„Yra pasakymas – mes visada bijome to, ko nepažįstame, ko nežinome“, – laidoje „Ar susikalbam?“ sakė pašnekovė.
Pernai metų Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių agentūros duomenimis, beveik trečdalis (31 proc.) romų Europoje susidūrė su diskriminacija dėl savo kilmės. Lyginant su 2016-aisiais, situacija nepagerėjo – prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė 26 proc.
„Skaičiai nemeluoja. Iš tiesų, taip ir yra. Didžiulio pokyčio nėra, bet kadangi bendrauju su romais kiekvieną dieną, aš manyčiau, kad tas pokytis vis tiek yra. Tik jis nėra toks žmogiškai jaučiamas, jis nėra labai matomas“, – sakė V. Poškaitė-Kovaliuk.
V. Poškaitė-Kovaliuk: yra du klausimai, dėl kurių Lietuvos romai vargsta labiausiai
2021-ųjų metų duomenimis, Lietuvoje gyveno per 2,2 tūkst. romų, beveik ketvirtadalis jų – Vilniuje. Ir nors sostinė nuo senųjų amžių yra daugiakultūris miestas, čia vyksta įvairiausių tautų mugės, renginiai – jau dešimtmetį vyksta ir romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“ – kasdienybėje romai vis dar susiduria su diskriminacija.
Pasak V. Poškaitės-Kovaliuk, bene sunkiausia romams išsivaduoti iš dviejų stereotipų.
Susiję straipsniai
„Yra dvi sritys, kur pokytis iš tiesų yra labai minimalus: įsidarbinimas ir būstas. Tai yra dvi sritys, kur iki šiol labiausiai vargstame. Buvo atliktas tyrimas – romai yra patys nenorimiausi kaimynai tiek darbe, tiek namuose. Pavyzdžiui, grįžusieji iš įkalinimo įstaigų ar turintys priklausomybę – jie yra truputėlį aukščiau, o romai pačioje žemiausioje vietoje, niekas nenori būti šalia jų“, – kalbėjo ji.
Situacijai iliustruoti V. Poškaitė-Kovaliuk papasakojo vienos romės istoriją. Anot pašnekovės, puikiai lietuviškai kalbanti romė telefonu sulaukė žinios, jog gavo paprastą, gana nekvalifikuotą darbą ir gali pradėti dirbti jau kitą dieną. Tačiau, vos atvykusi į darbovietę, ji buvo išprašyta lauk.
„Ji nuėjo su skara susirišusi plaukus, su ilgu sijonu. Ir kai ją pamatė, sako: „Atsiprašau, jau visos vietos užimtos“, – pasakojo ji.
Būsto nuomai ieškančių romų istorijos – panašios. Pasak V. Poškaitės-Kovaliuk, ne vienu atveju dėl romų šeimų su būsto savininkais ėjo kalbėtis viešojoje erdvėje geriau žinomas ir matomas Ištvanas Kvikas – Lietuvos romų bendruomenės ir ansamblio „Sare Roma“ lyderis.
„Jis tiesiog eidavo pagal skelbimus ir kalbėdavo: „Štai, aš esu Ištvanas Kvikas, aš garantuoju, kad šita šeima yra labai padori, išnuomokite jai būstą“. Tikrai iki šiol turime didžiulę problemą“, – pripažino Baltijos regiono romių asociacijos vadovė, apgailestaudama, jog neigiami stereotipai apie romus tebėra gajūs.
Tačiau nusistatymo prieš romus esama ir paprasčiausiose kasdieniškose situacijose. Pavyzdžiui, romai vis dar pastebi, jog jiems įėjus į kavinę ar restoraną, įlipus į autobusą ar troleibusą, žmonės arčiau savęs prisitraukia rankines ir krepšius, susigūžia ar nusisuka, nužiūri smerkiančiu žvilgsniu.
„Man viena romė pasakojo – ji su vaiku užėjo į degalinę kažką vaikui nupirkti. Iš karto pribėgo net du darbuotojai žiūrėti, ką ji ten renkasi, ką dedasi. Ji sako: „Kodėl jūs prie manęs stovite?“ Ir iškart atviru tekstu jai pasakė: „Tai galimai pavogsi“. Ji tiesiog apsiverkė ir išėjo“, – kalbėjo visuomenininkė.
