramybė baigėsi, kai po daugelio metų nesidomėjimo dėde į situaciją įsikišo jo sesuo bei dukterėčia.
2022 m. sausio pradžioje į kaimą buvo iškviesta televizijos laida „TV Pagalba“, o netrukus teisėsaugą pasiekė A. K. vardu pasirašytas pareiškimas, esą, Vaidotas Z. iš jo neteisėtais būdais išviliojo daugiau kaip 50 tūkstančių eurų.
Ūkininkas Vaidotas Z. buvo apkaltintas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: didelės vertės svetimo turto (net 52 888,23 Eur) pasisavinimu (BK 183 str. 2 d.), neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimu (BK 215 str. 1 d.) ir dokumentų pagrobimu ar neteisėtu laikymu (BK 302 str. 1 d.).
A. K. dukterėčia teisme pasakojo savo įvykių versiją: „Pasikalbėjusi su dėde sužinojau, kad jo asmens tapatybės kortelė ir banko kortelė buvo pas Vaidotą Z., kadangi juos padavė savanoriškai, su tuo tikslu, jog Vaidotas Z. jam kiekvieną mėnesį iš dėdės gaunamos 100 eurų neįgalumo pašalpos atveš pusę gaunamos sumos, t. y. 50 eurų maistui, o už kitus 50 eurų, kuriuos Vaidotas Z. pasiliks sau, nuveš jį į parduotuvę arba ligoninę esant būtinybei.“
Po „TV Pagalbos“ apsilankymo ji kreipėsi į teisėsaugos instituciją.
„Pareiškimą sugalvojome parašyti mes su dėde, kai jam pasakiau, kad kažkas čia negerai, tada nuvažiavome pas advokatą ir parašėme pareiškimą“, – neslėpė dukterėčia.
Ji atskleidė ir tai, kad dabar pati kontroliuoja dėdės finansus. Iš esmės taip pat, kaip anksčiau tą darė Vaidotas Z.
„Banko kortelė dabar yra pas mane ir pas dėdę, mes kartu visada važiuojame. Dėdė visada būna šalia nusiiminėjant pinigus, bet pats bankomate nieko nespaudžia. Parduotuvėse jis kartu atsiskaitinėja, bet aš priliečiu kortelę. Aš iš dėdės nevagiu ir, tikiuosi, nereikės sėdėti kaltinamojo vietoje“, – kalbėjo jo dukterėčia.
Pats A. K., teisėsaugos pastatytas į nukentėjusiojo poziciją, teisme davė parodymus, kurie kirtosi vienas su kitu.
„Sutarę buvome, kad pinigus dalinsimės per pusę, bet nesidalino. Aš nežinau, kiek gaudavau pinigų, tikėjau tuo, ką sakė Vaidotas Z. Apie tai, kad man priklausė Savivaldybės paskirta socialinė išmoka, nežinojau.
Iš socialinės pašalpos iš viso 42 072,64 eurų sumos nesu gavęs nei vieno euro, o iš nedarbingumo pensijos gaudavau tik pusę“, – teisme aiškino A.K.
Kita vertus, paklaustas apie kasdienybę pas Vaidotą Z., jis pripažino, kad juo buvo pasirūpinta visiškai: „Nebuvo susitarimo su Vaidotu Z., kad reikės mokėti už kambario nuomą, už maistą. Gyvendamas pas Vaidotą Z. pinigų visai negaudavau ir man jų nereikėjo – nes Vaidotas Z. pirkdavo maistą, rūkyti, duodavo pavalgyti, aš pats nieko papildomai nepirkau. Dabar mane globoja dukterėčia. Dabar aš savo banko kortelę atidavęs jai, ši viską man perka.“
Vaidotas Z. į tokius kaltinimus reagavo su kartėliu: „Kaltina, kad aš pasisavinau beveik 53 tūkst. Eur. Aš nepasisavinau nieko. Užanty 12 metų gyvatę laikiau, iš vieno bliūdo valgėm, o jis man šitaip. Niekada nesinaudojau jo kortele be paties A. K. valios.“
Pirmosios instancijos teismas Vaidotą Z. visiškai išteisino
Bylos nagrinėjimas teismuose virto tikromis teisinėmis sūpuoklėmis. Pirmosios instancijos teismas, apklausęs tiek abi puses, tiek būrį kaimynų, draugų ir giminaičių, Vaidotą Z. visiškai išteisino.
