Pasak jo, toks žingsnis leistų Kinijai skelbti apie dar vieną diplomatinę pergalę, tačiau Lietuva neturėtų garantijų, kad santykiai su Pekinu pagerės.
„Jeigu mes pakeistume pavadinimą, šitoje vietoje Kinija tai išnaudotų labai aiškiai kaip veiksmą, kuris leistų jai pasakyti, kad ji nulaužė dar vieną šalį, ir mūsų autoritetas valstybės, na, iš tikrųjų diplomatinis autoritetas smarkiai kris. Ir dar daugiau, esu tikras ir įsitikinęs, kad nėra jokių garantijų, kad netgi jeigu tu tai padarysi, kažkas pasikeis santykiuose su Kinija“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, Taivanas Lietuvai yra svarbus ne tik kaip partneris ekonominio bendradarbiavimo srityje, bet ir kaip diplomatinis svertas. Anot politiko, ryšiai su Taivanu atveria Lietuvai duris į tam tikrus Jungtinių Valstijų politikos sluoksnius, taip pat suteikia galimybių bendradarbiauti su laisvomis Azijos rinkomis.
Taivano atstovybės klausimas tapo rimtu išbandymu: politinė stovykla pasidalijusi į dvi dalis
„Taivano korta yra mūsų struktūrinės galios šaltinis. Tai atidaro duris tam tikruose Amerikos politikos sluoksniuose. Tai yra tam tikras ir mūsų išskirtinumas visame Tolimųjų Rytų pasaulyje, kur mums atsidaro tam tikros rinkos, nekomunistinės rinkos, laisvesnės rinkos“, – kalbėjo jis.
Jo teigimu, formuojant Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybę Kęstučiui Budriui buvo iškeltas reikalavimas per pusmetį atkurti aukštesnio lygio diplomatinius santykius su Kinija, tačiau siekdamas tai įgyvendinti, ministras pats save įstūmė į diplomatinę aklavietę.
Susiję straipsniai
„Pavadinimo keitimas – tai tiktai iš Kinijos pusės ateinantis reikalavimas, kurį turi įgyvendinti, kad prasidėtų pokalbiai. (...) Mes galime nieko negauti“, – teigė L. Kasčiūnas.
Jis taip pat ragino įvertinti Kinijos vaidmenį tarptautiniuose santykiuose. Pasak politiko, Pekinas remia Rusiją kare prieš Ukrainą, prisideda prie Europos pramonės silpninimo ir siekia keisti tarptautinę tvarką, todėl Lietuva turėtų atsakyti, ar santykių su Kinija atkūrimas yra vertas galimų nuolaidų Pekinui.
„Kinija yra ta šalis, kuri mūsų nacionalinio saugumo paveiksle yra grėsmės šaltinis. Tai kam mes tai darome?“ – klausė jis.
L. Kasčiūnas siūlė stabdyti pradėtas diskusijas dėl galimo Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo ir daugiau dėmesio skirti ekonominiam bendradarbiavimui su Taivanu. Jo teigimu, Lietuva turėtų siekti didesnių Taivano investicijų, technologijų perkėlimo ir išnaudoti šį bendradarbiavimą stiprindama savo pozicijas Vakarų valstybėse.
„Geriau kaip tik dabar susitelkti į tai, kad derėtis su Taivanu dėl tam tikrų didesnių investicijų į Lietuvą, pabandyti Taivano struktūrinę galią išnaudoti“, – sakė politikas.
Kaip skelbė ELTA, diskusijos dėl Taivano atstovybės pervadinimo atsinaujino portalui „Delfi“ pranešus, kad rugsėjį Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą, kuriame paragino Taivaną pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą iki spalio 1 d.
Skelbiama, kad mainais už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei siūlyta pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų bei pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
Užsienio reikalų ministras K. Budrys neneigė su Taivano puse vykstančių pokalbių, tačiau atmetė teiginius esą ministerija darė spaudimą atstovybei keisti pavadinimą.
Lietuvoje trečiadienį ir ketvirtadienį lankėsi Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai ir misijos prie ES diplomatai.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Dabartiniame Vyriausybės programos projekte numatyta normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose ES valstybėse narėse.
Mindaugas Sinkevičius yra išreiškęs lūkestį, kad jo vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytą tikslą užsienio reikalų ministrui pavyks pasiekti dar iki šalies pirmininkavimo ES Tarybai.