Pasak prokuratūros, tyrimo metu nustatyta, kad LRT redakcinės politikos nuostatos, reglamentuojančios slaptą žurnalistų daromą garso ir vaizdo įrašymą, kai apie tai neinformuojamas pašnekovas, išplečia Visuomenės informavimo įstatyme nustatytas informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo ir įrašų darymo be asmens sutikimo ribas.
Tačiau sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones priimtas konstatavus, kad vidinio institucijos akto nuostatų netikslumas ir nepakankamas apibrėžtumas, nenustačius konkrečių imperatyvių įstatymo normų pažeidimo, savaime negali būti laikomas tiesioginiu ir esminiu įstatymo ar viešojo intereso pažeidimu.
Atsižvelgdama į tyrimo aplinkybes, prokuratūra nutarime nurodė poreikį tobulinti ir tikslinti LRT redakcinės politikos nuostatas, kad jos visiškai atitiktų Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad Europos transliuotojų sąjunga (EBU) kartu su organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) Europos Tarybos žurnalistų saugumo platformoje spalio viduryje paskelbė perspėjimą dėl Generalinės prokuratūros pradėto tyrimo.
Jame Lietuvos institucijų buvo prašoma paaiškinti tyrimo teisinį pagrindą, tikslą ir apimtį, taip pat nurodyti, kokios priemonės taikomos siekiant užtikrinti LRT redakcinę nepriklausomybę ir žurnalistų šaltinių apsaugą.
Anksčiau EBU taip pat buvo išreiškusi susirūpinimą dėl tyrimo ir paragino užtikrinti, kad jis būtų būtinas, proporcingas ir nepažeistų LRT redakcinės nepriklausomybės.