Tačiau dezinformacijai buvo pasitelkti tie pretendentai, kurių tokiomis pažiūromis nė iš tolo negali apkaltinti. Tam buvo pasitelktos ir apgaulės, ir manipuliacijos, ir skirtingi sklaidos kanalai.
Virtimas „kitu žmogumi“
2024-ieji. Eina antrieji atviro karo prieš Ukrainą metai. Baltarusijos nacionalinės valstybinės televizijos ir radijo bendrovei „Belteleradio“ jau taikomos ES sankcijos. Šios įmonės kontroliuojamas kanalas „Belarus-1“ skleidžia liaupses Minsko režimui.
Susiję straipsniai
Ir ne tik: propagandinio kanalo užduotis – atitikti Kremliaus, o kartu ir Baltarusijos valdžios, formuojamus naratyvus apie supuvusius Vakarus, atsilikusias Baltijos šalis, žlungančią Europą ir pan.
Aišku, šios propagandinės įmonės atstovams, kad ir besivadinantiems žurnalistais, tikėtis dėmesio iš kandidatų į Lietuvos valstybės vadovus vargu ar įmanoma, todėl pasitelkiama kur kas gudresnė schema.
Kaip išsiaiškino „Debunk.org“ tyrėjai, žurnaliste prisistatanti kanalo atstovė Jekaterina Tichomirova nusprendė apsimesti visai kitu asmeniu. Jai tai nebuvo pirmas kartas – tokias užduotis jai teko atlikti ir taikantis į Baltarusijos opozicijos atstovus.
„Užsidėti kito žmogaus kaukę nėra lengva. Be to, sudėtingas makiažas. Užtruko daugiau nei keturias valandas: perukas, dirbtinė nosis, smakras. Be to, psichologiškai turėjau suprasti: kas yra ši moteris? Kaip ji nori atrodyti? Ją išstudijuoti, peržiūrėti gigabaitus medžiagos ir jos interviu“, – dar 2023 metais pasakojo J.Tichomirova.
Taikinys – keli kandidatai
Kaip išsiaiškino „Debunk.org“, J.Tichomirovai dar 2024 metų balandį buvo sukurtas netikras elektroninio pašto adresas – meduzaolha@gmail.com. Moteris turėjo apsimesti Rygoje veikusio nepriklausomo kanalo „Meduza“ žurnaliste. Tiesa, jau pats adresas turėjo tapti įspėjimo ženklu – nėra įprasta, kad viešai veikiančios žiniasklaidos priemonės žurnalistai naudojasi „Gmail“ pašto dėžutėmis darbo tikslais.
Netrukus iš šio adreso buvo išsiųsti prašymai dėl interviu su keliais pretendentais į Lietuvos Respublikos prezidentus – Giedrimo Jeglinsko, netrukus iš rinkimų pasitraukusio Arūno Rimkaus ir Dainiaus Žalimo komandoms.
Iš pastarosios jokio atsakymo nesulaukta.
O su dviem pirmaisiais apsimetėlė vis dėlto sugebėjo pabendrauti nuotoliniu būdu. Jos išankstiniuose klausimuose buvo prašoma papasakoti apie rinkimus Lietuvoje, įvertinti dabartinę valstybės politiką, šalies privalumus ir trūkumus.
Be to, buvo klausimų ir apie rinkimus Rusijoje bei JAV, santykius su Baltarusija ir Rusija, netgi apie NATO vaidmenį Rusijos ir Ukrainos kare.
Interviu – sufabrikuoti
Kad ir kokie būtų buvę atsakymai, jų Olhai (o iš tiesų J.Tichomirovai ir jos kanalui) iš esmės net ir nereikėjo, nes interviu buvo paskelbti visiškai sufabrikuoti.
„Analizuojant interviu svarbu paminėti, kad G.Jeglinsko pasirodymas J.Tichomirovos naujienų laidoje turėtų būti klasifikuojamas kaip smarkiai manipuliuojamas.
