Po 4 mėnesių – tragiškai BMW avarijoje žuvusio vaikino tėvų nerimas: „Dabar ji gyvena be jokio vargo“ Mama paviešino jautrų laišką, sureagavo advokatė (1)

Avarijoje žuvusio 21-erių Timofėjaus tėvai teismo laukia su dideliu nerimu – mat turi pagrįstų abejonių, kad tragedijos kaltininkė nuo bausmės gali išsisukti. Kai kurie per aplinkinius nugirsti jaunos vairuotojos planai žuvusiojo artimuosius tiesiog šokiravo.

„Yra gandų, kad ji išvažiuos į Ispaniją, nori gauti ir kažkokią sveikatos pažymą“, – baiminosi su Lrytas bendravę Timofėjaus tėvai.

Žuvusio jaunuolio mama taip pat pasidalijo ir jautriu laišku, kurį kiek anksčiau ketino išplatinti visuomenei, bet garsiau prabilti taip ir neišdrįso.

„Aš rašau ne tam, kad paskelbčiau savo nuosprendį. Rašau todėl, kad mano sūnus daugiau nebegali kalbėti pats. Todėl dabar kalbėti apie jį – mano pareiga. Tarti jo vardą. Pasakoti apie jį. Rodyti, koks jis buvo. Prisiminti jį. Neleisti jo gyvenimui pavirsti tiesiog eilute baudžiamojoje byloje“, – tvirtino moteris.

Į aukų artimųjų abejones sureagavo ir pačią vairuotoją, neseniai mokyklą baigusią merginą ginanti advokatė.

Liepos 4 dieną, paryčiais, apie 4 val. 20 min., Žirmūnų g., automobilis BMW 530e, vairuojamas 19-metės merginos, nesuvaldytas atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Per eismo įvykį žuvo du keleiviai – mergina ir vaikinas. Vairuotoja išgyveno. Įtariama, kad gatvėje galėjo būti lenktyniaujama.

Merginai po avarijos buvo nustatytas lengvas girtumas – ji į alkotesterį įpūtė 0,58 prom. Vairuotojo pažymėjimą tuomet dar abiturientė gavo tik gegužę – vadinasi, avarijos dieną jį turėjo vos kelis mėnesius.

Vos paaiškėjus vairuotojos tapatybei viešojoje erdvėje apie ją pasirodė daugybė gandų bei jos šeimos praeities detalių, viešai aptarinėti ir jos įrašai socialiniuose tinkluose, kuriuose ne vienas įžvelgė demonstruojamą išskirtinę prabangą.

Kaip rugsėjį rašė Lrytas, avarijos kaltininkė teismo laukia laisvėje. Jai iki šiol yra taikoma švelnesnė kardomoji priemonė nei suėmimas. BMW vairuotojai skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas sėsti prie transporto priemonių vairo ir dokumentų paėmimas.

Mergina šiuo metu patraukta baudžiamojon atsakomybėn už mirtinos avarijos sukėlimą, neblaiviai vairuojant automobilį. Pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį jai gresia kalėjimas nuo 3 iki 10 metų. Pirmomis dienomis po tragedijos tyrimui vadovavęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Gružas bendraudamas su portalu Lrytas neatmetė, jog byla gali būti perkvalifikuota į tyčinį nužudymą, atsižvelgiant į vairuotojos neblaivumą ir kitus faktorius. Už tai numatyta gerokai griežtesnė bausmė – įkalinimas nuo 7 iki 15 metų.

Tačiau bylą liepos 7 dieną perėmus aukštesniam padaliniui, Vilniaus apygardos prokuratūrai, apie perkvalifikavimą kalbėti nustota – tyrimas iki šiol vyksta pagal švelnesnį BK straipsnį. Sprendžiant iš viešose vietose įrengtų vaizdo kamerų, tuomet dar abiturientės vairuojamas BMW lėkė dideliu greičiu – jis galėjo siekti ar netgi viršyti 100 kilometrų per valandą. Nuo smūgio mašina lūžo pusiau.

Su portalu Lrytas neseniai bendravusi žuvusio vaikino Timofėjaus šeima būsimo teismo tikina laukianti su nerimu. Aukos artimuosius vis pasiekia žinios iš vairuotojos aplinkos, kad dėl savo elgesio ji neatgailauja, rezga ateities planus ir visaip bando išvengti atsakomybės.

Būtent tai, kad vairuotoja išsisuks nuo bausmės, jaunuolio tėvams ir kelia didžiausią nerimą.

„Dabar ji gyvena be jokio vargo, pradėjo studijuoti. Yra gandų, kad ji išvažiuos į Ispaniją. Pas mus tokie įstatymai, kad mums neramu“, – dalijosi žuvusiojo tėvas.

