„Demokratinė visuomenė turi ne tik teisę atmesti pavojingas idėjas, bet ir gebėjimą suprasti, kodėl jos pavojingos. Tam neužtenka žinoti, kad A. Hitleris buvo blogis, o nacizmas – nusikalstamas“, – Eltai atsiųstame atsakyme nurodė leidykla.
„Nežinojimas nėra atsparumas propagandai. Žinoti istorinį faktą ir mokėti atpažinti manipuliaciją – sąmokslo teorijas, kolektyvinės kaltės primetimą, priešo įvaizdžio kūrimą – nėra tas pats. Šie mechanizmai šiandien vėl grįžta į politinę kalbą“, – akcentavo leidykla „Obuolys“.
Leidyklos teigimu, sprendimas knygą išleisti būtent šiemet susijęs su antrojo „Mein Kampf“ tomo pasirodymo šimtmečiu. Taip pat pažymima, kad nekomentuotas A. Hitlerio tekstas jau dabar laisvai prieinamas internete, o Lietuvos interneto knygynuose galima įsigyti įvairių jo versijų anglų kalba.
Reaguodama į filosofo Gintauto Mažeikio kritiką, esą knygos išleidimu gali pasinaudoti Kremliaus propaganda, leidykla teigia su tokiu argumentu nesutinkanti.
„Kremliaus propagandai faktai nereikalingi. „Nacių“ ji randa Lietuvoje, Ukrainoje ir Lenkijoje, nesvarbu, ką leidžia mūsų leidyklos. (...) Jei savo kultūrinius ir mokslinius sprendimus derintume prie to, ką gali iškraipyti Kremlius, atiduotume jam teisę spręsti, ką gali skaityti lietuviai“, – teigė leidykla.
Susiję straipsniai
Anot „Obuolio“, kritiniai „Mein Kampf“ leidimai jau yra pasirodę Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.
„Kas ieško nacistinių idėjų, tam ši knyga yra blogiausias pasirinkimas. Esminiai A. Hitlerio teiginiai joje paaiškinti ir paneigti istoriko komentarais“, – nurodė leidykla.
Paklausta, ar prieš priimant sprendimą išleisti knygą konsultuotasi su Lietuvos žydų bendruomene, leidykla tiesiogiai neatsakė. Visgi pažymėjo, kad leidinys rengtas bendradarbiaujant su Holokausto tyrinėtoju, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu Arūnu Bubniu, kuris parašė lietuvišką įžangą ir prižiūrėjo vertimo istorinį tikslumą.
„Knyga skirta nukentėjusiųjų nuo nusikalstamo režimo atminimui – kaip pamoka ateities kartoms. (...) Aukas atsiminti reiškia ir suprasti, kas jas pražudė. Tai negali būti nepagarba aukoms – priešingai, tai būdas jas atsiminti ir siekti, kad tai niekada nepasikartotų“, – pabrėžė leidykla.
Į knygos pristatymą, kuriame dalyvaus komentarų autorius, lenkų istorikas Eugeniuszas Cezary Krolis, leidykla ketina pakviesti ir Lietuvos žydų bendruomenę bei Holokausto tyrinėtojus.
Knygą planuojama išleisti 1 tūkst. egzempliorių tiražu. Kiek išankstinių užsakymų jau sulaukta, leidykla neatskleidžia.
Izraelio ambasada ragina persvarstyti sprendimą
Izraelio ambasada Lietuvoje išreiškė pasipiktinimą dėl leidyklos „Obuolys“ planų lietuvių kalba išleisti Adolfo Hitlerio knygą „Mein Kampf“. Diplomatinė atstovybė ragina leidyklą persvarstyti šį sprendimą, kuris, anot jos, žeidžia Holokausto aukų atminimą.
„Izraelio ambasada Lietuvoje išreiškia didžiulį sukrėtimą ir pasipiktinimą dėl ketinimo išleisti ir platinti A. Hitlerio knygos „Mein Kampf“ vertimą į lietuvių kalbą. Šis nuodingas manifestas padėjo ideologinius pagrindus sisteminiam milijonų žmonių, tarp jų ir maždaug 95 proc. Lietuvos žydų bendruomenės narių, naikinimui“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ teigė ambasada.
Ambasada akcentuoja, kad pasaulyje augant antisemitizmui, Holokausto iškraipymui ir ekstremizmui, būtina kelti klausimą dėl tokio leidinio prieinamumo plačiajai visuomenei.
„Pripažįstame akademinių ir istorinių tyrimų svarbą, tačiau esama esminio skirtumo tarp kontroliuojamo mokslinio tyrinėjimo ir komercinio neapykantą kurstančio manifesto platinimo knygynų lentynose. Lietuvos žydams, kurie iki šiol paženklinti gilių Holokausto randų, ši knyga nėra vien teorinis istorinis artefaktas – tai išskirtinis genocidinės neapykantos simbolis“, – akcentavo ambasada.
1925–1926 metais pirmą kartą išleistoje knygoje A. Hitleris išdėstė savo politines ir ideologines pažiūras, grindžiamas antisemitizmu, rasizmu ir ekspansionizmu. Vėliau šios idėjos tapo nacistinės Vokietijos politikos pagrindu.
Diplomatinė atstovybė ragina leidyklą ir kitas suinteresuotas šalis parodyti istorinį jautrumą bei atsakomybę visuomenei ir persvarstyti sprendimą, kuris, anot ambasados, pakerta bendrą įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu ir netolerancija.