Įrašyto interviu ištraukos buvo kruopščiai iškirptos ir pritaikytos taip, kad atitiktų tariamus interviu klausimus, – skelbiama „Debunk.org“ ataskaitoje. – Turinys buvo sukurtas taip, kad atitiktų antilietuviškus ir antiamerikietiškus dezinformacijos naratyvus.
Šie naratyvai nėra nauji ir jų buvo galima pastebėti dezinformacijos atakose prieš 2024 m. Lietuvos prezidento rinkimus.“
Analitikų teigimu, remiantis vaizdo įrašu buvo bandoma vėl įdiegti du pagrindinius perdirbtus naratyvus į viešąją erdvę tiek Baltarusijos, tiek Lietuvos žiūrovams. Pirmasis teigia, kad Lietuva nuo pat įstojimo į ES smuko ir rodo „vasalinės“ valstybės požymius.
Antrasis naratyvas iškreipia Rusijos ir Ukrainos konfliktą teigdamas, kad jis vyksta ne tarp šių dviejų tautų, o tarp NATO ir Rusijos, vaizduodamas NATO kaip agresorių, o Rusiją – kaip auką.
Pasitelkė dirbtinį intelektą
Tokia dezinformacija buvo platinama sistemingai ir įvairiuose kanaluose – nuo „YouTube“ ar „Facebook“ iki „Telegram“, „Yandex“ bei kitų prorusiškų sklaidos priemonių. Kaip rodo statistika, tokia dezinformacija pasiekė dešimtis tūkstančių vartotojų, o gal ir daugiau.
Transliacijų ir straipsnių aprašymai apskritai verti atskiro dėmesio. Pavyzdžiui, „daugiau nei 30 metų vadinamosios „nepriklausomybės“ – Lietuva iš kadaise buvusios didžiosios šalies vitrinos tapo kilimėliu prie NATO“.
Kitas – „prie vairo stovi apmokytos marionetės. Vietoj ekonominės paramos – militarizacija ir transformacija į karinį placdarmą. Apsivalymo tendencija – dėl Amerikos didybės“.
Beje, visai tai pasirodė ne tik rusų, bet ir lietuvių bei anglų kalbomis. „Tokios taktikos idėja – pasiekti auditoriją, kuri nekalba rusiškai. Tačiau dubliavimas nebuvo atliktas profesionaliai, buvo naudojamos mažiau veiksmingos priemonės, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto generuojamas įgarsinimas“, – teigė šį dezinformacijos atvejį išnagrinėjusi „Debunk.org“ komanda.
Jos išvadose skelbiama, jog J.Tichomirovos veiksmai tarnavo Baltarusijos režimo interesams, vaizduojant Lietuvą kaip Vakarų, ypač JAV, marionetę ir iškraipant faktus, kad jie atitiktų Rusijos interesus.
„Kampanijos metu buvo kuriami netikri asmenys, naudojami pseudonimai ir klastojami interviu.
Buvo naudojamos netikros žurnalistų tapatybės siekiant gauti prieigą prie kandidatų, o interviu buvo klaidinančiai redaguojami, kad atitiktų melagingus naratyvus. Dezinformacija buvo skleidžiama įvairiose platformose ir kalbomis siekiant maksimalaus poveikio.
Kampanija buvo vykdoma sistemingai, koordinuojant pastangas keliuose kanaluose ir platformose. Konkrečioms auditorijoms buvo naudojami identiški naratyvai, o turinys buvo perkeltas taip, kad pasiektų didesnę demografinę grupę“, – paskelbė „Debunk.org“ .
Kliudė ir kitus rinkimus
Dezinformacijos pastangos per birželio mėnesį vykusius Europos Parlamento rinkimus buvo nukreiptos į Lietuvos vaidmens Europos Sąjungoje sumenkinimą – taip vėliau paskelbė „Pilietinio atsparumo iniciatyva“.