Lrytas žiniomis, BMW vairuotoja sostinėje studijuoja kosmetologiją.

Timofėjaus šeima taip pat girdi gandų, esą įtariamoji lankosi krizių centre, tačiau ne dėl to, kad pageidautų kokios nors emocinės pagalbos.

„Sako, kad gaus kažkokią pažymą, jog kažkas su psichika, depresija – kad kažkaip į tą pusę pakreiptų visą procesą“, – svarstė žuvusiojo tėvas.

Paklaustas, kur nugirsta tokią informaciją, vyras tikino, kad apie tai sužino iš bendrų sūnaus ir vairuotojos pažįstamų.

„Mūsų sūnaus draugai pažįsta nemažai jos draugų. Iš to rato iki mūsų irgi ateina ta informacija“, – dalijosi žuvusio vaikino tėvas.

Timofėjaus šeima ne taip seniai socialiniuose tinkluose pastebėjo ir tai, kad avarijos kaltininkė esą toliau mėgaujasi dėmesiu socialiniuose tinkluose, kuriasi naujas paskyras.

„Pas mus jau gyvenimo nėra. Ir nebus. Tai buvo mūsų vienintelis sūnus. Kodėl žmogus, paėmęs į rankas peilį ar ginklą ir nužudęs porą žmonių, gali atsisėsti iki gyvos galvos, o čia žmogus išgėręs, važiuojantis per dideliu greičiu, nužudo du žmones ir neatsisės?

Tuomet pas mus Lietuvoje taip bus nuolat. Kiek dar žmonių turi būti užmušti, kad įstatymai pasikeistų? Žmogus turi nešti atsakomybę už savo veiksmus“, – kalbėjo žuvusiojo tėvas.

Vyro žiniomis, teismas dėl visos Lietuvos dėmesį patraukusios BMW avarijos greičiausiai bus tik kitais metais. Jis neabejoja, kad procesas iš kitos pusės tikriausiai dar bus ir vilkinamas.

„Jei bus kažkoks sprendimas, bus ir apeliacija, neateis į teismą, sakys, kad turi pažymą ir dabar depresija. Čia gyvenimas – mes suprantame, kad tai tikrai užtruks. Gal ir ne vienerius metus.

Norisi teisingumo. Žudikai neturi vaikščioti laisvėje“, – pabrėžė Timofėjaus tėvas.

Jis kartojo, kad su avarijos kaltininkės šeima bendrauti nenori ir to iki šiol nedarė. Sūnaus netekusi šeima kapinėse buvo susitikusi ir su kitos žuvusios merginos artimaisiais – aplankė vieni kitų kapus.

Žuvusiojo Timofėjaus mama portalui Lrytas pasakojo, kad pamačiusi, jog avarijos kaltininkė ne taip seniai susikūrė naują socialinio tinklo „TikTok“ paskyrą ir pradėjo ten kelti naujus vaizdo įrašus, patyrė naują psichologinį smūgį.

„Galvojau, jog vyras mane tiesiog nuveš į psichiatrijos kliniką. Toks buvo šokas. Tuo metu norėjau parašyti atvirą laišką – kreipimąsi į visuomenę. Ketinau jį paskelbti „Facebook“ paskyroje kaip viešą įrašą. Tačiau aš nesu viešas žmogus, ir visa tai man labai sunku. Galiausiai psichologiškai ir emociškai nebesugebėjau jo paskelbti“, – teigė moteris.

Visgi kai kuriomis savo laiško ištraukomis ji pasidalijo su portalu Lrytas.

„Šiandien nuo tos siaubingos dienos, padalijusios mano gyvenimą į „iki“ ir „po“, praėjo 57 dienos, 5 valandos ir 44 minutės. 57 dienos, 5 valandos ir 44 minutės be tavęs, mano brangus sūnau… Ar įmanoma per vieną akimirką prarasti žmogų, kuris dar vakar buvo tavo gyvenimo dalis, o šiandien jo jau nebėra? Kaip priimti tai, kad žmogus, kurį mylėjai visą savo gyvenimą, daugiau niekada neįžengs pro duris, nepaskambins, nenusišypsos, neprabils?

Dieve, kaip aš tavęs pasiilgau, sūnau… Aš noriu apie tave kalbėti. Noriu tarti tavo vardą. Noriu, kad apie tave kalbėtų ir kiti. Nes tu buvai. Tu gyvenai. Tu juokeisi, mylėjai, draugavai, svajojai, džiaugeisi, pykai, kūrei planus. Tu buvai sūnus, draugas, anūkas, brolis. Tu buvai neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalis.

