Kaip sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė, domėtis rinkimais ir dalyvauti juose jau tampa gero tono ženklu.
Tačiau blogiausia, kad rinkimuose dalyvauja ir tikrai ne visuomet gero visuomenei bei šaliai linkinčios jėgos. Jų nuolat tiražuojamomis abejonėmis dėl rinkimų skaidrumo siekiama sumenkinti patį demokratijos procesą.
– Ar VRK, būdama atsakinga už rinkimų organizavimą, apskritai stebi užsienio valstybių intervenciją į juos? Jei taip, kaip tai daroma, kam apie tokius atvejus pranešama toliau, ar pati VRK atlieka tyrimus? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo L.Petronienės.
– Vyriausioji rinkimų komisija jau keletą metų naudojasi Lietuvos žiniasklaidos monitoringo paslauga, leidžiančia realiuoju laiku sekti Lietuvos informacinę erdvę.
Nuo 2025 metų yra galimybė stebėti ir tinklalaides (angl. „podcast“). Tai padeda matyti įvairių socialinių grupių kanaluose skleidžiamą informaciją ir indikuoti tam tikrus naratyvus apie VRK veiklą, institucijos priimamus sprendimus ir pan.
Taip pat VRK nuolat stebi socialinius tinklus per socialinių tinklų monitoringo įrankį, nuo 2027 metų matysime dar daugiau vartotojų skelbiamo turinio apie VRK ir Lietuvos rinkimus tokiuose socialiniuose tinkluose kaip „Telegram“, „TikTok“ ar „Discord“.
Taip dar greičiau galėsime reaguoti siekdami paneigti pradedančius plisti dezinformacijos naratyvus, sąmoningai klaidinančią ar kitokią tikrovės neatitinkančią informaciją apie rinkimus.
– Pastarieji rinkimai, vykę 2024 metais, tikrai pasižymėjo neeiliniais atvejais kalbant apie dezinformaciją. Kokiais būdais ji buvo skleidžiama?
– 2024 metais kryptingos dezinformacinės kampanijos siekė pakirsti visuomenės pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis.
Pagrindiniai naratyvai kvestionavo rinkimų procesų teisėtumą, kurstė antivyriausybines nuotaikas, skatindami visuomenės poliarizaciją, augindami „dviejų Lietuvų“ naratyvą.
2024 metais vykusių Respublikos prezidento rinkimų metu buvo keliamos versijos, jog komisija klastoja elektroninius rinkėjų parašus Rinkėjo puslapyje, – neva neįmanoma, kad kai kurie kandidatai sulaukia tokio didelio rinkėjų palaikymo.
Viena, kai tokios prielaidos keliamos nišinėse sąmokslo teorijas platinančiose grupėse, ir visai kas kita, kai tokia informacija įgauna visai kitą svorį, kai ją ima tiražuoti politikai ar Seimo nariai.
Remiantis šia dezinformacija iki šiol kvestionuojamas teisėtai išrinkto Respublikos prezidento legitimumas.
Periodiškai vis dar skleidžiami naratyvai, kad dėl neva neskaidraus elektroninio rinkėjų pasirašymo neturėjo būti registruotas nė vienas rinkimuose dalyvavęs kandidatas, – taip manipuliatyviai savo auditorijoms sėjama abejonė, kad prezidentas išrinktas neteisėtai.
Svarbu paminėti, kad VRK nuolat stebėjo elektroninio pasirašymo eigą Rinkėjo puslapyje, jis veikė stabiliai ir buvo saugus naudoti. Kad pasirašytų už kandidatus, rinkėjai jungėsi per Elektroninius valdžios vartus, kurių veikimą ir saugumą prižiūri atsakingos valstybės institucijos.
Rinkėjų tapatybės buvo identifikuotos, todėl prirašyti netikrų rinkėjų neįmanoma. Be to, per laikotarpį, kol vyko elektroninis pasirašymas, nei iš Valstybinės skaitmeninių sprendimų agentūros, atsakingos už Elektroninių valdžios vartų administravimą ir atlikusios šio atvejo auditą, nei iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, kuris taip pat dirba saugodamas VRK informacinę sistemą, nebuvo gauta jokių pranešimų ar įspėjimų apie galimus bandymus įsilaužti ar pakeisti duomenis Rinkėjo puslapyje.
Taigi kelti visuomenėje nepasitikėjimą VRK informacine sistema, įskaitant ir elektroninių parašų už kandidatus rinkimą, nebuvo ir nėra jokio pagrindo, o tokie veiksmai yra vertinami kaip žalingi.
Tų pačių metų rudenį vykusių Seimo rinkimų metu dalis kenkėjiškų naratyvų buvo orientuoti į rinkimų procesą ir balsavimo procedūras.
Buvo minimas galimas sukčiavimas rinkimuose, keliamos abejonės dėl išankstinio balsavimo vokų sukeitimo (klastojimo), rinkimų rezultatai buvo įvardijami kaip manipuliaciniai.
