Pastebi, kad darbdaviai patys kuria priešiškumą tarp užsieniečių ir lietuvių: situacijos nekeičia ir skiriamos baudos

Apie darbdavių atsakomybę, atidėtus kalbos reikalavimus ukrainiečiams ir pirmąsias baudas, tinklalaidėje „Ar susikalbam“ dalijosi Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.

Lrytas ir „Radio R“ tinklalaidės „Ar susikalbam?“ metu kalbama ne tik apie tai, kas šiandieniniame gyvenime skaldo Lietuvos visuomenę – bus skiriamas išskirtinis dėmesys ir šalies tautinių bendrijų klausimams.

Užsieniečiams taikomas reikalavimas mokėti lietuvių kalbą A1 lygiu yra vienas paprasčiausių iš visų galimų lygių. Pasiekęs šį lygį žmogus gali nesudėtingais sakiniais paaiškinti, kas jis toks, kokie jo kontaktai, papasakoti apie savo darbo specifiką ar mokėti užpildyti šabloniškus dokumentus. A. Valotka neslepia, kad lietuviai aštriai žiūri į šį klausimą.

„Kalbos inspekcija šiais metais gavo 4–5 kartus daugiau skundų nei gauna įprastai“, – A. Valotka pasidalijo, kaip sekasi užsieniečiams pasiekti A1 lygį.

Šiai sričiai prireikė net papildomo žmogaus. Tačiau ekspertas priduria, kad darbuotojas atsakydamas kita kalba įstatymo nepažeidžia, o negavus atsakymo valstybine kalba, jis turi kelis pasirinkimus.

Pirma – ten nebesikreipti ar nesilankyti. Antra – turi teisę kreiptis į valstybines institucijas. Šiuo atveju Valstybinė kalbos inspekcija įvertinusi skundo aplinkybes inicijuoja tikrinimo procedūrą.

„Gali būti ir toks variantas, kad aptarnavimo srityje dirbantis žmogus jau yra išsilaikęs kalbos egzaminus, bet jam nedrąsu kalbėti“, – teigė A. Valotka.

Anksčiau ši atsakomybė tekdavo darbdaviui, tačiau prieš dvejus metus pakeitus įstatymą, atsakomybė tenka ir dirbantiems individualiai. Pasak A. Valotkos, pagrindinis tikslas yra apginti Lietuvos piliečių kalbines teises.

„Tikslas ir noras yra, kad tie žmonės, kurie kreipiasi valstybine kalba, kad jiems ir atsakytų arba parašytų atgal ta pačia kalba“, – tikina jis.

Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai turi privilegiją darbo vietoje nekalbėti lietuviškai, o prievolė kalbėti rusiškai, atitenka bendradarbiams ir klientams. A. Valotka aiškino, kad prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, Valstybinė kalbos inspekcija paskelbė, kad pirmus metus ukrainiečių netikrins. Tą grindė tuo, kad pagal teisės aktų reikalavimą, lietuvių kalbą reikia mokėti iš karto įsidarbinant paslaugų sektoriuje. Laikotarpį ilgino ir Vyriausybė, kuris galiausiai nusitęsė iki penkerių metų.

„Nereikia elgtis priešiškai prieš valstybinę kalbą ir nebus priešiškumo“, – neslepia A. Valotka.

Jis prakalbo apie taikomas baudų bausmes ir atskleidė, kad per 10 metų Valstybinė kalbos inspekcija nėra skyrusi nei vienos baudos. Po daugybės metų buvo paskirta pirmoji bauda ir pasidalijo viena situacija iš darbo kasdienybės.

Transporto įmonėje dirba kelios dešimtys užsieniečių, kurie visiškai nemoka lietuvių kalbos. Gavus skundą imtasi patikrinimo procedūrų, kurių metu vadovui pateiktas privalomas nurodymas iki tam tikro laiko pasiekti reikiamą kalbos lygį. Praėjus atitinkamam laikotarpiui, dalis personalo atleisti ir įdarbinti kiti asmenys, lygiai taip pat nemokantys lietuvių kalbos.

„Darbdavys kūrė priešiškumą ir neinvestavo į mokymus“, – pridūrė jis.

Dažnai lietuvių kalba sunkumų kelia vyresnio amžiaus žmonėms, kurie teisinasi, kad išmokti – tikras iššūkis. Tačiau A. Valotka tikina, kad lietuvių kalbos sudėtingumas yra mitas, o lenkų, rusų kalbos yra struktūriškai panašios.

„Man sunku suvokti, kaip normalių kognityvinių gebėjimų žmogus gali kelias dešimtis gyventi lietuvių aplinkoje ir neišmokti kalbos. Aš manau, tai turi būti išskirtinis nenoras to daryti“, – teigė jis.

Gyvendamas lietuvių gretose nenorėdamas išmoksti žodžius, frazes. Jam abejones išsklaidytų tik gydytojo pažymėjimas apie raidos sutrikimą. A. Vatotka atkreipė dėmesį, kad kitos kalbos Lietuvoje nėra draudžiamos, o valstybine kalba pateiktą informaciją galima teikti ir kitomis kalbos, jei tą leidžia techninės galimybės.

Tačiau jis pripažįsta, kad maži dalykai linkę išsivysti į didelius ir užsieniečiai gali pasijausti taip, lyg valstybė jų nepriimtų.

„Tu turi pareigą laikytis įstatymų ir galbūt tavo elgesys rodo, kad tu nemyli mūsų valstybės“, – mano A. Valotka.

Lietuvoje dirbančių užsieniečių nemažą dalį sudaro tolimųjų reisų vairuotojai, kurių niekas nereikalauja išmokti lietuvių kalbos. Ta pati situacija ir su dirbančiais maisto kurjeriais „Wolt“ ar „Bolt“. Dažnu atveju kalba išmokstama dėl noro geriau jaustis ir suprasti, kas yra parašyta.

Padidėjęs nepasitenkinimas pastebimas rusų kalba, kurią daugiausia naudoja vyresnio amžiaus žmonės. A. Valotka pripažįsta pats kasdien skaitantis naujienas rusų žiniasklaidoje, kad sužinotų situaciją. Šiuo atveju rusų kalbos mokėjimas tampa privalumu.

Kai konkrečios kalbos ima skambėti daugiau viešoje erdvėje, tuo žmonės ima jaustis nesaugesni. Tai žmonėms primena sovietinius laikus.

„Kalbos egzistavimas nėra blogis, nes kuo daugiau žmogus moka kalbų, tuo didesnis privalumas“, – pridūrė ji.