Teismas konstatavo, kad tarp vyrų susiklostė grynai civiliniai teisiniai santykiai, nes A. K. mokėjo sutartus 500 Lt (vėliau 150 Eur) už maistą, skalbimą, būsto šildymą, jam neatlygintinai buvo suteiktas erdvus kambarys, o Vaidotas Z. tvarkė dokumentus, vežiojo kaimyną, padėdavo gryninti pinigus bankomate.
Teismas atliko elementarią aritmetiką: A. K. asmeninės išlaidos (maistas, cigaretės, alkoholis parduotuvėje – apie 360 Eur/mėn.) kartu su priežiūros mokesčiu per 116 mėnesių sudarė per 59 150 Eur. Iš viso per visą laikotarpį A. K. gavo 64 471 Eur išmokų. Likęs 5 321 Eur skirtumas per daugiau nei dešimtmetį ištirpo kurui, malkoms ir smulkiems pirkiniams. Teismas net palygino, kad valstybiniuose globos namuose tokio asmens išlaikymas tuo metu būtų kainavęs mažiausiai 87 928 Eur.
Baudžiamoji byla subliūško, civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, o iš valstybės lėšų Vaidotui Z. buvo priteista daugiau kaip 10 tūkst. eurų advokato paslaugoms padengti.
Apeliacinis teismas pripažino Vaidotą Z. kaltu
Tačiau Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Rita Čivinskaitė su tokiu sprendimu nesusitaikė ir apskundė nuosprendį. Apeliacinis teismas pasirinko kitą kelią – teisinius santykius padalino į du griežtus etapus. Pirmasis (2006 m. ruduo–2017 m. rugpjūtis), kai A. K. gyveno pas Vaidotą Z., ir antrasis (2017 m. rugsėjis–2021 m. gruodis), kai A. K. gyveno atskirai. Apeliacinis teismas nusprendė, kad tuo metu Vaidotas Z. jau nebeglobojo nukentėjusiojo, nors iš jo kortelės išgrynino 24 tūkst. Eur. Atėmus A. naudai patirtas išlaidas (8 392,94 Eur), likusi suma – kone 16 tūkst. eurų – pripažinta pasisavinta.
Kadangi pasisavinta suma nepasiekė naujosios didelės vertės ribos (400 MGL / 20 000 Eur), veika perkvalifikuota į BK 183 str. 1 d. Vaidotui Z. skirta 5 tūkst. Eur bauda, iš jo priteista kone 16 tūkst. turtinės ir 2 tūkst. neturtinės žalos A. K. naudai, taip pat 5 900 Eur advokato išlaidų nukentėjusiajam.
Ankstesnis 10 tūkst. eurų gynybos išlaidų priteisimas Vaidotui Z. buvo panaikintas. Išteisinimai dėl kortelės ir dokumentų (BK 215 ir 302 str.) liko galioti.
Aukščiausiasis Teismas: prokuroras pripažįsta gynybos argumentų svorį
Byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Kasaciniame skunde Vaidoto Z. advokatas Vaidas Paulauskas akcentavo esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus: civilinių santykių kriminalizavimą, visišką kaltinimo selektyvumą ir neįtikėtinus prieštaravimus vertinant nukentėjusiojo sveikatos būklę.