Aš nežinau, kur tu dabar. Nežinau, ar gali mane kaip nors girdėti. Bet jeigu gali – žinok: mama tave myli. Myli šiandien taip pat stipriai, kaip mylėjo tą dieną, kai pirmą kartą paėmė tave ant rankų. Ir mylės visada. Tu amžinai liksi mano berniuku. Mano vieninteliu sūnumi. Mano skausmu. Mano meile. Mano atmintimi. Aš tavęs ilgiuosi kiekvieną sekundę… Iki paskutinės savo gyvenimo dienos“, – rašė žuvusiojo mama.

Ji prisipažino, kad tokius išgyvenimus rašyti jai – ypač sunku. Tačiau, pasak moters, kartais skausmas tampa toks didžiulis, kad tylėti tiesiog nebeįmanoma.

„Po mano sūnaus mirties mano gyvenimas tapo labai paprastas. Ir labai baisus. Dabar jis eina tarp namų ir kapinių. Tarp mano vaiko nuotraukų ir kapo, kuriame dabar ilsisi mano berniukas. Man laikas sustojo. O pasaulis aplink mane nesustojo. Žmonės rytais keliasi, eina į darbą, susitinka su draugais, juokiasi, keliauja, kuria planus, filmuoja vaizdo įrašus, grįžta namo pas savo artimuosius. Ir aš suprantu – toks yra gyvenimas. Jis negali sustoti kartu su manimi. Aš negaliu reikalauti iš kito žmogaus nustoti gyventi. Negaliu uždrausti žmogui naudotis socialiniais tinklais. Negaliu spręsti už tyrimą atliekančius pareigūnus, prokuratūrą ar teismą. Aš gerbiu jų darbą.

Suprantu, kad tyrimas dar nėra baigtas ir kad galutines įvykio aplinkybes bei atsakomybę nustatys teisėsaugos institucijos ir teismas. Tačiau aš turiu teisę klausti. Nes aš – mama. Mama, palaidojusi savo vaiką. Ir šiandien, atsidariusi socialinius tinklus, matau, kad mergina, kuri tą siaubingą naktį buvo prie automobilio vairo, vėl ten pasirodė. Nauja paskyra. Vaizdo įrašai. Publikacijos. „Patinka“ paspaudimai. Gyvenimo akimirkos, kurios iš šalies atrodo lengvos ir nerūpestingos. Apie tai jau rašė žiniasklaida. Todėl kalbu ne apie išgalvotą istoriją ir ne apie gandus. Kalbu apie tai, kas šiandien vyksta viešai ir ką pati matau socialiniuose tinkluose.

Žiūriu į ekraną ir man sunku suvokti, kaip tai, ką matome viešai, gali derėti su to, kas įvyko, mastu. Su ta diena, kai žuvo mano sūnus. Su ta diena, po kurios jis daugiau niekada neparašys man žinutės. Niekada nepaskambins. Niekada neįžengs pro mano namų duris. Tuo pačiu metu, kiek man žinoma, ši mergina kreipiasi pagalbos į krizių centrą. Aš nežinau, ką tiksliai ji ten sako, kas ten vyksta ir ką ji jaučia. Ir nenoriu teigti to, ko negaliu žinoti.

Aš žinau, ką matau. O matau žmogų, kuris toliau kuria vaizdo įrašus, kuria naujas paskyras, renka „patinka“ paspaudimus – tuo metu, kai mano sūnus guli žemėje. Ir būtent šis kontrastas drasko man širdį“, – rašė avarijoje žuvusio Timofėjaus mama.

Moteris savo parašytame laiške tikino nesiekianti nustatyti, kokios bausmės turi sulaukti avarijos kaltininkė, nes ji – tikrai ne teismas. Tačiau kur kas didesnių klausimų jai esą kelia elementari atsakomybė ir suvokimas.

„Kaip mama, palaidojusi savo vaiką, turiu teisę paklausti: ar žmogus, dėl kurio veiksmų žuvo du jauni žmonės, iš tiesų iki galo suvokia, kas įvyko? Nes tai nėra tik sudaužytas automobilis. Tai nėra tik eismo įvykis. Tai nėra tik baudžiamoji byla. Už viso to – dvi nutrūkusios gyvybės. Du jauni žmonės, kurie daugiau niekada negrįš namo.

Dvi šeimos, kurios visą likusį gyvenimą turės gyventi su šia netektimi. Dvi mamos, kurios daugiau niekada neišgirs savo vaikų balso. Praėjo vos du mėnesiai po tragedijos. Mano vaikui jų nebuvo. Mano vaikui nebuvo antros dienos. Nebuvo rytojaus. Nebuvo galimybės grįžti namo. Nebuvo galimybės pradėti visko iš naujo.

