Anot jos, Rusijos propaganda tęsė informacinę veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos gynybos politiką. Ypač daug neigiamos reakcijos susilaukė Seimo balsavimas dėl Konstitucijos 137-ojo straipsnio, draudžiačio Lietuvoje dislokuoti masinio naikinimo ginklą, išbraukimo.
Pasak kariuomenės, atkartotos rugsėjį fiksuotos žinutės, kurios pasižymėjo grasinančia retorika. Rusijos pareigūnai ir kiti propagandos veikėjai teigė, kad toks Lietuvos sprendimas provokuoja Rusiją ir ši gali imtis atsakomųjų veiksmų.
Analitiku vertinimu, Rusija siekia vaizduoti Lietuvą kaip neatsakingą, agresyvią valstybę ir, naudojant bauginančią retoriką, atgrasyti nuo gynybos pajėgumų stiprinimo.
Per rinkimus – melas ir sąmokslo teorijos: atskleidė, kas pasitaiko dažniausiai
Reaguojant į spalio 18 d. Pasvalio rajone sudužusį bepilotį orlaivį, Rusija pakartotinai išreiškė kaltinimus Baltijos šalims, kurios tariamai tikslingai apriboja savo civilinę aviaciją ir leidžia Ukrainai naudotis oro erdvę bepiločių smūgiams prieš taikinius Rusijoje.
Analitikų teigimu, tokios melagingos žinutės papildo Kremliaus skleidžiamą naratyvą, neva Rusija kariauja ne tik su Ukraina, bet su visu NATO aljansu. Šis naratyvas, pirmiausia, skirtas vidinei Rusijos auditorijai, siekiant pagrįsti savo negebėjimą apsiginti nuo Ukrainos ginkluotojų pajėgų smūgių ar pasiekti reikšmingų pergalių mūšio lauke.
Susiję straipsniai
Rusija išnaudojo ne tik informacines priemonės, bet ir teisinio spaudimo metus prieš Baltijos šalis.
Spalio 5 d. Maskvos Tverės rajono teismas patenkino Rusijos Generalinės prokuratūros prašymą ir paskelbė du Estijos, penkis Latvijos ir penkis Lietuvos piliečius, taip pat penkias organizacijas tiesioginiais nacių bendrininkais. Pasirodė teiginių, esą šis Rusijos teismo sprendimas leis patraukti teisinei atsakomybei asmenis, kurie Baltijos šalyse šlovina nacistinės Vokietijos bendrininkus.
Pasak analitikų, istorinės temos išnaudotos tiek vykdant informacines kampanijas prieš Ukrainą, tiek prieš Europą ir Baltijos šalis, teigiant, kad Vakaruose vyrauja neonacistinės ir fašistinės nuotaikos ir yra perrašoma Antrojo pasaulinio karo istorija.
Tikėtina, kad šios temos augimą paskatino Niurnbergo proceso pagrindinio nuosprendžio paskelbimo 80-osioms metinės, kurios susilaukė dėmesio Rusijos viešojoje erdvėje.