Posėdžio metu įvyko lūžis – išklausęs advokato Vaido Paulausko argumentus, bylą nagrinėjantis prokuroras viešai pripažino, kad gynybos pozicija yra itin svari, teisiškai pagrįsta ir reikalaujanti iš esmės peržiūrėti Apeliacinio teismo nuosprendį.
Prokuratūros atstovas neatmetė galimybės, kad byla privalo būti grąžinta iš naujo tirti arba Vaidotas Z. turi būti galutinai išteisintas.
Šiuo metu laukiama galutinio Aukščiausiojo Teismo verdikto.
Medicininis „stebuklas“: kaip pasveikti nuo nepagydomos demencijos?
Už šių teisinių ginčų slepiasi kur kas gilesnis ir tamsesnis skandalas, keliantis klausimą ar visa ši byla apskritai neturėjo virsti ikiteisminiu tyrimu dėl didelio masto sukčiavimo prieš valstybę?
Visus šiuos metus A. K. oficialiai buvo laikomas sunkią protinę negalią turinčiu žmogumi. 2008–2010 m. jam buvo nustatytas 15 proc. darbingumas. Diagnozė – F02.8 (demencija sergant kitomis ligomis).
2010 m. nurodyta tragiška būklė – trumpojo protinės būklės tyrimo (MMSE) rezultatas siekė vos 2 balus iš 30 (tai rodo gilią demenciją ir visišką idiotiją), Barthel indeksas – vos 20 balų (visiškas nesavarankiškumas). Nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.
2023 m. pradžioje A. K. dukterėčiai tvarkant dokumentus neterminuotam slaugos pratęsimui, medikų įrašuose nurodoma nepatikslinta demencija (F03), sunkus pažintinių funkcijų deficitas, MMSE – vos 9 balai. NDNT nustato neterminuotą antrojo lygio specialiosios nuolatinės slaugos poreikį.
Dukterėčia A. K. medicininiuose dokumentuose dėdės būklę piešė tamsiausiomis spalvomis:
„Nuo 2021 metų pabaigos pradėjo visiškai nesusigaudyti įprastinėje situacijoje, nekaupti dėmesio, negali pats nusiprausti, nusimaudyti, apsirengti, pagaminti maisto, nesugeba jo pasiimti ir pavalgyti pats, pasiklysta savo namuose, nekontroliuoja šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijų, šlapinasi į lovą arba tam nepritaikytoje vietoje, bando pasišalinti be jokio reikalo iš namų… Nuolat pasitaiko destruktyvus elgesys, atsuka dujų, vandens čiaupus, būna piktas, agresyvus… Dezorientuotas būna dažniausiai visą paros laiką.“
Pagal šiuos medicininius dokumentus A. K. yra iš esmės bejėgis asmuo, nesuvokiantis aplinkos ir reikalaujantis nuolatinės 24 valandų priežiūros per parą.
Tačiau baudžiamojoje byloje Vaidoto Z. gynėjas Vaidas Paulauskas pasiekė, kad A. K. būtų paskirta oficiali stacionari teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė.
O štai čia ir prasideda įdomiausia dalis.
2024 m. teismo ekspertizės aktas nurodo, kad jokios demencijos ir įgytos silpnaprotystės nėra. A. K. buvo nustatytas tik lengvas kognityvinis sutrikimas.
Atlikus MMSE testą vietoj buvusių 2 ar 9 balų Alvydas surinko net 25 balus! Tai atitinka normalų pagyvenusio žmogaus intelekto vidurkį.
Taigi, pagal teismo psichiatrų atliktą ekspertizę akivaizdu, kad A. K. puikiai supranta savo veiksmus, orientuojasi aplinkoje, o jo silpnoji vieta – tik mikčiojimas ir prastas datų atsiminimas.