Pavyzdžiui, Kremliui palankioje žiniasklaidoje buvo teigiama, kad Lietuva įstojo į ES per neteisėtą referendumą.
Kaip ir prezidento rinkimų metu, kai kurios su Kremliumi susijusios žiniasklaidos priemonės skatino abejones dėl šių rinkimų rezultatų, taip demonstruodamos įprastą Kremliui palankių veikėjų taktiką.
Dezinformacijai skleisti šiuo klausimu buvo pasitelktas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės teiginys apie „prastą rinkėjų aktyvumą“, kuris buvo aiškinamas rinkimų nuovargiu, sutrukdžiusiu rinkėjams labiau įsitraukti.
Tų pačių metų spalio mėnesį vykę Seimo rinkimai tapo esminiu metų įvykiu Lietuvos vidaus politiniame kontekste ir dezinformacijos kampanijų epicentru, kai daugybė kenkėjiškų naratyvų buvo nukreipti tiek į patį rinkimų procesą, tiek į konkrečius politikus.
„Pavyzdžiui, juose 20 mandatų iškovojusi partija „Nemuno aušra“ sulaukė daugelio dezinformacinių naratyvų dėmesio. Kremliui palankūs naratyvai gynė Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą „Nemuno aušrą“, atremdami kaltinimus antisemitizmu, kuriuos išsakė ir buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kremliui palankūs kanalai ne tik menkino jos susirūpinimą, bet ir diskreditavo jos patikimumą, apkaltindami ją pačią bendradarbiavimu su Kremliumi“, – nurodė „Pilietinio atsparumo iniciatyva“.
Pasak šios organizacijos, skyrėsi ir skirtingo lygio melagienoms skleisti pasitelktos platformos.
Antai „Facebook“ tuomet tapo dominuojančia platforma greitai dezinformacijos sklaidai, „YouTube“ kanalas užtikrino detalesnę propagandą, o „Telegram“ atliko lemiamą vaidmenį stiprinant kraštutinius naratyvus ir sąmokslo teorijas.
Pertrauka buvo trumpa
Kaip sakė politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius, Rusija (o pastaraisiais metais mūsų kaimynė Baltarusija iš esmės tapo jos vasaline valstybe) į rinkimus Lietuvoje kišasi toli gražu ne nuo šio amžiaus pradžios, o kur kas anksčiau.
„Buvo trumpas laikotarpis po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai Rusija buvo visiškai silpna. Tuo metu ji tikrai nieko nedarė, bent pas mus.
Tačiau vėliau pradėjo daryti įtaką, tik mes labai ilgai to nematėme arba nenorėjome pastebėti. Kai dabar imi nagrinėti Aleksandro Dugino (įtakingas Rusijos geopolitikos formuotojas, laikantis šią valstybę Eurazijos centru. – Red.) tinklus, gali pastebėti, kad jis juos formuoti pradėjo dar praėjusiame amžiuje.
Įtakos plėtimas vyko visur, o mes turime labai aiškų pavyzdį – Rolando Pakso išrinkimą Lietuvos prezidentu ir Rusijos vaidmenį šiame procese. Tai buvo 2003–2004 metais“, – aiškino M.Laurinavičius.
Anot jo, aktyvūs Rusijos veiksmai yra nuolatiniai, tik dažniausiai mes matome tai informacinėje erdvėje. „Šie būdai dar palyginti pigūs, o mes geriausiai juos matome turėdami dabartinius įrankius. Giluminio Rusijos veikimo mes dažnai net nepastebime“, – teigė politikos apžvalgininkas.