Nemažai prie to prisideda kai kurie rinkimų stebėtojai, neva fiksavę rinkimų pažeidimus ir ne kartą rinkimų procedūras bei VRK sprendimus vėliau skundę teismui. Svarbu paminėti, jog nemažos dalies skundų teismas nepriėmė nagrinėti motyvuodamas tuo, kad jie nepagrįsti, o tuos, kuriuos priėmė, VRK apgynė teisme.
Taigi dezinformaciją skleidžiantys asmenys ne tik sėja abejones dėl demokratinių valstybės procesų, bet ir apkrauna institucijas ir teismus papildomu administraciniu darbu.
– Ar kaip nors realiai stabdomos arba užkardomos informacinės atakos rinkimų laikotarpiu? Kokio pobūdžio jos dažniausiai būna?
– VRK stengiasi būti proaktyvi siekdama paaiškinti visuomenei ir rinkėjams balsavimo procedūras ir užkirsti kelią ateityje galimoms melagienoms ar manipuliacijoms. Komisijos pranešimus neatlygintinai publikuoja tiek didieji naujienų portalai, tiek regioninė žiniasklaida.
Nuolat bendradarbiaujama su kitomis valstybės institucijomis: Nacionaliniu krizių valdymo centru, Ryšių reguliavimo tarnyba, Radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.
Esant poreikiui keičiamasi informacija ir nedelsiant imamasi priemonių, kad melagingas ar dirbtinio intelekto įrankiais sugeneruotas tikrovės neatitinkantis turinys (angl. „deep fake“) būtų operatyviai pašalintas iš socialinių tinklų ar kitų interneto šaltinių.
Periodiškai dalyvaujama tarpvalstybiniuose susitikimuose bei tarptautinių organizacijų inicijuojamose veiklose ir dalijamasi patirtimi su kitų valstybių rinkimų organizatoriais kovos su dezinformacija srityje.
Nuolat bendradarbiaujame su Lietuvos nacionalinio transliuotojo bei kitų didžiųjų Lietuvos naujienų portalų žurnalistais ir faktų tikrintojų komandomis.
Signalų apie platinamas melagienas gauname iš jų arba proaktyviai tam tikras publikacijas inicijuojame patys, kad rinkėjai tiesą sužinotų kuo greičiau ir būtų užkirstas kelias plisti įvairaus pobūdžio manipuliacijoms, keliančioms nepasitikėjimą demokratiniais procesais.
– Ar pastebimas priešiškų valstybių informacinių pajėgų suaktyvėjimas būtent rinkimų laikotarpiu?
– Bendraudami su kitų valstybių rinkimų organizatoriais dažnai girdime apie įvairaus pobūdžio priešiškų valstybių bandymus daryti įtaką rinkimams jų valstybėse.
Jų metodai ir įrankiai, kuriais bandoma paveikti rinkimus, labai panašūs, tad juos žinodami stengiamės pasidėti įvairių „saugos pagalvių“ dar iki rinkimų pradžios.
2024 metais, kai Lietuvoje rengėme trejus rinkimus, taip pat buvome labai budrūs ir bendradarbiaudami su kitomis institucijomis turėjome nemažai įvairių saugiklių. Tikime, kad dėl to visų trejų rinkimų laikotarpis praėjo tikrai sklandžiai.
Gyvename laikais, kai rinkimus organizuojanti institucija jau nebėra vien tik už rinkimų procedūras ir balsų suskaičiavimą atsakinga įstaiga. To nebepakanka.
Didelė pasiruošimo rinkimams dalis yra galimų grėsmių numatymas, bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, taip pat ir teisėsauga, kad užtikrintume ne tik sklandų ir skaidrų balsavimo procesą, bet ir rinkimų saugumą, tiek skaitmeninėje, kibernetinėje erdvėje, tiek fiziškai apmokydami per rinkimus dirbančius žmones, kaip elgtis su agresyviais asmenimis, kaip reaguoti gavus grasinimą apie sprogmenis.
Pavyzdžiui, šiuo metu jau esame apgalvoję ir parengę instrukcijas rinkimų komisijoms, kokių veiksmų imtis ne tik gaisro ar kitų incidentų atveju, bet ir tada, jei balsavimo metu būtų paskelbtas oro pavojus.
– Ką valstybės institucijos daro „už kadro“ tokiais atvejais ir ko negali padaryti – galbūt trūksta kokių nors analizės ar net kovos su dezinformacija įrankių?
– 2026 m. vasarą VRK iniciatyva priimtais pagrindinio Rinkimų įstatymo pakeitimais Rinkimų kodeksas papildytas nuostata, kad VRK neskelbia ir nespausdina rinkimų programų, jeigu jos paneigia pamatines konstitucines vertybes, prieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ar joje skelbiama visuomenę klaidinanti ir (ar) melaginga (tikrovės neatitinkanti) informacija.