Teismo psichiatrė-ekspertė S. Š. teisme patvirtino: „Ekspertizės metu demencijos diagnozė nepasitvirtino. Nestebima grubaus pažintinių funkcijų defekto, demencijos. Šiuo metu A. K. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.“
Psichologė-ekspertė V. K. pridūrė: „Silpnoji tiriamojo vieta yra verbalinė minčių raiška ir tai, kad jis visiškai neprisimena savo gyvenimo svarbių įvykių datų. Pačius įvykius prisimena, atkartoja, bet datų neprisimena. Lengvas kognityvinis sutrikimas nesuponuoja klaidingo realybės suvokimo…“
Gynybos pasitelktas nepriklausomas teismo psichiatrijos ekspertas dr. Konstantinas Daškevičius savo išvadoje pabrėžė, kad į teismą savo ilgametį globėją padavęs A. K., turėdamas tokią diagnozę, kokią jam nustatė Kėdainiuose, to padaryti iš tiesų niekaip negalėjo: „Asmuo, daugelį metų sergantis demencija, dėl intelekto defekto ir progresuojančių kognityvinių funkcijų, mąstymo sutrikimų negalėtų pats savarankiškai surašyti tokio pobūdžio, koks surašytas 2022–01-13, pareiškimo dėl pinigų pasisavinimo, neteisėto turto užvaldymo ir negalėtų suvokti jo esmės.“
Čia ir atsiveria ciniškas absurdas: medicinos mokslas teigia, kad demencija yra negrįžtama, lėtinė ir nuolat progresuojanti liga. Kaip žmogus, 2010 m. turėjęs vos 2 balus, o 2023 m. – 9 balus, 2024 m. staiga „pasveiko“ iki 25 balų?
Atsakymas peršasi vienas iš dviejų: arba A. K. kartu su dukterėčia ilgus metus ciniškai simuliavo bejėgiškumą prieš medikus ir NDNT komisijas, kad susižertų dešimttūkstantines slaugos kompensacijas, arba… teismas priėmė ir rėmėsi parodymais žmogaus, kuris popieriuose yra visiškas ligonis, nesugebantis valdyti savo veiksmų ir net savo vardo neatsimenantis…
Abiem atvejais situacija peržengia sveiko proto ir įstatymo paisymų ribas.
Pats Vaidotas Z. neslepia nusivylimo teisine sistema ir teigia tvirtai žinantis, kad A. K. neįgalumą simuliavo ir iš esmės jį nusipirko. Tiesa, jokie oficialūs tyrimai dėl galimo kyšio davimo iki šiol nebuvo atlikti, o jeigu toks veiksmas iš tiesų ir buvo įvykdytas, jam jau galioja senaties terminas: „Jis yra nelegaliai gavęs neįgalumą. Nelegaliai ėmė valstybės pinigus, kuriuos neva dabar iš manęs bando dar kartą paimti.
Jei jis nebūtų nusipirkęs grupės, ir šitos bylos nebūtų! Kaip teismas gali priimti neva neveiksnaus, sunkia silpnaprotyste sergančio žmogaus pareiškimą? Juk jis mediciniškai yra praktiškai daržovė, o teisme pagal tokio žmogaus žodžius mane nuteisia?!“
Kodėl prokuratūra ir Agentūra slepia galimą aferą?
Suvokęs, kad teismo ekspertizė oficialiai paneigė dešimtmetį trukusias A. K. diagnozes, Vaidotas Z. nusprendė gintis puolimu. Jis kreipėsi į teisėsaugą ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, reikalaudamas atlikti neplaninį patikrinimą, panaikinti nepagrįstus NDNT sprendimus dėl slaugos poreikio ir pradėti tyrimą dėl galimo sukčiavimo apgaule gaunant valstybės biudžeto lėšas.
Pareiškime Agentūrai Vaidotas Z. prašė atlikti neplaninį sprendimų kontrolės patikrinimą, įvertinti 2008, 2010 ir 2023 m. NDNT sprendimų pagrįstumą, oficialiai palyginti ankstesnius sprendimus su 2024 m. teismo ekspertizės išvadomis ir panaikinti neteisėtus sprendimus dėl slaugos išmokų bei perduoti medžiagą teisėsaugai dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.