Romų bendruomenė tampa atviresnė, jaučia mažiau baimės
Tačiau ne visos istorijos turi tik liūdnas pabaigas – V. Poškaitė-Kovaliuk pasidalijo ir konkrečiu atveju, kai Jonavoje diskriminaciją patyrusios ir iš kavinės be jokios priežasties išprašytos romės teismuose pasiekė pergalę.
„Kelios romės užėjo į kavinę. (...) Jas išvarė vien dėl to, kad jos romės. Pasakė: „Eikite iš čia, nes galimai kažką pavogsite“. Jos visa tai nufilmavo, paskambino savo tarpininkei ir tarpininkė sako: „Jokiais būdais neišeikite, nepalikite, atvažiuoju“, – dalijosi pašnekovė, akcentuodama, kad tokiais atvejais itin svarbus yra ir romas talkinančių specialistų bei tarpininkų vaidmuo.
„Visas reikalas nuėjo iki teismo. Romėms buvo siūloma ir pinigų, kad jos paliktų šitą reikalą ramiai. Ir jos sakė: „Gerai, ką mes čia, nekelsime to šaršalo, jau kaip padarė, taip padarė“. Bet tarpininkė – turime tokią griežtą – pasakė: „Jokiais būdais, turite eiti iki galo ir už save pakovoti“. Ir laimėjo bylą“, – džiaugėsi V. Poškaitė-Kovaliuk.
Pozityvų pokytį ji įžvelgia ir pačių romų požiūryje. Anot visuomenininkės, romų bendruomenė dėl istorinių patirčių ir genocido yra gana uždara. Tačiau kultūriniai renginiai leidžia jiems atsiskleisti, džiaugtis savitumu ir mažinti atskirtis, nebebijoti plačiau atsiverti.
„Tautų mugėje visą laiką turime kelias palapines, kur pristatome romų rankdarbius, pristatome istoriją, pristatome žymius žmones. (...) Aš visą laiką skambindavau romėms ir sakydavau: „Žiūrėkite, nupirksiu tam tikrų priemonių rankdarbiams, ateikite, susirinkime“, – darbo specifika dalijosi ji.
„Būdavo labai sunku įtikinti, kad jos ateitų. Šįmet aš neužtekau vietų“, – šypsojosi Baltijos regiono romių asociacijos vadovė.
Biurokratinės pinklės ragina ieškoti netradicinių sprendimų
O ar valstybė skiria pakankamai dėmesio romų bendruomenės problemoms spręsti? V. Poškaitė-Kovaliuk pastebėjo, jog atsakingų institucijų koridoriuose ir kabinetuose romams aktualūs klausimai sulaukia dėmesio – tik, deja, jie dažnai paskęsta biurokratiniuose procesuose, trūksta ir politikos tęstinumo.
Tiesa, kartais biurokratinės kliūtys priverčia ieškoti netradicinių sprendimų, kurie gali atnešti netgi geresnių, nei tikėtasi rezultatų.
Toks atvejis buvo šių metų balandžio 8-ąją, minint Tarptautinę romų dieną. Tuomet bendruomenės atstovai prašė Nepriklausomybės aikštėje šalia Seimo iškelti romų vėliavą, tačiau gavo neigiamą atsakymą, mat romai neturi savo valstybės.
„Tikrai susidūrėme su geranoriškumu – tiek iš Seimo, tiek iš Vyriausybės, tiek iš visų ministerijų, kur kreipėmės. Visi buvo nustebę, kaip taip (gali būti – Lrytas). Bet pasikeliu dokumentus, matau – taip, keliamos valstybių vėliavos“, – pasakojo V. Poškaitė-Kovaliuk.
„Šitas klausimas buvo užjudintas jau prieš du metus. Iki šiol dar nieko nėra pasikeitimo, bet žinau, kad kažkur kažkokiame lygmenyje kažkas vyksta. (...) Tai ką mes padarėme šįmet – kadangi neleido iškelti vėliavos Seimo aikštėje, iškėlėme ant televizijos bokšto. Pamatė visi“, – pasidžiaugė visuomenininkė.