Aš nežinau, ką jaučia kitas žmogus. Tačiau galiu pasakyti, ką jaučiu aš. O manyje – tuštuma, kurios neįmanoma aprašyti žodžiais. Kiekvienas rytas prasideda suvokimu, kad mano sūnaus nebėra. Kiekviena diena – diena be jo. Kiekviena naktis – ilgesys. Aš noriu teisingumo. Ir noriu, kad visuomenė nepamirštų, kas slypi už šios istorijos. Už automobilių. Už ekspertizių. Už tyrimo. Už advokatų. Už teisinių dokumentų. Už viso to stovi žmonės. Mano sūnus Timofejus. Kita žuvusi jauna mergina. Dvi šeimos. Dvi mamos. Ir skausmas, su kuriuo mums teks gyventi visą likusį gyvenimą.

Aš rašau ne tam, kad paskelbčiau savo nuosprendį. Rašau todėl, kad mano sūnus daugiau nebegali kalbėti pats. Todėl dabar kalbėti apie jį – mano pareiga. Tarti jo vardą. Pasakoti apie jį. Rodyti, koks jis buvo. Prisiminti jį. Neleisti jo gyvenimui pavirsti tiesiog eilute baudžiamojoje byloje. Timofejus nebuvo skaičius. Jis nebuvo tiesiog keleivis. Jis nebuvo tiesiog žuvęs eismo įvykyje. Jis buvo mano sūnus. Žmogus, kurį mylėjo. Žmogus, kuris mylėjo. Žmogus, turėjęs svajonių, planų, draugų, meilę ir ateitį. Ir šios ateities nebėra…“ – rašė žuvusio vaikino mama.

Moteris tikino, kad dabar kreipiasi ne į teismą, ne į prokuratūrą ar į tyrimą atliekančius pareigūnus, o į pačią visuomenę.

„Nepamirškime, kad teisingumas nėra kerštas. Teisingumas reiškia, kad žmogaus gyvybė turi vertę. Kad atsakomybė nėra tik formalumas. Kad žmogus turi suvokti – jo sprendimai ir veiksmai gali visam laikui pakeisti kitų žmonių likimus. Aš nežinau, koks sprendimas bus priimtas teisme. Ir nenoriu jo iš anksto nulemti. Tačiau žinau viena: mano sūnus jau gavo patį baisiausią ir galutinį nuosprendį – jis daugiau niekada negalės grįžti namo. O aš, jo mama, kiekvieną dieną mokausi gyventi pasaulyje, kuriame jo nebėra.

Todėl, prašau, nepamirškite Timofejaus. Nepamirškite ir antrosios žuvusiosios – jaunos merginos, kuri taip pat daugiau niekada nebegrįš namo. Ir jeigu matote šią istoriją socialiniuose tinkluose – tiesiog sustokite akimirkai. Prisiminkite, kad už šios istorijos slypi ne statistika. Ne straipsnis. Ne skaičiai. Už jos slypi dvi gyvybės. Du žmonės. Dvi šeimos. Dvi mamos. Ir skausmas, kurio neįmanoma išmatuoti.

Timofejau, mano brangus berniuk, mama tave myli. Kiekvieną sekundę. Kiekvieną dieną. Amžinai. Tu buvai. Tu esi mano širdyje. Ir visada būsi su manimi“, – rašė mama.

Į žuvusiojo tėvų nuogąstavimus sureagavo tragišką avariją sukėlusios BMW vairuotojos advokatė Egidija Belevičienė. Teisininkė tikino jokių panašių detalių iki šiol negirdėjusi, taip pat nurodė, kad mergina dėl nelaimės labai išgyvena.

„Man nėra žinoma, kuo grindžiami Jūsų pakausime nurodyti teiginiai apie mano ginamosios tariamus ketinimus išvykti į užsienį ar bandymus pasinaudoti sveikatos būkle, siekiant išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti. Todėl nenorėčiau komentuoti gandų ar nepagrįstų prielaidų.

Kalbant apie mano ginamosios emocinę būseną, galiu pasakyti tik tiek, kad ši tragedija ją labai stipriai paveikė. Įvykio metu žuvo du jauni žmonės, ir šios tragedijos pasekmes ji išgyvena kiekvieną dieną.

Tai nėra situacija, kurioje žmogus galėtų tiesiog atsiriboti nuo to, kas įvyko, ir gyventi taip, lyg nieko nebūtų įvykę“, – Lrytas raštu komentavo E. Belevičienė.

Advokatės teigimu, tokios prielaidos ne tik nepagrįstos, bet ir „stigmatizuoja žmones, kuriems reikalinga emocinė pagalba“.

„Mano ginamoji labai išgyvena dėl įvykusios tragedijos“, – nurodė teisininkė.