Ar Agentūra tą padarė?
Niekas nežino, nes Agentūra dangstosi BDAR.
Maža to, Agentūra, dar liepos mėnesį gavusi Vaidoto Z. pretenziją, pažeidinėjo įstatymą ir nepateikė jam jokio atsakymo. Tik tuomet, kai situacija ėmė domėtis žiniasklaida, agentūra staiga sukruto – atsakymas pareiškėjui buvo išsiųstas praėjus lygiai dviem dienoms po žurnalistų užklausos, ir maždaug… 3 mėnesiams nuo tada, kai tas pareiškimas agentūrai buvo pateiktas.
Žiniasklaidai Agentūra pateikė tik bendro pobūdžio atsakymą. Agentūros Metodinės pagalbos ir analizės skyriaus vyresnioji patarėja Aurelija Babinskienė, paklausta apie atliekamus veiksmus, atsitvėrė Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR):
„Atsakydami į Jūsų užklausą paaiškiname, kad Agentūrai gavus pareiškėjo skundą dėl kito asmens, gali būti inicijuojama neplaninė kontrolė. Taip pat pažymime, kad Agentūroje nustačius galimai neteisėtai priimtus sprendimus, gali būti pradedamas tyrimas, o esant teisiniam pagrindui, gali būti kreipiamasi į kitas kompetentingas institucijas.“
Gali, tačiau ar buvo? Prisidengiant BDAR, visuomenei ir pareiškėjui net neatsakoma į elementarų klausimą: ar apskritai pradėtas patikrinimas dėl to, kaip asmuo su 2 MMSE balais staiga tapo sveiku žmogumi teismo salėje? Ar bus perskaičiuotos išmokos, kurias valstybė dešimtmečiais mokėjo už tariamai „visiškai nesavarankiško, šlapimu permirkusio ligonio“ slaugą?
Teisingumas ties aklaviete
Ši byla apnuogino išsigimusią teisinę ir sveikatos priežiūros sistemą. Kai žmogus kaime priglaudžia likimo valiai paliktą, nuo virvės nukabintą kaimyną, maitina jį, skalbia drabužius ir dalijasi pastoge – tai traktuojama kaip savaime suprantamas dalykas, kol… neatsiranda giminaičiai, panorę perimti banko kortelės kontrolę.
Vaidotas Z. kreipėsi ir į Prokuratūrą, net ne vieną kartą, tačiau visus kartus jo prašymai pradėti tyrimą buvo atmesti. Mat, esą, pareiškimą teikia nuteistas asmuo, vedamas asmeninių gynybos interesų baudžiamojoje byloje.
Tai, kad oficiali teismo ekspertizė tiesiogiai prieštarauja NDNT išvadoms, prokurorams pasirodė neverta dėmesio detalė.
Valstybė pasirodė esanti kurčia ir akla. Teismai sugebėjo priimti priešingus sprendimus remdamiesi to paties žmogaus žodžiais, kurio gebėjimas suprasti aplinką kinta priklausomai nuo to, kokioje įstaigoje jis lankosi: Neįgalumo tarnyboje jis demonstruoja visišką silpnaprotystę, o teisme tampa patikimu liudytoju, galinčiu pasiųsti žmogų į kalėjimą.
Kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ruošiasi padėti galutinį tašką šioje absurdo dramoje, atviras lieka esminis klausimas: ar Lietuvos teisinėje sistemoje žmogus gali būti nuteistas pagal parodymus asmens, kuris oficialiai pripažintas neturinčiu proto, o valstybės institucijoms patogiau dangstytis BDAR straipsniais, nei pripažinti, kad iš mokesčių mokėtojų kišenės ilgus metus buvo finansuojamas medicininis miražas?