Paklaustas, ką galima vadinti giluminiu Rusijos veikimu, M.Laurinavičius aiškino, jog pirmiausia reikia suvokti jos strategijos kompleksiškumą pradedant nuo tinklų kūrimo, kurie mezgami iki šiol visose šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
„Atitinkamos šalies politikas tikrai neprivalo pasirašyti kažkokio pasižadėjimo, kad jis tarnaus Rusijai ar panašiai. Ne, ši šalis sugeba sukurti sau palankius tinklus, vėliau bando šiuos politikus įtraukti į juos. Galutinis tikslas, aišku, yra juos atvesti į valdžią.
Tačiau nebūtinai vien tik tai. Kai kuriuos politikus priešiškos jėgos gali paremti, stiprinti, kad jie keltų sumaištį visuomenėje. Kai kurie iš jų net negali būti išrinkti, tačiau toks jų veikimas yra naudingas Rusijai, atitinkantis jos tikslus. Tas tinklų kūrimas, o vėliau ir informacinės atakos yra panaudojamos Kremliaus naudai“, – aiškino apžvalgininkas.
Jo nuomone, ateityje tokių veiksmų tik daugės, todėl būtina didinti atsparumą jiems.
„Blogiausia, kad kišimasis į vidaus politiką ne tik stiprėja ir stiprės, bet ir pats poveikio laukas labai smarkiai plečiasi.
Tai yra gana pigus būdas daryti įtaką, o tokios valstybės kaip Rusija ar Kinija tuo tikrai naudosis ir ateityje.
Gerai, kad mes kažką darome, pastebime, aiškiname visuomenei. Tačiau gaila, kad didžiojo paveikslo dažnai nepastebi ne tik eiliniai gyventojai, rinkėjai, bet ir politikos ekspertai“, – sakė ekspertas M.Laurinavičius.
Praktiniai patarimai: nepasiduokite emocijoms
- Dezinformacijos kūrėjai remiasi turiniu, kuris pirmiausia sukelia vartotojams atitinkamas emocijas, sumažina pastabumą ir skatina jį platinti ar bent komentuoti.
- Nuslopinti emocinius dirgiklius gali stabtelėjimas ir bandymas patikrinti skelbiamus teiginius.
- Pirmiausia atkreipkite dėmesį, ar antraštė atitinka turinį. Antra, ar skelbiamą turinį patvirtina patikimi šaltiniai (geriausia – bent keli).
- Skelbdami viena kitai prieštaraujančias tos pačios istorijos versijas manipuliatoriai stengiasi supriešinti visuomenę, taip pat mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ar žiniasklaida.
- Todėl greita ir poliarizuojanti informacija vargu ar bus kokybiška – būtina ieškoti patikimų šaltinių, kurie ją patvirtintų arba paneigtų.
- Manipuliavimas kontekstu pasižymi tuo, kad skelbiami faktai gali būti tikri, tačiau sumontuoti taip, kaip naudinga dezinformacijos skleidėjams. Pavyzdžiui, seną nuotrauką panaudojant vietoj naujos ar vieno asmens nuomonę priskiriant kuriai nors grupei. Faktų tikrinimas patikimuose ir pripažintuose šaltiniuose paprastai padeda atsekti, ar tikrai naudojama tokia dezinformacijos rūšis.
- Socialiniuose tinkluose jau tapo įprasta, kad kai kurių asmenų (dažnai ir politikų) paskyrose pradedamos dirbtinio intelekto valdomų trolių atakos, pasižyminčios asmeniniais išpuoliais. Taip puolamus žmones galima palaikyti pranešant apie neapykantos kurstymą ir grasinimus.
- Prieš dalydamiesi informacija, ypač skandalinga, gerai pagalvokite, ar tikrai įvertinote jos sklaidos šaltinį ir jo patikimumą.
- Dar viena melagienų skleidėjų taktika – manipuliavimas vaizdo turiniu. Tai gali būti atitinkamai iškraipyti įrašai, suklastotos nuotraukos ir pan. Kilus bent menkiausiai abejonei pravartu patikrinti skelbiamo turinio autentiškumą ir kontekstą.
