Antradienio vakaras ir trečiadienio naktis Lietuvoje buvo neramūs – Vilniaus ir Kauno oro uostų veiklą trikdė oro balionai, o skirtingose Lietuvos dalyse dėl dronų buvo skelbiami „geltonasis“ ir „raudonasis“ signalai. Į Lietuvos teritoriją įskrido bepilotis orlaivis, kurį nesėkmingai bandyta sunaikinti naudojant dvi raketas.
„Lietuva turi skubėt su antidroninių priemonių, su dronų perėmėjų vystymu. Ką jin kaip ir komunikuoja, kad stengiasi, perka šitas technologijas, diegia, bet akivaizdu, kad jų dar neturi“, – atsakydamas į klausimą apie nepavykusį drono sunaikinimą ketvirtadienį Briuselyje portalui Lrytas teigė valstietis.
Jo nuomone, pakėlus sąjungininkų naikintuvus, nereikia tikėtis, kad visus oro erdvėje skrendančius objektus pavyks numušti. Tokio rezultato esą negali pasiekti ir šalys, kurios turi pažengusias oro gynybos sistemas, pavyzdžiui, Izraelis.
„Valstybė yra įvaryta į kampą“: siūlo grįžti į realybę ir nesistengti LSDP atrodyti meiliems
„Tai ir Lietuva neturėtų turėti iliuzijų, kad čia mes absoliučiai viską numušim. Žmonės turi rimtai reaguoti į tuos įspėjimus, turi tikrai pasisaugot, nes net ir pats numušinėjimas naudojant, sakykim, raketas, jis irgi nėra nepavojingas dalykas“, – teigė jis.
Rugsėjo pabaigoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai išsiuntė laišką EK su prašymu skubiai skirti 500 mln. eurų, kad būtų sustiprinta gynyba nuo dronų dėl didėjančios Rusijos grėsmės.
Susiję straipsniai
Atsakydama į Baltijos šalių prašymą, EK paragino naudotis galimybėmis imti lengvatines paskolas pagal vadinamąją SAFE priemonę. Toks atsakymas nuvylė Lietuvos krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną.
„Kai mes turime savo komisarą, kuris yra atsakingas už šitą sritį, tai norėjosi didesnio palaikymo – ne tik moralinio ar žodinio. Ir čia kreipėsi ne tik Lietuva. Čia kreipėsi Baltijos regionas su aiškiomis priemonėmis, aiškiais tikslais, aiškiomis finansinėmis eilutėmis“, – interviu BNS kalbėjo R. Kaunas.
A. Verygos nuomone, blogai, kad šios lėšos nėra skiriamos, nes dronų įskridimai nėra kurios nors vienos valstybės problema.
„Dronai gali toli skristi ir toli tikrai skrenda. Tai galvoti, kad čia yra tik Baltijos šalių valstybių problema, tai yra klaida. Numušamas jis turėtų būt prie sienos <...> Neturėtų ten užskristi, sakykim, per Lenkiją, ten per dar kažkokią tolesnę teritoriją.
Tai gaila, kad to supratimo pritrūksta, bet sakyčiau, kad čia turbūt šitam etape gal ne tik, tai nėra tik pinigų klausimas, tai yra ir pačių technologijų prieinamumo.
Net ir gavus, tarkim, tuos pinigus, ar mes tikrai turėtume <...> ką čia taip staiga nupirkt ir įdiegti? Aš suprantu, kad ir čia yra tas vadinamas butelio kakliukas, ne tik pinigai“, – akcentavo europarlamentaras.
A. Kubilius: Lietuvai buvo nurodyta eilė galimybių
Trečiadienį eurokomisaras Andrius Kubilius pareiškė, kad EK savo atsakyme nurodė keletą galimybių, kuriomis Lietuva gali pasinaudoti stiprindama oro gynybos pajėgumus.
Pasak eurokomisaro, Lietuva galėtų pasinaudoti papildomu SAFE paskolų šaukimu, taip pat Lietuvos gautomis sanglaudos politikos lėšomis, kurias galima nukreipti su gynyba susijusioms sritims.
„Tai čia reikia daug Lietuvos apsisprendimo“, – trečiadienį žurnalistams Briuselyje nurodė jis.
Kalbėdamas apie SAFE paskolas, eurokomisaras priminė, kad neseniai paskelbtas papildomas 21 mlrd. eurų vertės šaukimas, nes iš pirminio 150 mlrd. eurų paketo dar liko nepanaudotų lėšų.
„Lietuva, nežinau, kaip planuoja, gali irgi iš šitos sumos dar pasitelkti papildomai lėšų, jeigu leidžia Lietuvos fiskalinė situacija. Ir toliau tada, be abejo, reikia investuoti į tai, kas šituo metu yra labai svarbu. Tai ta pati dronų gynyba. Ir mes čia taip pat siekiame padėti šalims narėms plėtoti ne tik savo pajėgumus, bet labai svarbu – regioninius pajėgumus“, – nurodė jis.
A. Kubiliaus manymu, šiuo metu Lietuvai yra svarbu dėliotis gynybos prioritetus atsižvelgiant į kylančias grėsmes.
„Ir Lietuva, ir Europos Sąjunga skiria nemažus pinigus <...>. Lietuva irgi įspūdingai padidino savo biudžetines išlaidas gynybai. Tai čia tikrai galima tiktai girti. Bet klausimas, kokie yra prioritetai?
Dabar, be abejo, pavojai, kuriuos matom su įskrendančiais dronais, reikalauja greitų veiksmų, tiek vystant tinkamas detekcijos sistemas, kitaip sakant, radarus, tiek ir tokias gynybines priemones, kurios leistų tuos dronus žymiai efektyviau sulaikyti arba naikinti. <...> Lietuva turi labai aiškiai sudėlioti prioritetą, į ką ji dabar turi investuoti“, – dėstė jis.
Į EK atsakymą sureagavo KAM
Europos Komisijai (EK) neskyrus Baltijos šalių prašytų 500 mln. eurų antidroninei gynybai stiprinti, Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad sprendimas dėl galimo paraiškos lengvatinei paskolai pagal Europos Sąjungos (ES) SAFE priemonę teikimo bus priimtas suderinus poziciją su Finansų ministerija.
„Šiuo metu KAM atlieka galimybių teikti paraišką dėl papildomo finansavimo iš nepaskirstytos SAFE lėšų dalies vertinimą. Sprendimas dėl paraiškos teikimo bus priimtas suderinus poziciją su Finansų ministerija, atsakinga už skolinimosi valstybės vardu organizavimą ir vykdymą“, – Eltai siųstame atsakyme teigė KAM.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę teigė, kad Lietuva svarstys galimybę antidroninei gynybai stiprinti pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis pagal ES SAFE priemonę.
Atsakydama į Lietuvos, Latvijos ir Estijos prašymą skirti 500 mln. eurų antidroninei gynybai stiprinti, EK nurodė, kad papildomų didelių finansavimo šaltinių ES biudžete nėra. Todėl Baltijos šalims pasiūlyta pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis pagal SAFE priemonę.
Baltijos šalys tikėjosi, kad papildomą finansavimą pavyks gauti dar iki šių metų pabaigos.
SAFE – tai laikinas EK paskolų gynybai stiprinti instrumentas, veiksiantis iki 2030 m. pabaigos. Bendra SAFE apimtis visoms valstybėms – 150 mlrd. eurų.
Pagal SAFE priemonę Lietuvai numatyta galimybė pasiskolinti iki 6,375 mlrd. eurų gynybos poreikiams finansuoti.