Šios nuostatos atsiradimą lėmė situacija, kai 2024 m. VRK atsisakė valstybės lėšomis spausdinti ir rinkėjams platinti vieno iš Respublikos prezidento rinkimuose dalyvavusių kandidatų rinkimų programą. Šį klausimą teko aiškintis teisme.
Programa buvo išspausdinta dėl to, kad, tęsiant bylinėjimąsi ilgiau, komisija būtų nebespėjusi išspausdinti ir išnešioti visiems Lietuvos rinkėjams specialaus leidinio iki rinkimų dienos.
Jeigu tokia situacija būtų dabar, jau turėtume aiškiau įstatyme apibrėžtą nuostatą, kad VRK biudžeto lėšomis nespausdintų Lietuvos saugumo interesams prieštaraujančių kandidatų teiginių.
Valstybės biudžeto lėšomis kandidatams šiuo metu yra galimybė skleisti įvairaus pobūdžio informaciją, pavyzdžiui, rinkimų programose, diskusijų laidose, todėl svarbu laiku nustatyti dezinformacinio, klaidinančio, kurstančio neapykantą ir kitokio teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms prieštaraujančio pobūdžio informaciją.
VRK, pastebėjusi klaidinančią ir faktiniu aspektu manipuliatyvaus pobūdžio informaciją, jau turės tokią veiklą apibrėžiančią įstatymo nuostatą ir galės priimti motyvuotą sprendimą neplatinti jos tokiais atvejais, jeigu sklaida būtų teikta apmokėti iš rinkimams organizuoti numatytų lėšų, ir kartu pateikdama argumentuotą rekomendaciją neplatinti visuomenę klaidinančių teiginių medijose.
Rinkimų kodekse taip pat atsirado nuostata, kad vykdant agitaciją rinkimų dalyviams draudžiama skleisti visuomenę klaidinančią, melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją.
Atsižvelgdamas į geopolitinę situaciją Seimas taip pat nustatė, jog rinkimų komisijos galės atsisakyti registruoti rinkimų stebėtoją arba panaikinti rinkimų stebėtojo registravimą, jeigu kils įtarimų, kad užsienio valstybei ar tarptautinei organizacijai atstovaujančio subjekto pasiūlytas asmuo gali veikti užsienio valstybės, pripažintos kaip keliančios grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, interesais.
2024 metais fiksavome tam tikrą piktnaudžiavimą rinkimų stebėtojų teisėmis, pasitaikė asmenų, kurie atvykdavo į balsavimo vietas turėdami tikslą kelti konfliktus, trikdyti rinkimų apylinkės darbą ar kitaip destabilizuoti balsavimo procesą.
Viešojoje erdvėje atsirado įrašų, kaip rinkimų stebėtojai net buvo mokomi elgtis konfliktiškai. Todėl Rinkimų kodekse patikslintos rinkimų stebėtojų teisės dėl filmavimo ar fotografavimo fiksuojant pažeidimus.
Taip pat įtvirtinta, kad rinkimų stebėtojai negali daryti poveikio rinkimams ar jų rezultatams, piktnaudžiauti jiems suteiktomis teisėmis ar rinkimų stebėtojo statusu, viešai skleisti visuomenę klaidinančios, melagingos ar tikrovės neatitinkančios informacijos.
VRK nėra vienintelė, susidūrusi su panašaus pobūdžio veikla, kitų valstybių rinkimų organizatoriai taip pat patiria analogiškų situacijų.
– Kaip, susidūręs su abejonių keliančia ar įtartina informacija, turi elgtis rinkėjas?
– Pastebime, kad sėkmingiausiai ji plinta, jeigu žmogus informaciją ima tiktai iš vieno šaltinio, pavyzdžiui, vieno socialinio tinklo.
Tokiu atveju algoritmai labai greit „uždaro“ jį panašią informaciją skelbiančių bendraminčių burbule ir kitokios žinios, net jei jos teisingos, jo tiesiog nebepasiekia.
Todėl visada verta patikrinti keletą šaltinių. Jei tai informacija apie rinkimus, visada reikėtų pasitikrinti vrk.lt svetainėje.
Pastaraisiais metais stebime augantį rinkėjų susidomėjimą rinkimų procesais. VRK duomenimis aktyviai naudojasi viešojoje erdvėje kalbantys politologai, labai įdomiais pjūviais juos analizuoja duomenų mokslininkai, turinio kūrėjai ir nuomonės formuotojai aptarinėja juos populiariose tinklalaidėse, kandidatų debatų žiūrimumo reitingai auga.
Domėtis rinkimais ir balsavimu tampa gero tono ir gero išsilavinimo ženklu. Atsiranda supratimas, kad rinkimai yra visų piliečių gyvenimui įtakos turinčio politinio ciklo pradžia, o balsavimas – svarbi pilietinės valios išraiška, ir tai yra labai džiuginanti tendencija.